Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Donatas Jatužis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

2013 m. lapkričio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Priteista iš J. J. 6006,87 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai R. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, 2012 kovo 17 d. apie 01.00 val., P, bute, esančiame panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. M., t.y. papurkšiant į akis dujų, taip atimant galimybę priešintis, bendrais veiksmais, panaudojant fizinę jėgą, nuplėšiant nukentėjusiajai nuo kaklo grandinėlę, numaunant nuo rankų 4 auksinius žiedus, deginant kairės rankos pirštus, tokiu būdu sukeliant terminius I – II – o laipsnio nudegimus kairės plaštakos 2 – ame ir 3 – ame pirštuose, pagrobė svetimą, R. M. priklausantį turtą – auksinius papuošalus: auksinę grandinėlę už 3000 Lt, keturis auksinius žiedus už 400 Lt, 500 Lt, 600 Lt ir 1000 Lt; striukę „PUMA“ už 300 Lt, juodos spalvos dirbtinės odos rankinę už 50 Lt, rudos spalvos, dirbtinės odos piniginę už 25 Lt ir joje buvusius pinigus - 810 Lt, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA su SIM kortele „Pildyk“, kurios Nr. 8 606 22482 už 50 Lt, asmens tapatybės, vizitinės ir banko mokėjimo korteles, išduotas R. M. vardu.

Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį už jo padarytą veiką atsižvelgė tik į tai, kad jis praeityje teistas ir nusikalto neišnykus teistumui, todėl vadovaudamasis LR BK 56 str., 1 d. jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Tačiau apelianto nuomone tokia teismo išvada nėra teisinga, nes netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą gali būti skiriama ir švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamą veiką - plėšimą jis padarė nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Tuo metu jis neseniai buvo sugrįžęs iš laisvės atėmimo įstaigos, neturėjo, kur gyventi, todėl apsigyveno pas draugą. Jis neturėjo darbo ir pajamų, jokio pragyvenimo šaltinio, todėl iš matymo pažįstama Laura pasiūlė apvogti pas jos buto šeimininką atėjusią draugę, kuri mūvėjo auksinius žiedus, auksinė grandinėlę ir jis susigundė pasiūlymu, nes labai reikėjo pajamų.

Skunde nurodyta, kad apylinkės teismas neteisingai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai R. M. ir proceso išlaidų priteisimo valstybei. Teismas neatsižvelgė tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas: nakties metu ji atvyko pas mažai pažįstamą asmenį pasipuošusi 4 auksiniais žiedais, prabangia grandinėle, vartojo alkoholį su nuteistąja L. K. ir jai gyrėsi, kad gerai uždirba užsienyje, turi pinigų ir tokiais veiksmais ji akivaizdžiai demonstravo savo turtą ir išprovokavo nusikalstamos veikos padarymą, todėl atsižvelgiant į jos didelį neatsargumą priteista 6000 Lt neturtinė žala mažintina.

Apelianto nuomone teismas nepagrįstai priteisė iš jo 860 Lt nukentėjusiosios turėtas išlaidas jo atstovo, dalyvavusio teismo posėdyje, paslaugoms apmokėti, nes R. M., dirbdama užsienyje, turi pajamų, jos šeimos padėtis leidžia skirti daug lėšų prabangos prekių – auksinių žiedų, prabangių drabužių įsigijimui, jos deklaruojama ir reali turtinė padėtis nėra tapati, todėl nemokama valstybės garantuojam teisinė pagalba jai paskirta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis savo kaltės ir nusikaltimo kvalifikacijos neneigia, apeliaciniame skunde prašo tik skirti švelnesnę bausmės rūšį - areštą. Nuteistojo J. J. prašymas pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę areštu yra nepagrįstas. Jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kurio straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta ir kitos alternatyvios bausmių rūšys, tačiau iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimą lėmė tai, kad jis praeityje 6 kartus teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, jų tarpe ir už analogišką nusikaltimą - plėšimą, o tai rodo, kad jis nepadarė išvadų iš ankstesnio elgesio ir toliau daro nusikaltimus. Byloje nėra jokių aplinkybių, rodančių mažesnį nuteistojo veikos ar jo asmenybės pavojingumą ir suteikiančių pagrindą manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti švelnesnės rūšies bausme – areštu, todėl pagrįstai apylinkės teismas jam skyrė griežčiausią BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Individualizuodamas bausmę, teismas teisingai įvertino bausmės trukmei reikšmingas aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus, kuriuose atsižvelgė į visas apelianto skunde nurodomas aplinkybes: atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, dalinį žalos atlyginimą nukentėjusiajai, jo vaidmenį darant nusikaltimą, į tai, kad yra jauno amžiaus, sukūręs faktinę šeimą. Nagrinėjant bylą nesurinkta duomenų, reikalaujančių kitaip vertinti nuteistojo asmenybę, nustatyti naujas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantui paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, žymiai švelnesnė už BK 180 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta, todėl keisti jos rūšį ar dydį skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Šioje byloje teismui buvo perduota ikiteisminio tyrimo medžiaga su kaltinamuoju aktu, byla pirmos instancijos teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama ne supaprastinto tyrimo tvarka, numatyta BPK XXXI skyriuje (jų tarpe ir priimant baudžiamąjį įsakymą) ar atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, numatytą BPK 274 straipsnyje, o atliekant pilną įrodymų tyrimą, todėl nėra pagrindo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir skirtą bausmę mažinti 1/3.

Nuteistasis skunde nurodo, kad šį nusikaltimą jis padarė nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ir esant sunkiai turtinei padėčiai: buvo neseniai sugrįžęs iš laisvės atėmimo įstaigos, neturėjo, kur gyventi, neturėjo darbo ir pajamų, jokio pragyvenimo šaltinio, todėl susigundė pažįstamos Lauros pasiūlymu apvogti nukentėjusiąją, tačiau teisminio tyrimo metu J. J. nurodė ir tokias savo gyvenimo aplinkybes: sugrįžus iš laisvės atėmimo vietos jam padėjo mama, Ž. K., jis užsiregistravo darbo biržoje, susirado merginą su kuria laukia vaiko, todėl padedant artimiesiems, jis turėjo galimybę ieškoti būdų sąžiningai gauti lėšas pragyvenimui, o ne pasinaudojus pirma pasiūlyta proga, lengvai gauti lėšas darant nusikaltimą, kurio metu kartu su kitais bendrininkais vartojo smurtą prieš nukentėjusiąją ir tai negali būti vertinama kaip nusikalstama veika padaryta dėl sunkios turtinės padėties ir nepalankiai susiklosčius situacijai.

Apeliantas nurodo, kad spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį: jis ir jo sugyventinė nedirba, neturi jokio turto, sugyventinė laukiasi kūdikio, todėl jo nuomone yra pagrindas civilinio ieškinio nepriteisti. Padariusio nusikalstamą veiką asmens turtinė padėtis negali būti pagrindiniu kriterijumi, nustatant turtinės ir neturtinės žalos dydį. Be to, teismas įvertino ne tik sprendimo priėmimo metu esančią nuteistojo turtinę padėtį, bet ir šios padėties kitimo perspektyvas - jis yra jaunas, darbingas ir galintis dirbti asmuo, turintis galimybę gerinti savo turtinę padėtį ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydį, jie padaryti tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais, nenustatyta aplinkybių dėl kurių jie galėtų būti mažinami, todėl pagrįstai apylinkės teismas vadovaudamasis LR CK 6.251 str. priteisė turtinę žalą atlyginti nukentėjusiajai visiškai.

Apylinkės teismas sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 10000 Lt iki 6000 Lt ir tai atitinka LR Civilinio kodekso 6.250 str. išdėstytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, kuriuos susiejo su nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, atsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais nuteistojo veiksmais, veikusio bendrininkų grupėje ir bendrais veiksmais panaudojusių smurtą prieš nukentėjusiąją, jo ir bendrininkų veiksmai turėjo įtakos psichinei ir fizinei nukentėjusiosios sveikatai, yra proporcinga nukentėjusiosios patirtiems neigiamiems išgyvenimams, atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl tiek dėl turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo civiliniai ieškiniai byloje išspręsti teisingai. Tai, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos metu dėvėjo auksinius žiedus, grandinėlę, ir sakė, kad užsienyje uždirba daug pinigų, negali būti laikoma dideliu neatsargumu dėl kurio galėtų būti mažinama ar nepriteisiama turtinė ar neturtinė žala.

Pagrįsta apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis privalo atlyginti proceso išlaidas, susijusias su nukentėjusiosios bylinėjimosi išlaidomis, kurių apmokėjimą garantavo valstybė, šias išvadas tinkamai motyvavo, pagrįsdamas galiojančiais įstatymais. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusioji negalėjo būti atleista nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo dėl to, kad jos reali turtinė padėtis neatitinka deklaruojamos turtinės padėties yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta, todėl atmestina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.