Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Pašilio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. B. (V. B.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas nuteistajam V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai bei prašymai

5. Nuteistasis V. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos atstovo teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Kauno apygardos teismas nepakankamai įsigilino, todėl netinkamai įvertino bausmės atlikimo metu pasiektus teigiamus rezultatus. Jis visą laiką dirbo, mokėsi, dėjo pastangas individualiai kūrybiniai veiklai (užsiima muzika, dalyvauja renginiuose), todėl jo ilgalaikės teigiamos pastangos liko nepastebėtos.

5.2. Neteisingai įvertino jo siekį, gyventi, esant paleistam, Baltarusijoje, nes teismui nurodė, jog gyventų pas gimines Lietuvoje. Kalba lietuviškai, moka tiek rašyti, tiek skaityti lietuviškai, todėl būtų įdarbintas Lietuvoje.

5.3. Visi jam priteisti ieškiniai yra atlyginti, jis šiuo metu dirba medžio apdirbimo ceche, išmokėjo visus įsiskolinimus, tai patvirtina iš Antstolių rūmų gautas ir prie skundo pateikiamas atsakymas.

5.4. Įstatymas nenumato aiškių kriterijų, kuriais remiantis, teismas imperatyviai priimtų teigiamą sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Todėl prašo atsižvelgti į skunde nurodomas aplinkybes ir pozityviau įvertinti jo asmens byloje esančius duomenis.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo V. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal šio straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Taigi, remiantis aptartomis nuostatomis, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, leidžiančius padaryti išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Visa tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, jog vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis V. B. yra atlikęs daugiau nei 26 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi, jis atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau vien atitinkamo dydžio bausmės atlikimas nepatvirtina, jog nuteistajam skirtos bausmės tikslai bus pasiekti keičiant ją į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pakeitė savo ankstesnes nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams. Teisėjų kolegijos vertinimu žemesnysis teismas pagrįstai nustatė, jog šių kriterijų visuma dar nesudaro pagrindo taikyti V. B. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

12. Iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad V. B. vykdo 2016 m. spalio 20 d. sudarytą individualų Socialinės reabilitacijos planą, kuris 2022 m. rugsėjo 28 d. koreguotas Pravieniškių 2-ame kalėjime. V. B. vykdo šias jam nustatytas priemones – tęsti darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, kreiptis į resocializacijos psichologus dėl konsultacijos ir tikslinių priemonių nustatymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuo 2010 m. spalio 26 d. iki pat atvykimo į Pravieniškių 2-ą kalėjimą nuteistasis dirbo VĮ „M“ Medienos gamybos ceche, nuo 2019 m. gruodžio 30 d. įdarbintas į VĮ „M“ Medienos gamybos cecho darbininko pareigas, kuriose dirba ir skundo nagrinėjimo dienai. Taigi pritartina, kad šiuo metu nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas, jis yra motyvuotas dirbti, be to, už pavyzdingą darbą ir elgesį nekartą, t. y. 20 kartų, buvo skatintas (Asmens bylos 3 tomas, 2 dalis, 54 lapas). Įkalinimo įstaigoje dirba apie 15 metų. Laisvu nuo darbo metu jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, groja gitara. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 23 d. dalyvavo 27 pozityvaus užimtumo veiklose. Nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2022 m. vasario 11 d. baigė užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapija“, dalyvavo palaikomojoje individualioje konsultacijoje, kurioje buvo aptartos jo emocijos bei elgesys. Tai patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis yra motyvuotas realizuoti save priimtinais būdais ir priemonėmis. Be to, iki bausmės atlikimo įgijo staliaus profesiją, vidurinį išsilavinimą. 2021 m. vasario 23 d. raštas patvirtina, kad UAB „B“ sutinka jį įdarbinti (Asmens bylos 2 dalies, 2 tomo, 220 lapas). 2024 m. vasario 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. LV-23-1825 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) (Asmens bylos, 3 tomas, 2 dalis, 44–53 lapai) nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais telefonu, laiškais, per trumpalaikius pasimatymus su broliu, buvusia sutuoktine, sūnumi, tačiau pastarojo paskutiniuoju metu nematė, nes jis atlieka bausmę kitame sektoriuje. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad priešingai, nei nurodoma skunde, apygardos teismas vertino aplinkybę, jog nuteistasis finansinių įsipareigojimų neturi, ir skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog juos yra atlyginęs (piniginė suma už padarytą žalą buvo atskaitoma iš paties nuteistojo bausmės vykdymo metu uždirbtų lėšų).

13. Teisėjų kolegija pritaria skundo teiginiams, kad aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina V. B. ir rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau pažymi, kad šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.

14. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika nustatoma atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą.

15. 2024 m. vasario 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. LV-23-1825 nurodoma, kad V. B. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, skaitine reikšme atitinkanti 53 balus iš 168 galimų. Taigi nuo paskutinio įvertinimo 2022 m. rugsėjo 28 d. pakitusi tik vienu balu (54 balai). Kaip matyti, atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuo 2019 metų buvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai (pirmojo vertinimo 2019 m. liepos 5 d. metu nustatyta rizika buvo įvertinta 91 balu, 2019 m. lapkričio 21 d. – 82 balais, 2020 m. rugsėjo 16 d. – 74 balais, 2021 m. gegužės 25 d. – 67 balais, 2022 m. rugsėjo 28 d. – 54 balais, 2022 m. vasario 27 d. – 53 balais), tačiau, kaip jau buvo paminėta, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nurodytų duomenų pagrindu galima daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius ir nuoseklų šios rizikos mažėjimą. Teisėjų kolegija šiuos duomenis vertina palankiai, tačiau pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu jie dar nėra pakankami spręsti, jog nuteistajam V. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti, jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pabrėžtina, kad didžiąją dalį, tai yra 20 balų, kriminogeninių veiksnių vertinime sudaro statiniai veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus. Dinaminius veiksnius, kurių sumažinimas priklauso nuo nuteistojo pastangų, sudaro – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (2 balai), ryšiai (2 balai), gyvenimo stilius ir draugai (15 balų), emocinė gerovė (1 balas), mąstymas ir elgesys (10 balų), nuostatos (1 balas). Nors iki šiol nuteistasis nuosekliai mažino kriminogeninius dinaminius rodiklius, tačiau vis dar egzistuojanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, jog nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuoto laisvės atėmimo bausme. Be to, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar išskiriamas nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys ir tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka.

16. Skundžiamoje nutartyje teisingai įvertintas ir nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu, taip pat pagrįstai atsižvelgta ir į nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, aplinkybes bei ankstesnius nuteistojo teistumus. V. B. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad jis bausmės atlikimo įstaigoje nesugebėjo laikytis jam nustatytų taisyklių (buvo baustas nuobaudomis už įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, uždraustų daiktų laikymą), 8 kartus jas pažeidė, 7 kartus buvo nubaustas nuobaudomis, 1 kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinė nuobauda skirta 2019 m. birželio 7 d. Šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistasis atlieka nuo 1998 m. sausio 26 d. Iš bylos duomenų matyti, kad esminiai kriminogeninių veiksnių pokyčiai buvo stebimi tik nuo 2019 m., t. y. kai pasikeitus Lietuvos Respublikos įstatymams atsirado galimybė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Iki 2018 m. nuteistojo elgesys atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje buvo vertinamas patenkinamai (2002–2006 m. charakteristikos), vėliau nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje buvo vertinamas gerai, nurodoma, jog teminiuose ir individualiuose pokalbiuose jis dalyvavo vangiai, į socialinės reabilitacijos priemonės reagavo patenkinamai (Asmens byla, 2 dalies, 2 tomo, lapai 3, 10, 35, 58, 95). Iki 2019 m. birželio 25 d. nuteistasis bausmę atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje lengvosios grupės sąlygomis. 2020–2021 m. Pravieniškių pataisos namų administracija nuteistąjį charakterizavo patenkinamai. Tik 2021 m. vasario 11 d. nustatyta V. B. tolimesnio bausmės atlikimo pataisos namų režimo sąlygomis galimybė (Asmens byla, 2 dalies, 2 tomo, lapai 188, 191–192). Be to, tik nuo 2019 m. nuteistajam buvo skirta daugiausiai paskatinimų už jo gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje (9, iki tol – 6), nuobaudų už įkalinimo įstaigos tvarkos pažeidimus taip pat neskiriama nuo 2019 m.

17. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis įkalinimo įstaigoje yra jau 26 metus, o esminiai jo elgesio pokyčiai pastebėti tik prieš daugiau nei ketverius metus, teisėjų kolegijos vertinimu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistojo teigiama elgesio korekcija nėra ilgalaikė ir stabili, elgesio pokyčiai tik teigiama linkme stebimi dar neilgą laikotarpį, kuris teisėjų kolegijos vertinimu nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme. Be to, šis teistumas V. B. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo teistas. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka už itin daug nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus (nužudyti 6 asmenys), kurie padaryti bendrininkų grupe lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu. Tai neabejotinai atskleidžia ypatingai didelį tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą V. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto dėl ilgainiui susiformavusių neigiamų vertybių. Sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat yra labai svarbi ir reikšminga – nuteistojo nusikalstamos veikos sunkėjo, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui jis ėmėsi labai sunkių nusikalstamų veikų darymo, nors tuo metu buvo jaunas, turėjo profesiją. Nusikaltimų, už kuriuos atliekama bausmė, pobūdis, jų padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinami nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, vis tik šios aplinkybės svarbios vertinant nuteistojo asmenybę, jos pavojingumą, elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam. Iš bylos duomenų matyti, kad dar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, bausmės atlikimo laikotarpiu pokalbių metu vengė kalbėti apie padarytas nusikalstamas veikas (2007 m. rugsėjo 7 d. charakteristika), o pilnai pripažįstantis savo kaltę nurodė tik 2019 m. liepos 5 d. asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu. Taigi, nors V. B. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

18. Apibendrinant visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad nuteistasis V. B. šiuo metu yra atlyginęs nusikalstamomis veikomis padarytą žalą nukentėjusiesiems, šiuo metu laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatinamas, užsiima darbine veikla, bendrauja su šeima, taip pat aptartą gana neilgą vykstančių elgesio pokyčių laikotarpį, darytina išvada, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. B. (V. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.