Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D., S. R. patikslintą ieškinį atsakovams V. M., antstolei Elenai Miliauskienei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų akcinei bendrovei SEB bankas, E. J., uždarajai akcinei draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Ieškovai V. D. ir S. R. patikslintu ieškiniu kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus, prašydami panaikinti 2017 m. spalio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovams.

Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismo posėdžio metu ieškovai patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Savo nesutikimą su turto pardavimo iš varžytinių ginčija 2016 m. liepos 26 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje turto vertė nustatyta 69 000 Eur bei internetiniuose tinklapiuose www.kampas.lt ir www.aruodas.lt panašių namų skelbimuose pateikiamomis pardavimo kainomis. Pripažino aplinkybę, kad intensyviai išieškojo pirkėjų įkeisto turto pardavimui, tačiau per visą priverstinio turto iš varžytinių pardavimo procesą pirkėjų nepavyko surasti.

Atsakovas V. M. nesutinka su ieškiniu, kadangi vykdymo eigoje antstolės turto pardavimo kaina nustatyta objektyviai ir sąžiningai bei atitiko tuo metu rinkos vertę. Turtas įvertintas tinkamai, todėl prašo atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovai iš esmės pateikė nepagrįstą ieškinį jį grįsdami vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir manymu.

Atsakovės antstolės Elenos Miliauskienės atstovė antstolės padėjėja I. Č. teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti. Atstovės nuomone, ieškovų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Dar daugiau, ieškovas V. D. nebuvo suinteresuotas greitu turto realizavimu, kaip įmanoma vilkino šį procesą, kas kartą skundė antstolės veiksmus dėl kainos, kas atitinkamai teismų buvo paneigta. Ieškovė S. R. vykdymo procese buvo visiškai pasyvi ir iš esmės juo absoliučiai nesidomėjo. Netgi nagrinėjant ir vieną iš paskutinių V. D. skundų dėl antstolės nustatytos įkeisto turto kainos, t. y. 2017 m. kovo 23 d. gautą skundą, ne tik antstolė, bet ir abiejų instancijų teismai analizavo nekilnojamojo turto kainas, ir ne tik konstatavo antstolės veiksmų teisėtumą, bet netgi pažymėjo, kad būtent antstolė dėjo pastangas, kad skolininkų turtas būtų įvertintas kuo objektyviau, ir būtų įstatymo reikalavimus atitinkantis, bei teisingas. Rinkos vertę geriausiai apsprendžia turto pardavimo kaina. Tai, kad turtas buvo parduotas tik iš antrųjų varžytinių ir už nustatytą kainą, jos nei kiek nekeliant, parodo tikrą namo rinkos vertę. Ieškovai savo suinteresuotumą bei esminį teisių pažeidimą galimu didžiausios kainos negavimu varžytynėse, motyvuoja ir grindžia vien prielaidomis apie netinkamos kainos nustatymą, nepateikdami teismui jokių svarių įrodymų tokiems motyvams patvirtinti. Vykdymo eigoje įkeistas turtas ne kartą buvo apžiūrėtas vietoje, dalyvaujant turto vertintojui, antstolės padėjėjui ir vienam iš turto savininkų - V. D.. Ekspertizės taip pat buvo atliekamos ne kartą tiek antstolės iniciatyva, tiek skolininko V. D. prašymu, o mažas potencialių pirkėjų susidomėjimas rengiamomis varžytynėmis, ko pasekoje turtas buvo parduotas tik iš antrųjų varžytynių, niekaip nėra susijęs su nustatyta, pasak ieškovų, per maža turto kaina, todėl, tokioje situacijoje, turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu neatitiktų priverstinio vykdymo proceso tikslų bei prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Antstolės veiksmai įkainojant turto vertę atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas, o ieškovų prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo buvo atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimai.

Atsakovas V. M. teismo posėdžio metu prašė pilnai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir ieškovų ieškinį atmesti. Ieškų pateikiamojoje rašytinėje medžiagoje niekada nebuvo esmingo turto kainų skirtumo, o turto vertė buvo nustatyta įstatymų nustatyta tvarka ir atitiko realią turto pardavimo kainą, vertinimai buvo skundžiami net keletą kartų, tačiau ieškovų skundai buvo netenkinti kaip pagrįsti

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. J. palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Elena Miliauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0009/12/04147, užvestą 2012 m. liepos 10 d. Telšių rajono apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. 2-435-304/2012 pagrindu dėl priverstinio įkeisto, skolininkams V. D. ir S. R. priklausančio turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių (c. b. l. 61; v. b. l. 7-8, T.1.). Vykdymo eigoje 2013 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. 0009/12/04147/S3c-15709 dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, buvo paskirta turto, esančio (duomenys neskelbtini), ekspertizė (c. b. l. 64-65; v. b. l. 31-32, T.1.). 2013 m. birželio 28 d. VĮ „Registrų centras“ pateikus namų valdos, adresu: (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą, 2013 m. liepos 11 d. buvo surašytas patikslintas turto arešto aktas Nr. Bc-25918 (c. b. l. 69-70; v. b. l. 47-49, T.1.). 2014 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. S3d-4573 dėl varžytinių paskelbimo antstolė paskelbė apie pirmąsias turto pardavimo varžytynes, o 2014 m. kovo 13 d. patvarkymu Nr. S3d-12769 dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis antstolė paskelbė turto pardavimą iš pirmųjų varžytinių neįvykusiu CPK 717 straipsnio 1 punkto pagrindu (c. b. l. 72,74; v. b. l. 97-98, 101-103, T.1.). 2014 m. balandžio 4 d. patvarkymu Nr. S3d-170077 dėl varžytinių paskelbimo antstolė paskelbė apie antrąsias turto pardavimo varžytynes, o 2014 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S3d-270029 dėl varžytinių paskelbimo neįvykusiomis antstolė paskelbė turto pardavimą iš antrųjų varžytinių neįvykusiu CPK 717 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (c. b. l. 75; v. b. l. 133-134, 139-140, T.1.). Vykdymo eigoje 2015 m. balandžio 21 d. turto arešto aktu Nr. Nr. Be-16488 antstolė areštavo skolininkams priklausantį turtą ir priėmė patvarkymą Nr. 0009/12/04147/S3e-18439 dėl ekspertizės turto vidutinei vertei nustatyti (v. b. l. 172-175, T.1.). 2015 m. rugpjūčio 4 d. surašytas patikslintas turto arešto aktas, kuriame nurodyta areštuoto turto vertė – 55 500 Eur (v. b. l. 26-27, T.2.). 2016 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. S3f-32482 dėl varžytinių paskelbimo antstolė paskelbė apie pirmąsias skolininkams priklausančio turto pardavimo varžytynes (v. b. l. 75-76, T.3.). 2016 m. rugpjūčio 17 d. skolininkas V. D. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame pareiškė motyvuotus prieštaravimus dėl nustatytos turto 55 500 Eur vertės ir pateikė 2016 m. liepos 29 d. UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią įkeisto turto vertė 69 000 Eur (c. b. l. 111-112; v. b. l. 88-91, T.3.). 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu skolininko skundas buvo patenkintas, paskirta papildoma ekspertizė skolininkams priklausančio turto vidutinei rinkos vertei nustatyti (v. b. l. 118-123, T.3.). Šiuo patvarkymu ekspertizės įstaiga paskirta VĮ „Registrų centras“, šalims išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui. Patvarkymas skolininkui V. D. įteiktas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (v. b. l. 127, T.3.). Nušalinimų ekspertui nebuvo pareikšta, todėl 2017 m. sausio 24 d. dalyvaujant antstolės padėjėjai, skolininkui V. D. ir VĮ „Registrų centras“ vertintojui J. U. buvo apžiūrėtas įkeistas turtas (v. b. l. 200, T.3.). Pagal 2017 m. sausio 24 d. turto ekspertizės aktą Nr. TEIV-8 (13512153) įkeisto turto vertė 60 000 Eur (c. b. l. 113-114; v. b. l 207, T.3 priedas). 2017 m. kovo 6 d. V. D. pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, kuriuos 2017 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S3g-10100 antstolė atmetė (v. b. l. 10,14, T.4.). 2017 m. kovo 23 d. V. D. pateikė skundą, kuriuo prašė skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 21-23, T.4.). Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo V. D. skundo dėl antstolės E. M. veiksmų netenkino (c. b. l. 116-118; v. b. l. 88-90, T.4.). Šiaulių apygardos teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį paliko nepakeistą, konstatavus jog antstolė savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių areštuoto turto įkainojimą, apeliantas neįrodė, jog turtas įvertintas per maža kaina ir/ar turto vertė nustatyta netinkamai, todėl konstatavo, kad nesant įrodymų dėl ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo dar kartą skirti pakartotinę ekspertizę nėra (c. b. l. 112-117-119; v. b. l. 107-111, T.4.). 2017 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S3g-31805 dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, nurodant pradinę turto pardavimo kainą 48000,00 Eur, t. y. 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (v. b. l. 158-4, T.4.). 2017 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S3g-37508 dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis įkeisto turto pardavimas iš pirmųjų varžytynių buvo paskelbtas neįvykusiu CPK 717 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis (v. b. l. 173, T.4.). 2017 m. rugpjūčio 16 d. Nr. S3g-40914 patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės, nurodant pradinę turto pardavimo kainą 36000,00 Eur, t. y. 60 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (v. b. l. 1, T.5.). 2017 m. rugsėjo 15 d. VĮ „Registrų centras“ paskelbė laimėtoją – atsakovą V. M. ir įkeisto turto pardavimo elektronines varžytynes Nr. 142454 pasibaigusiomis. Maksimali pasiūlyta kaina už turtą - 36000 Eur (v. b. l. 18, T.5.). 2017 m. spalio 13 d. buvo surašytas skundžiamas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-9-14900 ir elektroninių ryšių priemonėmis perduotas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (CPK 724 str.) (v. b. l. 76-78, T.5.). 2017 m. lapkričio 10 d. V. D. pateikė skundą dėl parduoto turto kainos ir varžytynių akto panaikinimo (v. b. l. 110-113, T.4.). Antstolei atsisakius skundą patenkinti, skundas kartu su vykdomąja byla buvo perduotas nagrinėti Mažeikių rajono apylinkės teismui, kuris nustatė V. D. terminą trūkumams pašalinti, o V. D. nepašalinus trūkumų, 2017-12-15 nutartimi paliko jo pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo nepaduotu ir grąžino V. D. (v. b. l. 121-127, 136, T.5.). 2018 m. sausio 23 d. ieškovai kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus su patikslintu ieškiniu dėl varžytinių akto panaikinimo (c. b. l. 20-26). Ieškovų teigimu, šis aktas pripažintinas negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Dėl CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl 2017 m. spalio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-9-14900 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Iš šių reikalavimų darytina išvada, kad pagrindinis klausimas yra 2017 m. spalio 13 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-17-9-14900 pripažinimo negaliojančiu išsprendimas, nes nuo to priklauso, ar tenkintinas reikalavimas taikyti restituciją. Pagrindinis ieškovo argumentas yra tas, kad ginčijamo turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu atsakovui parduoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė antstolės buvo nustatyta per maža, t. y. ji aiškiai neatitiko tikrosios jo vertės.

Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų, kaip sandorių, pripažinimo negaliojančiais pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnis. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 718 straipsnyje nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Siekdama nustatyti realią areštuoto turto vertę, vykdomojoje byloje Nr. 0009/12/04147 antstolė Elena Miliauskienė atsižvelgdama į skolininko V. D. pateiktos 2016 m. liepos 29 d. UAB „Rezultatas“ turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią įkeisto turto vertė 69 000 Eur (c. b. l. 111-112; v. b. l. 88-91, T.3.), 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu S3f-36272 paskyrė papildomą ekspertizę skolininkams priklausančio turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti VĮ „Registrų centras“ (v. b. l. 118-123, 127, T.3.). Patvarkymu šalims išaiškinta, kad pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį, vykdymo proceso šalys ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą (esant CPK 67, 65 straipsnyje įtvirtintiems nušalinimo pagrindams). Patvarkymas skolininkui V. D. įteiktas 2016 m. rugpjūčio 26 d. (v. b. l. 127, T.3.). Nušalinimų ekspertui nebuvo pareikšta, todėl 2017 m. sausio 24 d. dalyvaujant antstolės padėjėjai, skolininkui V. D. ir VĮ „Registrų centras“ vertintojui J. U. buvo apžiūrėtas įkeistas turtas (v. b. l. 200, T.3.). Pažymėtina, jog būtent priverstinio realizavimo metu aktualiai turto vertei nustatyti ir buvo paskirta bei atlikta papildoma ekspertizė. Ekspertizę atlikęs turto vertintojas J. U. 2017 m. sausio 24 d. pateikė antstolei turto ekspertizės aktą Nr. TEIV-8 (13512153), kuriuo įkeisto turto rinkos vertė 60 000 Eur (c. b. l. 113-114; v. b. l 207, T.3 priedas). Paskutinį kartą įkeisto turto vertė buvo nustatyta 2017 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S3g-7419, kuriuo viso įkeisto turto vertė buvo nustatyta 60000,00 Eur (v. b. 1. 212-213, 226, T.3). 2017 m. kovo 6 d. V. D. pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, kuriuos 2017 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S3g-10100 antstolė atmetė (v. b. l. 10,14, T.4.). 2017 m. kovo 23 d. V. D. pateikė skundą, kuriuo prašė skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę (v. b. l. 21-23, T.4.). Nustatyta, kad dėl įkeisto turto vertės nustatymo teisingumo ir pagrįstumo jau priimtos tiek 2017 m. birželio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo, tiek 2017 m. birželio 12 d. Šiaulių apygardos teismų nutartys, kuriomis atlikta CPK 594 straipsnio 1 dalyje nustatyta antstolio veiklos kontrolė, konstatuojant, jog antstolė tinkamai įvykdė (duomenys neskelbtini) str. reikalavimus ir savo pareigas, ir nustatyta skolininko įkeisto turto vertė 60000,00 Eur atitinka realias rinkos kainas, nesant įrodymų dėl ekspertizės nepagrįstumo teisinio pagrindo dar kartą skirti pakartotinę ekspertizę nėra (c. b. l. 112-117-119; v. b. l. 107-111, 114-121T.4.). Pažymėtina, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Atsižvelgiant į tai, jog dėl ginčijamo varžytinių akto ekspertizės metu įkeisto turto vertės nustatymo teisingumo ir pagrįstumo priimti įsiteisėję teismų sprendimai, todėl teismas daro išvadą, kad antstolė turėjo objektyvų pagrindą skelbiant varžytines areštuoto turto verte laikyti ekspertizės metu nustatytą turto vertę – 60 000 Eur.

CPK 718 straipsnyje nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Nustatyta, kad 2017 m. birželio 28 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S3g-31805 buvo paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, nurodant pradinę turto pardavimo kainą 48000,00 Eur. t. y. 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (IV tomas b. 1. 158). Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, 2017 m. liepos 31 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis Nr. S3g- 37508 įkeisto turto pardavimas iš pirmųjų varžytynių buvo paskelbtas neįvykusiu (IV tomas b. 1. 172, 173). CPK 722 straipsnyje. nurodyta, jog antrosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos. 2017 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo Nr. S3g-40914 buvo paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės, nurodant pradinę turto pardavimo kainą 36000,00 Eur, t. y. 60 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės (V tomas b. 1. 1).

Sutiktina su ieškovų argumentais, kad antstolė turėjo pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai. Byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad antstolė ginčo turtą įvertino objektyviai. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo pareigą įrodyti, kad antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, ir dėl to turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šią aplinkybę ieškovai iš esmės įrodinėjo tik paties ieškovo V. D. užsakymu 2016 m. liepos 29 d. atlikta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita NT2016/07/09 bei internetiniuose tinklapiuose www.kampas.lt ir www.aruodas.lt panašių namų skelbimuose pateikiamomis pardavimo kainomis. Spręstina, kad jie nepatvirtina, jog antstolė, ginčo turtą įvertindama pagal ekspertizės nustatytą turto rinkos kainą, netinkamai nustatė ginčo turto rinkos vertę ir dėl to turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą.

Pažymėtina, kad 2016 m. liepos 29 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita NT2016/07/09 patvirtina tik tą aplinkybę, jog žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2016 m. liepos 29 d. tikėtina buvo 69 000 Eur, tačiau ji negali paneigti ekspertizės akto išvadų, kad 2017 m. spalio 13 d. turto rinkos vertė nebuvo 60 000 Eur kaip nustatyta 2017 m. sausio 24 d. turto įvertinimo ekspertizės aktu (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju ieškovai ginčydami turto pardavimo iš varžytinių aktą ir savo nesutikimą su nustatyta ekspertizės turto rinkos verte remdamiesi minėta V. D. užsakymu prieš daugiau nei metus laiko atlikta 2016 m. liepos 29 d. nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita NT2016/07/09, tačiau jokių kitų naujų, objektyvių duomenų ir įrodymų, į kuriuos nebūtų atsižvelgęs turto vertintojas 2017 m. sausio 24 d. atlikdamas įkeisto skolininkų turto ekspertizę, ar vėliau antstolė skelbdama tiek pirmąsias, tiek antrąsias varžytines, ir kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog eksperto nustatyta rinkos vertė yra aiškiai nepagrįsta, o nuo 2017 m. vasario 14 d., kai antstolės patvarkymu buvo nustatyta turto vertė 60 000 Eur, iki 2017 m. spalio 13 d., kai buvo surašytas ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, nekilnojamojo turto kainos Naujosios Akmenės mieste ar Akmenės rajono savivaldybėje kilo, nepateikė, todėl šios aplinkybės neįrodė ( CPK 12, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog ieškovai nesutinka su parduoto iš varžytinių turto įkainojimu bei verte, nėra pagrindas turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamu atveju ginčijamu turto pardavimo iš varžytinių aktu turto kaina buvo nustatyta remiantis turto vertintojo J. U. 2017 m. sausio 24 d. atliktu turto ekspertizės aktu Nr. TEIV-8 (13512153), kuriuo įkeisto turto rinkos vertė 60 000 Eur. Pažymėtina, kad turto vertintojo J. U., kaip eksperto, pateikta turto vertinimo ekspertizė nėra nuginčyta teisme ir nėra nustatyta jos neatitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, ji visiškai atitinka CPK 216 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl ieškovų teiginys, kad iš varžytinių parduoto turto nustatyta turto pardavimo kaina 36 000 Eur, įvertinus tą aplinkybę, kad įkeistas turtas buvo nupirktas tik iš antrųjų varžytynių ir už pradinę paskelbtą turto pardavimo iš antrųjų varžytynių kainą 36000,00 Eur, t. y. už 60 procentų nuo nustatytos 60000,00 Eur turto rinkos vertės, vienareikšmiškai įrodo, kad įkeisto turto vertė nustatyta teisingai ir atitinka realias rinkos kainas, nes pageidaujančių įsigyti turtą už didesnę kainą neatsirado ir nustatyta pradinė turto kaina nebuvo pakelta nė vienu centu, yra nepagrįsti ir deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai teismai, nagrinėję skolininko V. D. skundus dėl turto vertės nustatymo, aukščiau minėtose nutartyse pažymėjo, jog antstolė tinkamai įvykdė (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus ir savo pareigas, ir nustatyta skolininko įkeisto turto vertė 60000,00 Eur atitiko realias rinkos kainas.

Pasisakydamas dėl į bylą pateiktų skelbimų, kuriuose panašių namų kainos nurodytos nuo 63 716 -118 000 Eur, teismas atkreipia dėmesį, jog panašaus turto (namo) pardavimo skelbimai ar kiti nekilnojamųjų objektų skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimo interneto portalų negali paneigti ekspertizės akto išvadų, kadangi tai nėra reali sudarytų sandorių kaina (CPK 185 straipsnis).

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo antrame straipsnyje nustatyta, kad turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Varžytynės gi yra viešos, čia dalyvauja visi norintys asmenys, ir jei parduodamo iš varžytynių turto kaina būtų žemesnė nei reali rinkos vertė, būtų atsiradę suinteresuotų turto įsigijimu asmenų, kurie būtų dalyvavę varžytynėse ir kėlę kainą iki realios turto rinkos vertės. Pažymėtina, kad nuo 2014 metų sausio 24 d., kuomet vykdymo metu vykdant skolininkams priklausančio turto pardavimą, ieškovų įkeistas turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse ne kartą, tačiau nenupirktas neatsiradus nei vienam pirkėjui, o paskutinį kartą paskelbus jo pardavimą, nupirktas tik iš antrųjų varžytynių, kurių metu turtu susidomėjo tik vienas dalyvis – atsakovas V. M., kuris vienintelis pasiūlė varžytinėse nustatytą 60 procentų iš varžytinių parduodamo turto kainą ir dėl šios priežasties varžytynes laimėjo. Šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad reali turto rinkos vertė tuo metu buvo didesnė, nei antstolio nustatyta šio turto rinkos vertė ar kad turtas buvo parduotas iš varžytynių už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos.

Teismas pažymi, kad vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, bendradarbiauti su antstoliui ir padėti jam kuo operatyviau ir ekonomiškiau įvykdyti sprendimą. Viena vertus, jeigu ieškovai manė, jog jiems priklausantis turtas yra didesnės vertės, jie turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios patys surasti turto pirkėją, kuris pirktų turtą už skolininkui priimtiną kainą CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka. Kita vertus, ieškovas V. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad naudodamasis jam CPK 704 straipsnyje nustatyta teise per visą priverstinio skolos išieškojimo laikotarpį intensyviai ieškant pirkėjų įkeisto turto pardavimui, surasti nepavyko. Tai neabejotinai patvirtina, kad reali turto iš varžytinių metu kaina nebuvo nustatyta per maža.

Teismas sprendžia, kad visos nurodytos aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas pagrindas turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Vadovaujantis teismų praktika, teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais ir visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai ir dėl to turtas iš varžytinių parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovų pateikti skelbimai ir nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nepatvirtina jų nurodomų aplinkybių apie nustatytą per mažą turto kainą. Kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad antstolė nustatė per mažą ginčo turto kainą, ieškovai nepateikė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, ieškovų reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu atmestinas. Tik pripažinus varžytynių aktą negaliojančiu, teismas turi išspręsti tokio akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos X skyriuje išdėstytas restitucijos taisykles bei pagrindus. Atmetus ieškovų reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą taikyti restituciją, todėl ieškovų ieškinys netenkintinas.

Ieškinį atmetus, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartimi (b. l. 37-39,) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. M. atžvilgiu paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinamos 2018 m. sausio 24 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovui V. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui - žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui - malkinei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – šulinį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-39, T. 1).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė antstolė Elena Miliauskienė ir atsakovas V. M. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 2 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Trečiasis asmuo AB SEB bankas patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina advokatės K. S. 2018 m. kovo 15 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas Nr. 2018/03-VD, 2018 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymas (b. l. 72-74, RT.2). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Todėl iš ieškovų trečiajam asmeniui AB SEB bankui priteistinos 200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 11,12 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis priteisiamos iš ieškovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo V. M. atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2018 m. sausio 24 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovui V. M., (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini)) priklausančiam nekilnojamajam turtui - žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatui - malkinei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams – šulinį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,12 Eur (vienuolikos eurų 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.