Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-448-966/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
AN2-448-966/2020
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00106-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
D. K.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK
Advokatai
Mantas Šriupša
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-448-966/2020Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00106-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo D. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. D. K. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 1 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams už tai, kad jis 2020 m. liepos 9 d. 01.15 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,81 promilės girtumas; kartu gabeno automobilyje ant galinės sėdynės gulėjusį ginklo dėklą, kuriame buvo graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir trimis šoviniais, kurie buvo ginklo dėtuvėje, ant kurių galinės dalies buvo užrašas „Sako“ (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje. D. K. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta tarnybiniais pranešimais, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei kita rašytine administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos teismas atsižvelgė į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, D. K. prisipažinimą ir gailėjimąsi, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, D. K. charakterizuojančią medžiagą ir sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus artimas minimalioms baudas ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. gynėjas advokatas Mantas Šriupša (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą ir D. K. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 1 metams terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skunde pažymima, kad D. K. administracinio nusižengimo fakto neginčija, savo kaltę visiškai pripažino ir dėl padaryto pažeidimo gailisi. Tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos. Jis supranta, kad padarė administracinį nusižengimą, už kurį privalo atsakyti, todėl paskirtą 850 Eur baudą sumokėjo. Teismo posėdžio metu neprašė visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau prašė nustatyti trumpesnį terminą, nurodė aplinkybes, kodėl, jo manymu, terminas turėtų būti trumpinamas. Nuo 2020 m. liepos 9 d. D. K. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Visą šį laiką jis negali vairuoti nei lengvojo automobilio, nei žemės ūkio technikos, kuri jam būtina ūkininkaujant. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad administracinės nuobaudos tikslai yra pasiekti ir yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti terminą iki 3 mėnesių.

3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas. Transporto priemonę jis vairavo naktį, kaimo vietovėje, kuomet eismas, galima sakyti, iš viso nevyksta. Todėl rizika buvo daug mažesnė, nei tai būtų daroma mieste, kur yra intensyvus eismas. Vadovaujantis formuojama apygardų teismų, kurių nutartys neskundžiamos, praktika, apygardų teismai taiko ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bylose, kuriose taip pat nustatytas lengvas neblaivumas: teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki 3-8 mėnesių arba ši administracinio poveikio priemonė iš viso neskiriama.

3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad D. K. su šeima faktiškai gyvena kaimo vietovėje. D. K. yra ūkininkas, ūkis registruotas kitu adresu ir į šį ūkį jis privalo vykti kiekvieną dieną. Ūkyje dirbantis traktoristas neturi teisės vairuoti kitas specialias transporto priemones, naudojamas ūkyje. Be to, jam vienam neįmanoma atliktu visus ūkio darbus 600 ha plote. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones D. K. nebegali dirbti ūkyje, dėl to jo šeima netenka pajamų. Kartu su D. K. gyvena jo žmonos mama, gim. (duomenys neskelbtini) m., taip pat trys nepilnamečiai vaikai, kurie mokosi (duomenys neskelbtini), visi trijų mokyklų pastatai yra skirtingose vietose. Mokyklinis autobusas šiuo maršrutu iš D. K. gyvenamosios vietos iki mokyklų nevažiuoja. Aktualu ir tai, kad D. K. dukra lanko šokius (duomenys neskelbtini). Vykti viešuoju transportu taip pat nėra galimybės. D. K. netekus teisės vairuoti, yra apsunkinamas ir vaikų patekimas į ugdymo įstaigas. D. K. žmona nuvežti vaikus į mokyklą neturi galimybės, kadangi ji slaugo kartu gyvenančią 90 metų amžiaus mamą, kuriai dėl ligos reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. D. K. rūpinasi savo neįgaliu tėvu ir neįgalia seserimi, kurie gyvena atskirai. Jo tėvas gauna tik neįgalumo pensiją, seseriai nustatytas tik 20 procentų darbingumas. Vien D. K. mama pasirūpinti vyru ir dukterimi neturi galimybės. Be to, D. K. savo tėvams ir sergančiai seseriai padeda finansiškai iš pajamų, gaunamų ūkininkaujant. Anksčiau už vairavimą esant neblaiviam D. K. nebaustas. Tai buvo pirmas kartas ir dėl to jis labai išgyvena.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu D. K. nubaustas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 227 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, tačiau vertinamu atveju ginčo dėl padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo, D. K. kaltės padarius pažeidimus, kaip ir už šiuos nusižengimus paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nėra. Skunde keliamas tik pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių.

5. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

6. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, skundo motyvus, daro išvadą, kad taikyti D. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Tokią išvadą skundžiamame nutarime padarė ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad D. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo įvertintos visos tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su D. K. asmenybe susijusios aplinkybės, atsižvelgta į teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, kaip tai numatyta ANK 32 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje, o administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nustatytas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pripažinti, kad paminėtos aplinkybės buvo įvertintos neteisingai ir dėl to D. K., skundžiamu nutarimu paskiriant jam 1 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai, apygardos teismas neturi pagrindo.

7. Iš bylos duomenų matyti, tai akcentuojama ir apeliaciniame skunde, kad D. K. aplinkybės, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, neneigė, savo kaltę pripažino ir dėl savo poelgio gailėjosi. Ši aplinkybė buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Už vairavimą esant neblaiviam D. K. anksčiau nebaustas. Šios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios, tačiau jų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino, į jas, nustatydamas administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgė ir paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams, t. y. minimaliam terminui.

8. Skunde nurodomos aplinkybės apie D. K. darbinę veiklą žemės ūkyje, šeimą ir jos poreikius, nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir teismų praktikoje nepripažįstamos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau akivaizdu, kad nebuvo pakankamos sulaikyti D. K. nuo nusižengimo darymo. D. K., nors ir žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ūkyje, iš kurio, kaip teigiama skunde, yra gaunamos šeimos pajamos, taip pat šeimos poreikių tenkinimui, vairavo automobilį būdamas neblaivus, o jam nustatytas neblaivumas – 0,81 promilės, neteikia pagrindo manymui, kad dėl savo blaivumo asmuo galėjo sąžiningai klysti. Tuo labiau, kad, kaip nustatyta byloje, D. K. buvo sustabdytas nakties metu (nusižengimas fiksuotas 01.15 val.), pagal pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes iš automobilio sklido alkoholio kvapas, iš pradžių D. K. neigė vartojęs alkoholį, bet patikrinus alkoholio kiekio matuokliu vairuotojas pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus. Taigi akivaizdu, kad D. K., žinodamas, kad yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, KET reikalavimų nepaisė ir padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Galimas neigiamas tokio elgesio pasekmes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Be to, įvertinus duomenis apie anksčiau D. K. padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus darytina išvada, kad jis vis tik nėra pavyzdingas, savo teise vairuoti transporto priemones atsakingai besinaudojantis vairuotojas. Nors, kaip minėta, už vairavimą esant neblaiviam D. K. nebaustas, tačiau jis ne kartą baustas už KET pažeidimus, susijusius su nustatyto greičio viršijimu, kitais pažeidimais (nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo, kai pirmoje eismo juostoje važiavusi transporto priemonė buvo sustojusi; traktoriumi kliudė elektros stulpą, jį nulaužė), paskutinis su KET reikalavimų pažeidimu susijęs nusižengimas padarytas 2020 m. kovo 6 d. ir už jį paskirta nuobauda yra galiojanti.

9. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Taikant prevencines priemones įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau vertinamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad paminėti principai D. K. paskiriant administracinio poveikio priemonę ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose, buvo pažeisti. Iki nusižengimo padarymo D. K. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbines pareigas, padedant pasirūpinti savo šeimos nariais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo.

10. Apeliaciniame skunde pateikiami teismų praktikos pavyzdžiai, kuriuose asmenims, padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas arba iš viso neskirtas. Tačiau šiuo aspektu pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjų skundus ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės terminą arba jos iš viso neskyrė, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės.

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog D. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam terminui, yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga. Nors sprendimo netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų pirmosios instancijos teismas plačiau nemotyvavo, išvada dėl vertinamo straipsnio nuostatų netaikymo yra pagrįsta ir teisinga. Išimtinės aplinkybės, teikiančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, vertinamu atveju nėra nustatytos, todėl paskyrus švelnesnę, nei sankcijoje numatytą, administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

12. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, teisingai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmės turinčias aplinkybes. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė