- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- A20.-307-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00460-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- C. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris, Audra Lukaševičiūtė Krantz
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui Rimantui Stroliui (nuotoliniu būdu),
pareiškėjui C. J. (nuotoliniu būdu), jo įgaliotai atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo C. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisistatančio Gambijos Respublikos piliečiu, atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 22S6888 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 22S6888 įleisti C. J. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Tyrimo metu nustatyta C. J. į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Šio prašymo nagrinėjimo metu asmuo nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti ir bandyti išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį (b. l. 7-9).
Šalies argumentai
Pareiškėjo C. J. atstovas advokatas Paulius Vinkleris pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S6888 dalį dėl C. J. laikino apgyvendinimo vietos ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo apgyvendinimo klausimą išspręsti iš naujo. Skunde nurodyta, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo tapatybė nustatyta, jis bendradarbiauja su pareigūnais, o savo teisėmis naudojasi sąžiningai. Pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jį sulaikyti, pareiškėjas nėra padaręs, jis nėra davęs pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandęs išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Migracijos departamentas sprendime nepateikia jokių konkrečių faktų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas skirtingais prieglobsčio prašymo tyrimo etapais teikė skirtingas pasakojimo detales, klaidinančią informaciją, tokiu būdu siekdamas klaidinti pareigūnus ir vilkinti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procesą, todėl pareiškėjas negali su tuo sutikti ar kitaip paneigti. Migracijos departamentas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas savo istorijai pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, be to, nėra jokio pagrindo tuo grįsti pareiškėjo nebendradarbiavimą su kompetentingais pareigūnais, kadangi tokių įrodymų gali ir nebūti, ar juos pateikti gali nebūti galimybės. Tai yra prieglobsčio prašymo nagrinėjimo dalykas, tačiau ne sprendimo dėl laikinojo apgyvendinimo klausimas. Migracijos departamento nurodomas nebendradarbiavimas yra subjektyvaus pobūdžio vertinimas, pareiškėjui nesudaryta galimybė tai paneigti. Pareiškėjas neatsisakė pateikti duomenų apie save, ir nėra akivaizdžių įrodymų, jog jis siekė suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, todėl sprendime nebendradarbiavimo faktas konstatuotas nepagrįstai (neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies). Pažymėta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Sprendime neįvertinta, dėl kokių priežasčių pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo suteikti prieglobstį anksčiau, nei buvo pristatytas į užkardą (sprendime nenurodyta, kokią priežastį nurodė prieglobsčio prašytojas), nors sprendimas motyvuojamas tik fakto konstatavimu. Tik įvertinus visas tyrimui dėl prieglobsčio suteikimo reikšmingas aplinkybes galima nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo pasakojama istorija yra pagrįsta. Migracijos departamentas, nustatydamas įstatymo nustatytą maksimalų 6 mėnesių sulaikymo/apgyvendinimo terminą, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti, neįvertino pareiškėjui galimo netinkamų sulaikymo sąlygų taikymo ir poveikio jo psichinei ir fizinei sveikatai, emocinio diskomforto. Priimant sprendimą dėl pareiškėjo apgyvendinimo turi būti siekiama teisingos pusiausvyros tarp žmogaus teisiųjų įgyvendinimo ir užtikrinimo principų bei asmens sulaikymo (laikino apgyvendinimo) taikymo, net ir ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu. Teisės norma negali būti taikoma, jei dėl to būtų pažeidžiamos žmogaus teisės. Pažymėtina, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą (b. l. 2-6).
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, nes jo teiginiai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymėta, kad pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Be to, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles – neleistinoje vietoje kirto sieną. Taip pat pareiškėjo kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika – prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties. Migracijos departamentas ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, priimtais sureguliuoti paskelbtą ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Pareiškėjas nėra sulaikytas, jis yra apgyvendintas, tik nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo atžvilgiu taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė, siekiant teisėtu tikslų, t. y. priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Pažymėtina, kad netaikant šio apribojimo, pareiškėjas gali pasislėpti, išvykti i kitą Europos Sąjungos valstybę ir jo prieglobsčio prašymo procedūra nebus baigta (b. l. 35-39).
Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui C. J. pabėgėlio statuso, kadangi jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, uždrausti jam 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką bei suteikti duomenis iš Nacionalinio sąrašo į C.SIS II (b. l. 44–48).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas C. J. paaiškino, kad jis yra draugiškas, mandagus žmogus. Niekada nekėlė ir nekels problemų, nori tik vieno – integruotis į visuomenę, tapti jos dalimi ir prisidėti prie jos gerovės. Iš savo šalies bėgo, nes jam grasino nužudymu, bijojo dėl savo gyvybės. Jo galutinis tikslas būti čia, Lietuvoje, jo vienintelis noras – dirbti, integruotis, sukurti šeimą, bet koks grįžimas į savo gimtąją šalį jam bus katastrofa. Neturiu jokių giminių nei Lietuvoje, nei Europoje. Jo asmens dokumentą, t. y., pasą, paėmė asmuo, kuris padėjo jam atvykti į Lietuvą, jam reikia pagalbos jį atgauti. Jis buvo persekiojamas valstybiniu lygmeniu, todėl negali kreiptis į savo valstybę dėl asmens dokumento gavimo. Jis yra labai pavargęs, čia jau yra beveik devynis mėnesius, sąlygomis iš esmės yra patenkintas, tiesiog jam sunku psichologiškai, nes yra uždarytas per ilgai. Jo laisvė yra apribota, negali išeiti iš centro, nors mano, kad turi turėti teisę išeiti iš centro teritorijos. Jis visada bendradarbiavo su visomis institucijomis, nieko neslėpė ir viską pasakojo atvirai. Netiesa, kad Lietuva nėra jo pagrindinis tikslas, jis tik norėjo pabėgti į tą šalį, kuri yra saugi, o Lietuva yra tokia šalis. Jam svarbu išsilavinimas, norėtų mokytis, integruotis į visuomenę. Jis yra mandagus, nekonfliktiškas žmogus, nori taikiai gyventi su visais, o ne kažkur bėgti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Audra Lukaševičiūtė Krantz paaiškino, kad nori patikslinti pateikto skundo reikalavimus, t. y. teismo prašo pareiškėjui leisti išeiti iš centro teritorijos ir naudotis judėjimo laisve. Atsisako reikalavimo panaikinti sprendimą dėl laikino apgyvendinimo vietos ir įpareigojimo apgyvendinimo klausimą spręsti iš naujo, palaiko reikalavimą panaikinti sprendimo dalį tik dėl laisvės apribojimo, nes tai atitinka užsieniečio interesus. Apgyvendinimo sąlygos prilygsta faktiniam sulaikymui ir daro žalą pareiškėjo fizinei ir psichinei būklei, įstatymo numatyti tikslai gali būti pasiketi švelnesnėmis priemonėmis neapribojant pareiškėjo teisių, todėl jam turi būti suteikta galimybė judėti už centro ribų.
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas Rimantas Strolys paaiškino, kad užsienietis neturėjo asmens dokumento, kuris leistų nustatyti jo tapatybę, taip pat nepateikė jo prieglobsčio prašymo metu. Į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai, kirto sieną neleistinoje vietoje ir tik sulaikytas pareigūnų pasiprašė prieglobsčio. Pareiškėjo išvykimas iš Gambijos yra dėl socialinių priežasčių (turėjo paaukoti žmogų). Jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą, jis pareigūnams nepateikė. Pareiškėjas nesikreipė į policiją dėl persekiojimo. Dėl šių priežasčių mano, kad jo pasakojimas nėra patikimas. Mano, kad pareiškėjas vilkina visą procesą, kad viskas ilgiau tęstųsi. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prašymą dėl prieglobsčio, jo nesuteikė. Šis sprendimas yra apskųstas regiono apygardos teismui Klaipėdos rūmams, sprendimas dar nepriimtas. Lietuva nebuvo galutinis pareiškėjo tikslas, kadangi jis nebuvo atviras su pareigūnas, nebendradarbiavo, nėra tikslinga jo paleisti iš centro teritorijos. Prašo skundą atmesti ir apriboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas pateiktu skundu teismui prašė panaikinti Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S6888 dalį dėl C. J. laikino apgyvendinimo vietos ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo apgyvendinimo klausimą išspręsti iš naujo, tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog pareiškėjas iš esmės yra patenkintas apgyvendinimo sąlygomis, tik prašo suteikti jam judėjimo laisvę. Pareiškėjo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako reikalavimo panaikinti sprendimą dėl laikino apgyvendinimo vietos ir įpareigojimo apgyvendinimo klausimą spręsti iš naujo, palaiko reikalavimą panaikinti sprendimo dalį tik dėl laisvės apribojimo, nes tai atitinka užsieniečio interesus. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas dalies reikalavimų atsisakė ir iš esmės reiškia tik vieną reikalavimą – netaikyti judėjimo laisvės apribojimų, teismas pareiškėjo atstovo skundą nagrinėja ir pasisako tik dėl šio reikalavimo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas C. J. atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos sieną. 2021 m. rugsėjo 15 d. jis buvo užregistruotas Migris. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. 21S34355 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas buvo apskųstas Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. gegužės 17 d. pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjo atžvilgiu dar nėra priimtas, kadangi minėtas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Be to, Migracijos departamentas 2022 m. kovo 3 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 22S6888 įleisti C. J. į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (Migris) nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo procesinio sprendimo, teisme 2022 m. birželio 2 d. buvo gautas (teisėjai perduotas 2022 m. birželio 3 d.) Migracijos departamento atstovo el. laiškas su pridedamais dokumentais, kuriuose nurodoma, kad Migracijos departamentas 2022 m. birželio 1 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 22S77000, kuriuo vadovaujantis Migracijos departamentas nusprendė pakeisti Migracijos departamento sprendimo Nr. 22S6888 dalies 2 punktą ir pareiškėją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi Migracijos departamento sprendimas neteko galios, nebeliko ginčo dalyko šioje byloje, todėl prašo bylą nutraukti.
Iš Migracijos departamento 2022 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 22S77000 dėl C. J. matyti, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis gero administravimo ir proporcingumo principu, pakartotinai įvertino sprendimą dėl asmens įleidimo į Lietuvos Respubliką bei apgyvendinimo. Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas neturi duomenų, apie tai, kad pareiškėjas būtų pažeidęs apgyvendinimo sąlygas, nėra duomenų, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, konstatavo, jog Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų pasislėpimo rizikos veiksnių, dėl kurių asmeniui galėtų būti toliau ribojama laisvė judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nebėra. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas nusprendė pakeisti Migracijos departamento 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 22S6888 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,apgyvendinti asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
Esant tokiai situacijai, vertintina, kad šioje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjo įgalioto atstovo skundo nėra teisinio pagrindo tenkinti, jis atmestinas. Tokios pozicijos šiuo metu laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Gambijos Respublikos piliečiu prisistatančio pareiškėjo C. J., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.