Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-05-30 · Civilinė byla Nr. 2-69-514/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-30
Bylos Nr.
2-69-514/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Volskytė
Atsakovas
R. R., J. B., A. R., L. V.
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Plungės
Civilinė byla Nr. 2-69-514/2016
Procesinis Nr. 2-33-3-01550-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.2.4.1.1
PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 30 d.Plungė
Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė,sekretoriaujant Vilmai Grosienei,dalyvaujant ieškovo atstovei R. L.,atsakovams R. R., J. B.,atsakovų atstovui adv. Algiui Staškūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams R. R., A. R., J. B., L. V., tretieji asmenys Plungės r. 1-ojo biuro notarė I. Š., Plungės r. 2-ojo biuro notarė G. D., dėl administracinių aktų panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 36VĮ-535-(14.36.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Babrungo seniūnijoje, Plungės rajono savivaldybėje, pardavimo L. V.“;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 36VĮ-466-(14.36.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Plungės rajono savivaldybėje, Babrungo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pardavimo J. B.“;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 36VĮ-284-(14.36.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Plungės rajono savivaldybėje, Babrungo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pardavimo A. R.“;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 36VĮ-209-(14.36.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Plungės rajono savivaldybėje, Babrungo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pardavimo R. R.“;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 36SU-51, notarinio registro Nr. 1877 patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą su A. R. atstovaujama įgalioto asmens V. Č., dėl 1436 kv. m ploto žemės sklypo ir taikyti dvišalę restituciją;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 2 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 36SU-44, notarinio registro Nr. 764 patvirtintą Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š., sudarytą su R. R. dėl 1435 kv. m ploto žemės sklypo ir taikyti dvišalę restituciją.

Nurodė, kad tiriant J. B. 2015-06-19 prašymą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Babrungo sen., Plungės r. sav., dalių nustatymo ir privažiavimo prie nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalys bendraturčiams apskaičiuotos nesilaikant Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 7 punkto reikalavimų. Todėl turi būti panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus (toliau – Plungės ir Rietavo skyrius) vedėjo priimti įsakymai dėl valstybinės žemės sklypo dalių pardavimo bei jų pagrindu atsiradusios neteisėtos pasekmės.

Plungės rajono Babrungo apylinkės viršaičio 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 139 „Dėl žemės sklypo išskyrimo R. R., R. R., R. P. ir L. V. namų valdai“ nutarta išskirti 6982 kv. m žemės sklypą namų valdai, esančiai Plungės raj. Babrungo apyl. (duomenys neskelbtini) k. sekančiai: R. R. – 1019 kv. m; R. R. – 917 kv. m; A. V. – 842 kv. m; R. P. – 959 kv. m. 1992 m. birželio 26 d. sutikimu, tvirtintu 1992 m. liepos 1 d. Plungės rajono Babrungo apylinkės viršaičio, R. R., L. V., R. P. ir R. R. pasidalino namų valdos žemės sklypą taip: R. R. – 1830 kv. m., L. V. – 1653 kv. m., R. P. – 1770 kv. m., R. R. – 1729 kv. m. Tenkinant R. R. 2003 m. spalio 29 d. prašymą, 1000 kv. m. naudojamo namų valdos ploto buvo privatizuota atskiru sklypu kaip žemės ūkio paskirties žemė naudojama asmeniniam ūkiui. 2014 m.. UAB „Viriga“ matininkas V. B. visų bendraturčių sutarimu ir pareikšta valia, rengdamas namų valdos kadastrinių matavimų bylą ir nustatydamas priklausančias dalis bendraturčiams, įvertindamas 1000 kv. m ploto privatizuotą namų valdos dalį R. R., sumažino J. B. (įsigijo pastatus iš R. R.) priklausančią dalį. Tačiau dalys bendraturčiams apskaičiuotos nesilaikant Taisyklių 7 punkto reikalavimų, nes nepagrįstai į namų valdos ploto dalijimo procedūrą buvo įtraukta anksčiau R. R. privatizuota namų valdos dalis.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) butus (patalpas) nuosavybės teise valdo atsakovai: L. V. – 43,31 kv. m plotą, A. R. – 42,48 kv. m plotą, R. R. – 92,72 kv. m plotą, J. B. – 42,48 kv. m plotą. Įvertinus pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmenų valdomų butų (patalpų) plotus, žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) dalys tenkančios bendratručiams apskaičiuotos nesilaikant Taisyklių 7 punkto reikalavimų.

Pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus L. V. tektų 1268 kv. m žemės sklypo dalis, A. R. – 1244 kv. m, R. R. – 2715 kv. m, J. B. – 1244 kv. m.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Taisyklių 7 punktu administraciniai aktai dėl valstybinės žemės dalies pardavimo atsakovams L. V., A. R., J. B. ir R. R. naikintini, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos minėtų administracinių aktų pagrindu, pripažintinos negaliojančiomis.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė J. B. atsiliepimu su pareikštu ieškiniu sutiko. Teismo posėdžio metu palaikė ieškovo atstovės nuomonę, jog žemės sklypo dalys buvo apskaičiuotos neteisingai, todėl priimti administraciniai aktai ir sutartys naikintini.

Atsakovai R. R. ir A. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad R. R., L. V., R. P. ir R. R. 1992 m. liepos 1 d. pasidalijo namų valdą, pasirašydami susitarimą, pagal kurį R. R. teko 1830 kv. m plotas, L. V. – 1653 kv. m., R. P. - 1770 kv. m., R. R. – 1729 kv. m., viso 6982 kv. m. plotą. Tokiu būdu šiuo susitarimu pagal faktinį naudojimą buvo paskirstytas žemės sklypo plotas, kuris buvo priskirtas gyvenamajam namui, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. Vadovaujantis minimu bendraturčių susitarimu ir turėjo būti atliktas šio žemės pardavimas asmeninės nuosavybės teisėmis. Ieškovas, teikdamas ieškinį, vadovaujasi naujausia ir šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 redakcija, kuri skiriasi nuo pirminės nutarimo redakcijos. Minėto nutarimo pirminėje redakcijoje parduodant žemę asmeninėn nuosavybėn buvo įteisinta ne tik valdomo gyvenamojo namo dalis kaip pagrindas paskirstyti parduodamą žemės sklypo plotą, bet ir susitarimas dėl parduodamo žemės sklypo ploto paskirstymo, kas reiškia, kad tokio susitarimo dalyviai, atsižvelgdami į faktinį žemės naudojimą, patys paskirsto ir nustato iš valstybės išperkamo žemės sklypo plotus. R. P. gyvenamojo namo dalį pardavė A. R., R. R. – J. B.. Atsakovų nuomone anksčiau sudaryti susitarimai dėl žemės sklypo pasidalijimo yra privalomi ir naujiems savininkams. Atsakovams apie tai, kad 0,10 ha žemės sklypas iš bendro 6982 kv. m. ploto buvo parduotas namo bendraturčiui R. R. tapo žinoma tik po valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo. 2014 m. UAB „Viriga“ parengtą žemės sklypo pasidalijimo planą pasirašė ir su juo sutiko J. B., kuri po sandorių sudarymo persigalvojo ir užsimanė turėti daugiau žemės. Atsakovų vertinimu ieškovas gina ne viešąjį interesą, o privataus asmens, t.y. atsakovės J. B. interesus. Siekimas naikinti administracinius aktus ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis tik formaliais pagrindais, neatitinka teisingumo ir protingumo kritesrijų.

Atsakovų R. R. ir A. R. atstovas, atsakovas R. R. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimuose išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.

Atsakovė L. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6982 kv. m. ploto žemės sklypas prie namų valos, es. (duomenys neskelbtini), Triukių k., Plungės r., išskirtas Plungės rajono Babrungo apylinkės viršaičio 1992 m. gegužės 28 d. potvarkiu Nr. 139 „Dėl žemės sklypo išskyrimo R. R., R. R., R. P. ir L. V. namų valdai“.

1992 m. birželio 26 d. sutikimu, tvirtintu 1992 m. liepos 1 d. Plungės rajono Babrungo apylinkės viršaičio J. D., buvę gyvenamojo namo bendrasavininkiai R. R., L. V., R. P. ir R. R. pasidalino namų valdos žemės sklypą. Pagl šį susitarimą R. R. atiteko – 1830 kv. m plotas, L. V. – 1653 kv. m, R. P. – 1770 kv. m, R. R. – 1729 kv. m. Tenkinant R. R. 2003 m. spalio 29 d. prašymą, 1000 kv. m naudojamo namų valdos ploto buvo privatizuota atskiru sklypu kaip žemės ūkio paskirties žemė naudojama asmeniniam ūkiui.

2014 m. UAB „Viriga“ parengė namų valdos kadastrinių matavimų bylą, bendraturčiai su nustatytomis dalimis sutiko ir pasirašė žemės sklypo plane.

2015-02-18, 2015-03-05, 2015-04-22 ir 2015-05-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymais Nr. 36VĮ-209-(14.36.2.), 36VĮ-284-(14.36.2.), 36VĮ-466-(14.36.2.), 36VĮ-535-(14.36.2.) dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Babrungo seniūnijoje, Plungės rajono savivaldybėje, pardavimo leista atsakovams R. R., A. R., J. B. ir L. V. leista išsipirkti žemės sklypo dalis, atitinkamai 1435 kv. m., 1436 kv. m., 436 kv. m. ir 1464 kv. m. ploto.

2015 m. kovo 2 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 36SU-51 atsakovei A. R. parduota 1436 kv. m žemės sklypo dalis, o 2015 m. kovo 2 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 36SU-44 atsakovui R. R. parduota 1435 kv. m žemės sklypo dalis, nupirktos dalys įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Dėl žemės sklypo dalių nustatymo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraturčiams žemės sklypo dalies, siekiant šiuos sklypus nusipirkti.

Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme įtvirtinta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai).

Valstybinės žemės pardavimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų. Prie nuosavybės teise priklausančių pastatų naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

6471 kv. m. ploto žemės sklypas gyvenamajam namui eksploatuoti prie gyvenamojo namo, es. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., kurio bendraturčiai yra atsakovai, suprojektuotas Didvyčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos 2009 m. projekte, patvirtintame Telšių apskrities viršininko 2009 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. P1.Ž-324.

UAB „Viriga“ 2014 m. parengė žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), planą, pagal kurį L. V. naudojimui teko 1464 kv. m., A. R. – 1436 kv.m., R. R. – 3135 kv. m, J. B. – 436 kv. m ploto žemės sklypo dalys.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio suprojektuotas žemės sklypas, atsakovė L. V. valdo 43,31 kv. m. plotą, atsakovė A. R. – 42,48 kv. m plotą, R. R. – 92,72 kv. m plotą, J. B. – 42,48 kv. m plotą.

Įvertinus pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovų valdomų butų (patalpų) plotus, matyti, kad žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) dalys tenkančios bendraturčiams apskaičiuotos, nesilaikant Taisyklių 7 punkto reikalavimų, t.y. atsakovams L. V., R. R. ir A. R. tenkanti žemės sklypo dalis yra didesnė, tuo tarpu atsakovei J. B. tenkanti žemės sklypo dalis mažesnė. Pagal Taisyklių 7 punkto reikalavimus L. V. turėtų tekti 1268 kv. m žemės sklypo dalis, A. R. – 1244 kv. m., R. R. – 2715 kv. m, J. B. – 1244 kv. m.

Kaip nustatyta ieškovo atstovės paaiškinimais, šis neatitikimas atsirado iš dalies dėl to, jog rengiant namų valdos kadastrinių matavimų bylą ir nustatant priklausančias dalis bendraturčiams, nepagrįstai į namų valdos ploto dalijimo procedūrą buvo įtraukta anksčiau R. R. privatizuota namų valdos dalis, nors ši sklypo valda jau buvo privati.

Priimant administracinius aktus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo, į šiuos neatitikimus nebuvo atsižvelgta, tokiu būdu atsakovei J. B. tenkanti žemės sklypo dalis nepagrįstai buvo sumažinta, taip pažeidžiant jos teisę įsigyti naudojamos valdos žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims (bendraturčiams) savininkų teisės apimtį įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą tiesiogiai sieja su nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, ši teisė yra grindžiama proporcingumo principu. Byloje nustatyta, kad nuo teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo buvo nukrypta, taip iš esmės pažeidžiant atsakovės J. B. materialiąsias teises, atsakovei ginčijant UAB „Viriga“ 2014 m. parengtą žemės sklypo padalijimo planą, pagal kurį ji naudosis 436 kv. m ploto žemės sklypo dalimis (vietoj 1244 kv. m.), yra pagrindas spręsti klausimą dėl administraciniai aktų dėl valstybinės žemės dalies pardavimo atsakovams L. V., A. R., J. B. ir R. R. teisėtumo, taip pat dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių teisėtumo.

Atsakovai R. R. ir A. R., ginčidami ieškinio pagrįstumą, remiasi 1992 m. liepos 1 d. buvusių bendraturčių susitarimu, pagal kurį R. R. teko 1830 kv. m plotas, L. V. – 1653 kv. m., R. P. - 1770 kv. m., R. R. – 1729 kv. m., viso 6982 kv. m. plotą. Atsakovų teigimu galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 redakcijoje , buvo įteisinta ne tik valdomo gyvenamojo namo dalis kaip pagrindas paskirstyti parduodamą žemės sklypo plotą, bet ir susitarimas dėl parduodamo žemės sklypo ploto paskirstymo.

Iš tiesų iki 2004-11-18 galiojusioje minėto teisės akto redakcijoje buvo numatyta, kad kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma, remiantis rašytiniu namo bendrasavininkių susitarimu (8 p.). Tačiau šis rašytinis susitarimas galėtų būti reikšmingas, nustatant parduodamų žemės sklypų dalių dydžius, jeigu išperkamos žemės sklypo dydis atitiktų plotą, buvusį susitarimo pasirašymo metu. Kadangi buvęs žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus pasikeitė (sumažėjo) nuo 6982 kv. m. iki 6471 kv. m., buvusių bendraturčių susitarimas dėl naudojamų žemės sklypų dydžių neteko teisinės reikšmės ir todėl negali būti kriterijumi, nustatant parduodamų žemės sklypų dydžius. Be to, atsakovų minima poįstatyminė nuostata, priimant administracinius aktus, nebegaliojo, dėl ko ginčo atveju netaikytina. Pastebėtina ir tai, kad nuo pasirašyto bendraturčių susitarimo buvo nukrypta pačių atsakovų, derinant sklypų naudojimosi tvarką pagal 2014 m. UAB „Viriga“ parengtą žemės sklypo planą.

Nėra reikšminga teisiniu požiūriu ir kita atsakovų aplinkybė, susijusi su bendraturčio R. R. 0,10 ha žemės sklypo išpirkimu. 2004-03-09 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi R. R. įsigijo 0,10 ha žemės sklypą, ši valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl teismo vertinimu atsakovų išperkamos žemės sklypo plotas nustatytas teisingai. Juolab, kad atsakovai tokio klausimo ir nekelia. Dėl šių priežasčių atsakovų argumentas dėl minėto sklypo dalies pardavimo buvusiam bendraturčiui R. R. atmestini.

Dėl administracinių aktų ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas valstybei nuosavybės teise priklausiusios žemės perleidimo privačion nuosavybėn teisėtumo klausimas. Valstybės nuosavybė (taip pat žemė), turi būti naudojama visuomenės interesais, ja gali būti disponuojama tik įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 d. nustato, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kaip jau nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo įsakymai Nr. 36VĮ-209-(14.36.2.), 36VĮ-284-(14.36.2.), 36VĮ-466-(14.36.2.), 36VĮ-535-(14.36.2.), kuriais nustatytos išperkamos žemės sklypo dalys, priimti neatsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį. Tokiu būdu nesilaikyta teisės aktų nuostatų dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai, konkrečiai imant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p. reikalavimų. Gyvenamojo namo bendraturčiai turi lygias teises, įsigyjant žemės sklypą, Parduodant valstybinę žemę ir priimant įsakymus dėl sklypų dalies pardavimo atsakovams, netinkamai nustatytos sklypo dalys, neatitinkančios namo dalies dydžiui, dėl ko paneigta atsakovės J. B. subjektinė teisė pirkti jai tenkančią žemės sklypo dalį, atitinkančią jos nuosavybės teisės į pastatus dalį, tuo pažeistas bendraturčių lygiateisiškumo principas (CK 1.137 str.).

Priimant ginčo įsakymus bei sudarant ginčo sutartis buvo pažeistos įstatymo normos –Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p. nuostatos, todėl ginčo įsakymai ir sutartys yra neteisėti, niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl valstybinės žemės prikimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir administracinių aktų panaikinimo tenkintinas.

Dėl restitucijos

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos jėzuitų provincija v. UAB „Diagnostikos poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-662/82004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-149/2007). Tos pačios taisyklės taikomos sandorio panaikinimo atveju. Taigi administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą.

Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, tai reiškia, kad ji taikoma asmenims, kuriuos sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose tokie asmenys yra sutarties šalys. Iki šios sutarties sudarymo žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, neteisėtų administracinių aktų pagrindu sudarytais sandoriais ginčo žemės sklypai neteisėtai buvo parduoti atsakovams, taikytina restitucija natūra - grąžinant valstybės nuosavybėn ginčo žemės sklypus, o atsakovams priteisiant sandorio kainą iš valstybės (CK 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.147 straipsnio 2 dalis, 6.151 straipsnio 2 dalis, 6.152 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi), atsižvelgiant į patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą (ne dėl atsakovų, bet dėl žemėtvarkos pareigūnų veiksmų), konstatuotina, kad bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 36VĮ-535-(14.36.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Babrungo seniūnijoje, Plungės rajono savivaldybėje, pardavimo L. V.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. 36VĮ-466-(14.36.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Plungės rajono savivaldybėje, Babrungo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pardavimo J. B.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 5 d. įsakymą Nr. 36VĮ-284-(14.36.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Plungės rajono savivaldybėje, Babrungo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pardavimo A. R.“.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2015 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 36VĮ-209-(14.36.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Plungės rajono savivaldybėje, Babrungo seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), pardavimo R. R.“.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 36SU-51, notarinio registro Nr. 1877 patvirtintą Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. D., sudarytą su A. R., atstovaujama įgalioto asmens V. Č., dėl 1436 kv. m ploto. Grąžinti valstybės nuosavybėn 1436 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., o A. R. priteisti iš valstybės 599,39 Eur.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. kovo 2 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 36SU-44, notarinio registro Nr. 764 patvirtintą Plungės rajono 1-ojo notarų biuro notarės I. Š., sudarytą su R. R. dėl 1435 kv. m ploto žemės sklypo. Grąžinti valstybės nuosavybėn 1435 kv. m. ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., o R. R. priteisti iš valstybės 598,97 Eur.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Volskytė