Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-07-10 · Byla Nr. ATP-766-485/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-3327-540/2014Nutarimas · 2014-05-23Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-766-485/2014Nutarimas · 2014-07-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-10
Bylos Nr.
ATP-766-485/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02805-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)485/2014Proceso Nr. 4-69-3-02805-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Rimanto A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo R. A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas Rimantui A. P. surašytas dėl to, kad jis 2014 m. balandžio 3 d. apie 12.15 val. Kaune, Palangos gatvėje, ties 9 namu, vairuodamas transporto priemonę Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014-05-23 nutarimu Rimantas A. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą jam skirta 150 Lt (šimto penkiasdešimt litų) bauda, už ATPK 130 str. 1 d. - 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikius ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir R. A. P. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. A. P. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde teigia, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes privalėjo nustatyti, ar buvo jo tyčia pasitraukti iš įvykio vietos. Iš automobilių apgadinimų, kurie nėra žymūs, darytina išvada, kad jis galėjo ir nesuvokti sukėlęs autoįvykį. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog jo vairuojama transporto priemonė apgadino nukentėjusiosios automobilį. Teigia, kad teismas neišsamiai ir nenuosekliai ištyrė visas įvykio aplinkybes, neatsižvelgė į eismo įvykio schemoje automobilių apgadinimų aukščio nesutapimus, kurie sudaro pagrindą prielaidai, kad ne jis sukėlė autoįvykį. Teismas be pagrindo apelianto kaltę grindė liudytojo J. A. parodymais, kurie yra prieštaringi, nes jis nurodė žymiai mažesnį įvykį sukėlusio asmens amžių, nei iš tiesų yra R. A. P., negalėjo nurodyti automobilio markės, nurodė dvi markes, kurios labai skirtingos, jas sumaišyti sudėtinga, be to, jis nurodė įvykio laiką 12.15 val., kai apeliantas tikrai nebuvo toje vietoje, nes jis vedė treniruotę ir tai patvirtino liudytojas M. B.. Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nustatė, jog apeliantas turi tris galiojančias nuobaudas, nes jos jau negalioja, ir neteisingai taikė jam ATPK 32 str. 5 p., nes jis per metus nepadarė tokios pat rūšies pažeidimo.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į įrodymų trūkumą, akivaizdžius ir nepašalintus įrodymų prieštaravimus, padarė nepagrįstą išvadą dėl jos kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus, todėl nutarimas turi būti panaikintas, o byla jo atžvilgiu nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veikos skyrius prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nutarimo dalis, kuria Rimantas A. P. pripažintas padaręs ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas.

Dėl ATPK 127 str. 2 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai R. A. P. pripažino kaltu, padarius ATPK 127 str. 2 d. padarytą pažeidimą. Pažeidėjas neneigė, jog įvykio dieną vairavo jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir buvo autoįvykio vietoje, tačiau ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku , t.y. 12.15 val., nes tuo metu buvo kitoje vietoje, todėl kito automobilio negalėjo kliudyti. Aukštesnysis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojo J. A. parodymuose yra kai kurių prieštaravimų, tačiau įvertinus jo parodymus kitų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, jog apelianto kaltei padarius ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą pagrįsti įrodymų pakanka. Tiesioginis įvykio liudytojas J. A. patvirtino, kad matė, kaip sidabrinės spalvos Ford markės automobilis išvažiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį ir nesustojęs iš vietos išvažiavo. Liudytojas nurodė, jog pradžioje buvo suabejojęs dėl automobilio markės, tačiau įsidėmėjo spalvą ir labai gerai įsidėmėjo jo valstybinį numerį, kuris buvo (duomenys neskelbtini), ir jį įsivedė į savo telefoną. Nurodydamas vairuotojo amžių, liudytojas suklydo, tačiau jis pats teigė, kad nėra tikras dėl nurodyto amžiaus, be to, patikslino, jog jis buvo pražilęs, teisme nurodė, kad vairuotojas buvo panašus į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tikrinant J. A. nurodytą informaciją, buvo nustatytas sidabrinės spalvos, vienas iš liudytojo nurodytų automobilių markių, t.y. automobilis Ford Mondeo, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Rimantui A. P.. Pastarasis pripažino įvykio dieną buvęs nustatytoje vietoje, apžiūrėjus jo automobilį, konstatuota, kad detalių apgadinimų pobūdis atitinka apgadinto automobilio Honda Civic v. n. (duomenys neskelbtini), apgadinimų pobūdį. Apeliantas ginčija nustatytų abiejų automobilių apgadinimų atitikimą pagal aukštį ir stiprumą, tačiau iš fotolentelių matyti, kad ant abiejų automobilių braukimo žymės fiksuotos 40 – 50 cm. aukštyje ( b.l. 5-6). Transporto priemonės techninės apžiūros akto duomenys patvirtina, kad ant pažeidėjo automobilio esanti braukimo žymė pagal savo pobūdį atitinka apgadinimams aptiktiems ant Honda Civic v. n. (duomenys neskelbtini) automobilio, padaryta išvada: automobilis Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini), dalyvavo eismo įvykyje, pagal apgadinimų pobūdį ir mąstą, tikėtina, kad vairuotojas galėjo justi kontaktą su kita transporto priemone. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kitame aukštyje ant automobilių nustatyti apgadinimai galėjo būti padaryti ne tiriamo įvykio metu, tačiau tai esminės reikšmės analizuojant šioje byloje tiriamą autoįvykio faktą neturi ir todėl šias aplinkybes laikyti prieštaravimais nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo.

Minėtų duomenų visetas neginčijamai patvirtina, kad būtent apeliantas sukėlė autoįvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiosios L. B. automobilis. Taigi, liudytojo J. A. parodymai atitinka kitus bylos duomenis, be to, jis visiškai pašalinis asmuo stebėjęs įvykį, nepažįstantis nei apelianto nei nukentėjusiojo asmens, todėl netikėti jo parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl R. A. P. sukelto eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė, jo veiksmais buvo padaryta žala kito asmens turtui, tokiu būdu jis pažeidė KET 9, 133 str. reikalavimus.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Pirmos instancijos teismas išvadą dėl R. A. P. suvokimo apie jos padarytą eismo įvykį grindė liudytojo J. A. parodymais, nes jis matė automobilius jų kontakto metu, pastebėjo, kad kliudytas automobilis sujudėjo, tačiau užkliudžiusio automobilio vairuotojas net neatsisukęs nuvažiavo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors minimas liudytojas ir matė eismo įvykį, nurodė aplinkybes ir jo parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, tačiau jo parodymai besąlygiškai neįrodo apelianto tyčios dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo padarymo. Tai, kad liudytojas matė, kaip automobiliui Ford Mondeo atsitrenkus į automobilį Hinda Civic, šis sujudėjo nėra besąlygiškas faktas, kad tą patį matė ir juto pats apeliantas. J. A. nurodyta aplinkybė, kad į automobilių kontaktą R. A. P. visiškai nesureagavo ir net neatsisukęs nuvažiavo, patvirtina ir apelianto versiją, kad išvažiuodamas iš įvykio vietos jis nepajuto ką nors užkabinęs.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas rašytinius bylos duomenis, spendė, jog nustatyti automobilių pažeidimai yra akivaizdūs ir jų nepastebėti būtų neįmanoma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada. Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio Ford Mondeo nuotraukose matyti, kad apelianto vairuojamo automobilio apgadinimai tikrai nėra žymūs, jo dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, konstatuota tik galinio bamperio dešinės pusės nedidelė braukimo žymė. Automobilio Honda Civic konstatuoto priekinio bamperio braukimo žymė, pagal aukštį atitinkanti buvusiam kontaktui su apelianto vairuojamu automobiliu, taip pat nėra labai žymi. Transporto priemonės techninės apžiūros akto išvadoje nurodyta, jog pagal automobilio apgadinimų pobūdį ir mąstą tikėtina, kad vairuotojas galėjo justi kontaktą su kita transporto priemone. Pažymėtina, kad tokia išvada reiškia tik galimybę jausti kontaktą, kas neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad vairuotojas automobilių kontaktą turėjo jausti. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad R. A. P., iš tiesų padarydamas nustatytus apgadinimus galėjo įvykio objektyviai nepajusti ir nesuprasti, kad padarė teisės pažeidimą ir tai paneigia Rimanto A. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas suprato, jog jis apgadinimo kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Rimanto A. P. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nutarimo dalis, kuria Rimantas A. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., naikinama ir administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutarė:

Rimanto A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarimo dalį, kuria Rimantas A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir jam skirta galutinė subendrinta nuobauda - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Kitą nutarimo dalį, kuria Rimantas A. P. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 150 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Remeika