- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- N1-135-810/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-1-00616-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Civilinis atsakovas
- L. K.
- Nukentėjusysis
- D. C.
- Kaltinamasis
- A. K.
dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui, kaltinamojo atstovei pagal įstatymą bei civiliniam atsakovui L. K., nukentėjusiajai D. C., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei N. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, Kauno statybininkų rengimo centro 12 klasės moksleivis, gyvenantis Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kaišiadorių r., Kruonio sen., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2014-11-30 apie 21.00-21.30 val., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) mstl., Kruonio sen., Kaišiadorių r., nukentėjusiosios D. C. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – ne mažiau du kartus rankos kumščiu sudavė į veido sritį, tuo nukentėjusiajai D. C. padarydamas poodinę kraujosruvą akių vokuose, kraujo išsiliejimą dešinės akies obuolio junginėje, muštinę paviršinę žaizdą dešiniame paakyje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje ir smakre, galvos smegenų sukrėtimą, tuomet nuo suduotų smūgių nukentėjusioji D. C. griuvo ir dešine alkūne atsitrenkė į asfalto dangą ir taip nukentėjusiajai D. C. padarė dešinės alkūnės raiščių patempimą ir dešinio stipinkaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. K. 2015-02-28 apie 21.30 val., be priežasties, viešoje vietoje – šalia namo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r., kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai ir nukentėjusiajam R. M. ne mažiau du kartus rankos kumščiu sudavė į veido sritį, taip nukentėjusiajam R. M. padarė kraujosruvas kairės akies vokų vidiniame kampe, viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse ir nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios ir paaiškino, kad tiksliai datos neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2014 m. lapkričio 30 d., apie 20.00 val., jį D. C. sūnus L. C. pasikvietė pas save į namus (duomenys neskelbtini) r. Pradžioje jis nenorėjo eiti, kadangi turėjo incidentą – maždaug prieš metus laiko D. C. sutuoktinis sulaužė jam žandikaulį, tačiau L. C. patikinus, kad tėvų namuose nebus, nuėjo. Kartu su draugėmis išėjus parūkyti, nukentėjusiosios sūnus E. C. liepė jam dingti. Jis pasakęs L. C., kad E. C. jį varo, vėl išėjo parūkyti ir vėl pastarasis liepė jam dingti. Tada E. C. pasiėmė kirvį ir metė į jį, tačiau jis pasitraukė. Sudavęs E. C. porą smūgių, išėjo pas pusbrolį E. Z.. Pabuvęs sugalvojo, kad reikia grįžti pas E. C. jo atsiprašyti. Po kiek laiko, apie 21.00 val. ar 21.30 val., nuėjus į L. C. namus ir pabeldus į duris, duris atidariusi D. C. kartu su E. C. jį puolė. Jam einant, D. C. metė į jį malką, o jis, neišlaikęs emociškai, atsisukęs sudavė jai smūgius kumščiu, nuo ko nukentėjusioji nukrito ant žemės. Su civiliniu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, taip pat sutinka nukentėjusiajai sumokėti 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat kaltinamasis A. K. paaiškino, kad 2015 m vasario 28 d., apie 21.30 val., Kruonio mstl., parke prie parduotuvės, susiginčijus tarpusavyje su R. M., sudavė pastarajam kelis smūgius rankomis į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K., jo atstovė pagal įstatymą L. K., gynėjas bei prokurorė sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. C. prašė iš kaltinamojo priteisti 6000,00 Eur neturtinei ir 172,09 Eur turtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad jai iki šiol skauda ranką bei galvą, būna nuotaikų kaita, nusikalstama veika, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padaryta mažamečio vaiko akivaizdoje. Mėnesį ir dvi savaites užtruko kaulo gijimas, dėl galvos skausmo kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atlygino nuketėjusiajai 100,00 Eur patirtos turtinės žalos, todėl šia suma mažina ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad sūnus A. K. mokosi Kauno profesinėje mokykloje. Su sūnaus auklėtoja bendrauja, ji jokių priekaištų dėl sūnaus elgesio neturi, taip pat nesulaukė jokių priekaištų dėl sūnaus elgesio ir iš Kruonio seniūnijos. Sutinka nukentėjusiajai sumokėti 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 172,09 Eur turtinei žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 str.
Dėl D. C. nesunkaus sveikatos sutrikdymo
Ikiteisminio tyrime metu apklausta nukentėjusioji D. C. parodė, kad 2014-11-30 apie 21.00-21.30 val. ji buvo namuose, kai sūnus E. C. kartu su buvusia mergina išėjo į lauką parūkyti. Ji ėjusi į katilinę, kai kieme, prie pat durų pamatė stovintį A. K.. Jis, kiek jai pasirodė, kažką aiškino E. C. draugei. Girdėjo kaip sūnus Ernestas paprašė kaltinamojo, kad jis išeitų, tačiau jis į tai nekreipė jokio dėmesio. Ji pati paprašė A. K., kad jis išeitų, tačiau jis visai ją ignoravo, todėl ji paėmė jį už rankos ir norėjo jį pavesti link vartelių, bet jis susimuistė ir išsprūdo, staiga ji pamatė kaip jis prie šulinio, šalia virtuvės lango muša sūnų E. C.. Sūnus gulėjo ant žemės, o A. K. buvo ant jo ir jį mušė suduodamas smūgius kumščiais. Ji pradėjo šaukti ir norėjo eiti apginti Ernestą, bet staiga iš kažkur atsirado E. Z. ir jis ją nustūmė, neleido sūnaus apginti, ją iškoliojo. E. C. išsilaisvino iš A. K. ir nubėgo į kambarį. Kur tuo metu buvo E. C. draugė nežino, galbūt ji išsigandusi kažkur nubėgo. Girdėjo kaip kambaryje sūnus Ernestas kvietė policiją ir prašė sugrįžti antrą kartą, o tuo metu E. Z. ir A. K. išėjo. Ji ėjo užsidaryti vartelių, kurie yra apie 10 metrų atstumu nuo namo ir jai paėjus apie porą žingsnių nuo namo, ties namo kampu pamatė atbėgantį kaltinamąjį, jis prabėgo pro vartelius. A. K. ir ji buvo vienas priešais kitą atsisukę veidu, jai atrodo, kad ji kažkaip pasisuko šonu ir kaltinamasis jai trenkė. Su kuo A. K. jai trenkė, nematė, taip pat negali pasakyti į kurią tiksliai vietą pataikė. Tuomet parkrito ant žemės. Nukritusi bandė pakelti galvą, tačiau prarado sąmonę, negali pasakyti tiksliai ar buvo antras smūgis, nes viskas įvyko labai greitai ir ji visko gerai neprisimena. Rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, kuris iškrito iš rankos. Atsikėlė kambaryje, jai labai skaudėjo dešinę ranką, ties dešine akimi bėgo kraujas. Po kiek laiko atvažiavo greitoji pagalba. Medikai išvežė į Kauno klinikas, akių kliniką. Buvo susiūta šalia dešinės akies, taip pat nustatytas galvos sukrėtimas ir dešinės rankos lūžis. Ligoninėje prabuvo visą naktį. Gydėsi, buvo suteiktas nedarbingumo pažymėjimas (t. 1, b. l. 27-28).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. C. papildomai paaiškino, kad akistatose su įtariamuoju A. K. ir liudytoju E. Z. dalyvauti atsisako, nes jų bijo. Gyvena tame pačiame Kruonio miestelyje, kaip ir minėti asmenys, juos bijo susitikti, nes mano, kad jie gali kažką padaryti, nes yra neprognozuojami. Nesutinka būti suvestai į akistatą su šiais asmenimis ir tokiame veiksme nedalyvaus. Po to, kai ją sūnus E. C. įnešė į namus, jam tikrai negalėjo sakyti, kad ją A. K. pastūmė ir dėl to ji nugriuvo. Mano, kad E. C. buvo šokas, jis pasimetė ir ne taip apklausoje paminėjo šias aplinkybes (t. 1, b. l. 30).
Nukentėjusioji D. C. savo parodymus patvirtino nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 , b. l. 35-39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. C. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 30 dieną, apie 19.00 val., o galbūt ir vėliau, buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) sen., Kaišiadorių r. kartu su broliu L. C. ir jo draugais A. K., E. Z., S, kurios pavardės nežino, J, kurios pavardės nežino, jo žiniomis jos yra iš Kauno. Jis buvo grįžęs iš darbo ir savo kambaryje išgėrė alaus, o kitame kambaryje buvo visi kiti minėti asmenys ir ten jie visi gėrė. E. Z. jam sudavė vieną smūgį į nosį. Jis paskambino policijos pareigūnams. Atvykę pareigūnai jį apklausė, jis parašė pareiškimą, tačiau dėl minėto įvykio pareigūnai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir išaiškino teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Praėjus pusvalandžiui po policijos pareigūnų išvykimo, kai jo mama D. C. su jo mažesniu broliu G jau buvo grįžusi iš parduotuvės, į jų kiemą vėl grįžo E. Z. ir A. K.. Jis tuo metu buvo name, kuriame gyvena tėvai, nes minėto adreso kieme yra du pastatai, iš kurių viename gyvena tėvai, o kitame būna jis su broliu. Tuo metu jis buvo tėvų namų kambaryje. Name dar be jo buvo mama, mažesnysis brolis G ir S. Mama norėjo nueiti į malkinę, kurios įėjimas yra iš lauko pusės. Ji rankose nešėsi šiukšliadėžę. Mamai išėjus, išgirdo triukšmą kieme, todėl išėjo į lauką pasižiūrėti kas vyksta. Pamatė kaip prie mamos stovi ir su ja šneka E. Z. ir staiga prie jo pribėgo A. K., rankose laikydamas kažkokį daiktą, jam pasirodė, kad tai buvo metalinis strypas, apie 1 cm skersmens, apie 30 – 40 cm ilgio. Kaltinamasis norėjo jam trenkti, tačiau jis jį sulaikė už rankos, jie susigrūmė, strypą atėmė ir numetė į šoną. A. K. nubėgo prie jo mamos, jis liko gulėti ant žemės. Atsistojus išgirdo sambrūzdį už namo kampo ir pamatė kaip ant žemės krenta mamos mobilaus ryšio telefonas. Nubėgęs prie kampo pamatė ant žemės gulinčią mamą D. C.. Kaltinamasis tuomet nuo nukentėjusiosios atsitraukė ir nubėgo link pagrindinio kelio. Kur tuo metu buvo E. Z. nežino, jam atrodo, kad jis pabėgo. Matė kaip ant kelio jis laukė A. K. ir jie abu kartu kažkur pabėgo. Tuomet kaip jis pamatė, kad ant žemės krenta mamos telefonas ir bėgo link jos, matė, kaip E. Z., pribėgęs, prie tos vietos, kur jis buvo numetęs strypą, kurį turėjo A. K., jį paėmė ir pabėgo. Pamatęs mamą, gulinčią ant žemės ir jai nieko nekalbant, jis nubėgo į namus ir pasiėmęs savo mobilaus ryšio telefoną paskambino greitajai ir policijai. Atėjęs vėl iki mamos jis bandė ją kelti, ji buvo sąmoninga, sakė, kad jai labai skauda ranką, pamatė bėgantį kraują prie akies. Mama verkė, kad ją kaltinamasis pastūmė ir ji nukrito ant žemės, bei sakė, kad labai stipriai susimušė. Atvykusi greitoji pagalba ją išvežė į Kauno klinikas, o jis liko namuose. Jo mamai buvo sulaužyta ranka ir sužalota akis. Tuo metu kaip įvyko viskas jis jau buvo apygirtis ir visų detalių gerai neprisimena (t. 1, b. l. 40-41).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 30 dieną, apie 19.00 val. jis su savo draugu A. K. nuėjo iki jų draugo D. Ž., Pas D. Ž. ėjo be jokio tikslo, kadangi buvo sekmadienis, neturėjo ką veikti. Su E. C. jis nebendrauja, o su L. C. tik pasisveikina, tačiau kartu niekur neina. Pas D. Ž. L. C. su E. C. gėrė alų, jie buvo trise. Pasirodė, kad jie buvo išgėrę, o jis su A. K. buvo blaivūs. Jiems besėdint, L. C. pasiūlė eiti iki namuko, kuris yra šalia jo tėvų namo, jis sakė, kad ten gyvena, o jo tėvai būna kitame name. Jis su A. K. labai nenorėjo eiti, tačiau juos įkalbėjo L. C., kuris sakė, kad ten bus muzikos. Jis, D. Ž., E. C., L. C. ir A. K. nuėjo iki L. C. namų, L. C. paėmė iš savo šaldytuvo 0,5 l talpos degtinės butelį. Tame namelyje jie buvo visi, taip pat dar atvyko dvi L. C. draugės, kurių jis nepažįsta, jas matė pirmą kartą, jos minėjo, kad yra iš Kauno. Degtinę gėrė L. C., E. C., D. Ž., ar panelės gėrė nematė. Nugėrus porą stikliukų degtinės, išėjo į lauką parūkyti, kai grįžo į lauką išėjo A. K. su E. C., tarp kurių vėliau įvyko konfliktas. Jie su A. K. nuėjo pas D. Ž. iki jo kiemo. Jiems būnant pas pastarąjį kieme, į kiemą atbėgę neblaivūs D. C. su vyru G. C. pradėjo ant jų šaukti, suprato, kad E. C. jiems paskambino ir pasikvietė. Vėliau išėjo namo, kurie yra netoliese, apie 500 metrų atstumu, kur pabuvo apie pusvalandį. Apie 21.30 val. A. K. pasakė, kad dabar atvažiuos policija ir vėl turės problemų, todėl jis pasiūlė nueiti iki E. C. ir su juo susitarti, kad nerašytų pareiškimo. Nuėjo iki E. C. namų, jis liko stovėti ant pagrindinio kelio, o A. K. vienas nuėjo iki tėvų namo. Girdėjo kaip kaltinamasis pasibeldė į duris ir po pusės minutės išgirdo triukšmą. Suprato, kad vyksta konfliktas. Tuomet jis išsigando, pagalvojo, kad E. C. vėl turi kirvį ir nubėgo pažiūrėti. Atbėgęs prie namo durų, apie 5 metrų atstumu nuo jų, pamatė ant žemės gulintį A. K., o E. C. buvo apsikabinęs jo koją, D. C. rėkė, matė, kad trenkė kaltinamajam, tačiau smūgis nebuvo stiprus, nes nukentėjusioji buvo labai girta ir nekoordinuota. Jis A. K. pakėlė, paklausė jo kas atsitiko. Pastarasis sakė, kad jį užpuolė kaip tik duris atidarė. Pakėlus kaltinamąjį, prie jo vėl priėjo D. C. ir bandė trenkti, tačiau A. K. gindamasis ją pastūmė ir ji nukrito. E. C. tuo metu buvo prie jų apie 5 metrų atstumu, jiems už nugaros. Kai E. C. laikė A. K. už kojos, jis jam paėmė už atlapų ir jį nuo kaltinamojo patraukė. Tuomet jie ėjo link vartelių, ar D. C. atsistojo, nežino, tik į juos kažkas metė malką, tačiau kas nežino. A. K. malka pataikė į nugarą. Jie nuėjo iki namų, laukė policijos, bet neatvažiavo. Jis su kaltinamuoju buvo blaivūs. Kaip jis mate prie durų nukentėjusiąją, bandančią suduoti kaltinamajam, ji buvo nesumušta, ant jos veido nebuvo jokių mėlynių. Po to įvykio jie daugiau nė su vienu iš jų nebendravo (t. 1, b. l. 42-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. C. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, buvo sekmadienis apie 19.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, su sutuoktine D. C. ir sūnumi G. C. išėjo iš savo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) en., Kaišiadorių r. į netoliese esančią parduotuvę. Tą vakarą jis pats buvo blaivus, jo sutuoktinė taip pat buvo blaivi. Neužilgo, maždaug po pusvalandžio, paskambino jo sūnus žmonai ir pasakė, kad jį muša A. K. ir E. Z.. Tuomet greitai nuėjo link namų, tačiau prie namų nieko nevyko, tik prie D. Ž. namo sutiko visiškai girtus A. K. ir E. Z.. Pasibaigus konfliktui matė kaip A. K. su E. Z. nuėjo pas D. Ž. į namus, o jis su sutuoktine ir sūnumi G parėjo namo laukti policijos. Namuose buvo sutuoktinės tėvai, E su drauge, kurios vardo nežino. Tuomet (kelintą valandą nepamena) jis paliko D. C. namuose ir išėjo pas Ž, kuri gyvena netoliese, ten jie bendravo, alkoholinių gėrimų nevartojo. Būnant pas Ž paskambino D. C. ir pasakė, kad ją sumušė A. K.. Jis greitai grįžo namo, kai jau buvo atvykusi policija ir greitoji. Nukentėjusiajai buvo nubrozdintas smakras, ji sakė, kad jai skauda ranką, buvo mėlyna akis. Medikai apžiūrėję sutuoktinė išvežė į Kauno klinikas (t. 1, b. l. 44).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. C. paaiškino, kad 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios dienos neatsimena, buvo pas D. Ž., ten taip pat buvo ir A. K. bei E. Z.. Jo brolis E. C. pas D. Ž. buvo užsukęs, tačiau tik trumpam. Brolis nelabai sutaria su A. K. ir E. Z., todėl vengia būti kartu su jais. E. C. išgėrė tik porą skardinių alaus, o A. K. su E. Z. gėrė kartu su juo ir D. Ž.. Jam atėjus pas D. Ž. į namus, ten jau buvo A. K. ir E. Z., matė, kad jie buvo išgėrę vieną butelį degtinės. Pas D. Ž. išgėrė skardinę alaus ir pasiūlė pastarajam nueiti į jo namus. A. K. ir E. Z. eiti nesiūlė, kadangi iš ankščiau jo tėvai konfliktuoja su jais, todėl nenori, kad jie ateitų pas juos į namus. Jis su D. Ž. nuėjo iki namo kiemo, kuriame yra du namai, iš kurių viename gyvena jo tėvai su diedukais, o kitame būna jis su broliu. Su D. Ž. jie buvo mažajame, jų name. Kartu atėjo ir E. C., po to prisijungė dar dvi merginos, kurios atvyko iš Kauno, žino tik jų vardus - S ir J, pavardžių nežino, nes pats su jomis yra mažai bendravęs, nes neseniai jas pažįsta. Jie visi gėrė degtinę, alų, po to prisijungė nekviesti A. K. su E. Z.. Su jais taip pat nedaug gėrė. E. C. taip pat gurkšnojo, tačiau labai nedaug. Jau buvo stipriai apgirtęs, D. Ž. buvo taip pat girtas. Pabuvus apie 10 minučių, A. K. su E. Z. pradėjo šūkauti, be to grįžo namo tėvai, todėl E. C. paprašė A. K. ir E. Z. išeiti, kurie viduje apsistumdė su E. C.. E. C. išėjus į lauką, o A. K. su E. Z. jam nubėgo iš paskos. Kai jis išgirdo triukšmą, šaukiant mamą išėjo į lauką ir jau pamatė kaip A. K. su E. Z. išeina. Apie policijos atvykimą nieko nežino, nieko atvažiuojant nematė. Nurodė, jog tuo metu turbūt miegojo mažame namelyje, nes buvo labai girtas. Pamena, kad po to kaip išėjo A. K. su E. Z., jis su tėčiu išėjo pas kaimynus Šapalus į svečius, tai galbūt galėjo būti apie 19.00 val., tačiau tiksliai pasakyti tikrai negali. D. Ž. jau buvo namuose, nes buvo labai girtas. Po kelių valandų paskambino jo tėvui E. C. ir pasakė, kad sumušta mama. Greitai nubėgo iki namų ir pamatė, kad atvykusi greitoji pagalba, policijos pareigūnai. Medikai mamą išvežė, matė, kad ji sumušta. Jai buvo ištinusi akis, šalia akies praskelta, patinusi ranka. Grįžusi iš ligoninės jam mama sakė, kad kaltinamasis jai trenkė ir ji nukrito. A. K. išgėręs visada būna labai agresyvus. Jo mama tą vakarą buvo blaivi, o tėtis galbūt šiek tiek išgėręs (t. 1, b. l. 45).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. C. paaiškino, kad 2014 m. žiemą, per Kalėdas, su savo močiute Ona buvo namuose. Kitame namelyje, šalia jų namų, kur gyvena jo broliai L ir E, kartu su jais buvo „Klevukas“ ir „Zarembukas“, jų vardų ir pavardžių nežino. Ką jie ten veikė nežino, nes visą laiką buvo namuose. Tuomet buvo prie kambario lango ir matė kaip nuo vartelių atėjo „Klevukas“. Matė kaip mamai iš rankų iškrito telefonas, taip pat šiukšliadėžė, nes ji po to buvo sulūžusi. „Klevukas“ turbūt jai trenkė ranka arba koja į veidą. Mama nukrito, ją brolis Ernestas atnešė iki namų. Matė, kad mamai buvo prakirsta akis, vėliau kaip atvyko greitoji pasakė, kad jai turbūt ir ranka lūžusi (t. 1 , b. l. 51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. B. paaiškino, kad 2014-11-30 vakare, iš E. C. sužinojo, kad dėl A. K. veiksmų, parkrito D. C.. E. C. ją nusivedė prie namo kampo, kur nukentėjusiąją apčiupinėjo ir suprato, kad ji guli ant kairės pusės ir jos dešinė veido pusė yra kruvina, ji skundėsi, kad jai skauda ranką. Greitai liepė E. C. kviesti policiją ir greitąją pagalbą, D. C. įnešti į kambarį, nes jai reikėjo dėti vandens kompresą. Jos akis buvo sumušta. Atvykę medikai nukentėjusiąją apžiūrėjo ir išvežė į Kauno klinikas. Iš Kauno klinikų grįžusi D. C. pasakojo, kad ji ėjo uždaryti vartelių ir pro šalį atbėgęs A. K. jai trenkė į veidą, o ji nukrito (t. 1, b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. paaiškino, kad jos sūnus A. K. yra geras, mandagus, tvarkingas vaikas. Jis mokosi Kaune, kur ir gyvena, namuose būna savaitgaliais. Su C šeima konfliktuoja nuo to laiko, kai prieš du metus jį buvo sumušęs G. C., jam buvo lūžęs žandikaulis trijose vietoje ir teismas priteisė 5000 Lt, kuriuos jie sumokėjo. Pati su C nepalaiko jokių santykių. Ankščiau jos sūnus yra keletą kartų grįžęs namo išgėręs, tačiau tik alaus. Jos manymu, sūnus draugauja su tinkamais, gerais draugais. A. K. pasiduoda kitų įtakai, nusileidžia, matyt norėjo pritapti prie kitų, neišsiskirti, todėl nuėjo pas C. Ji pati tą vakarą buvo namuose, sūnus buvo lauke, jis minėjo, kad eina iki E. Z.. A. K. namo grįžo apie 21.30 val. visiškai blaivus ir pasakė, kad susistumdė su E. C.. Ji jam pasakė, kad reikėjo jo atsiprašyti, kad jis vėl neparašytų pareiškimo. Apie tai, kad įvyko susistumdymas tarp jo ir D. C., jis nieko neminėjo. Tik kitą dieną, kai jai pasakė kaimynai, kad buvo policija atvažiavusi, ji paklausė sūnaus, kas atsitiko ir jis pasakęs, kad jis pastūmė D. C. ir ji nukrito (t. 1, b. l. 54).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. papildomai paaiškino, kad civilinių ieškinių, pateiktų ikiteisminio tyrimo metu padengti negali, kadangi yra dviejų nepilnamečių (iš jų vienas mažametis) vaikų motina, juos augina viena. A. K. tėvas yra miręs, jis yra našlaitis. Dirba Kruonio gimnazijoje, valytoja, gauna minimalų darbo užmokestį. Išlaikyti vaikus yra labai sunku. Mano, kad šie ikiteisminiai tyrimai jos sūnui A. K. bus didelė pamoka ir jo elgesys pasitaisys. (t. 1, b. l. 56).
Specialisto išvadoje Nr. G3107/14(02) nurodyta, kad D. C. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujo išsiliejimas dešinės akies obuolio junginėje, muštinė paviršinė žaizda dešiniame paakyje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir smakre, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės alkūnės sąnario raiščių patempimas ir dešinio stipinkaulio lūžimas. Veido sužalojimai D. C. padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant kumščiu. Dešinės alkūnės raiščių patempimas ir dešinio stipinkaulio lūžimas padarytas kietu buku daiktu, turinčiu plokščią paviršių. Tikėtina, kad tai galėjo gautis griūvant ir dešine alkūne atsitrenkiant į kietą pagrindą. Sužalojimai D. C. padaryti ne mažiau kaip 3 (trijų) trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-11-30. D. C. dėl dešinės alkūnės sąnario raiščių patempimo ir dešinio stipinkaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 105-106).
Specialisto L. G. paaiškinime nurodyta, kad sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, kraujo išsiliejimas dešinės akies obuolio junginėje, muštinė paviršinė žaizda dešiniame paakyje, odos nubrozdinimai viršutinėje lūpoje ir smakre, galvos smegenų sukrėtimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Šie sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Šie sužalojimai nėra būdingi griuvinei traumai, o būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui, tai yra tiesioginio smūgio sudavimui (t. 1, b. l. 109-110).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios D. C. paaiškinimus bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. 2014-11-30 veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d., nes jis tądien, apie 21.00-21.30 val., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini) ., Kaišiadorių r., nukentėjusiosios D. C. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – ne mažiau du kartus rankos kumščiu sudavė į veido sritį, tuo nukentėjusiajai D. C. padarydamas poodinę kraujosruvą akių vokuose, kraujo išsiliejimą dešinės akies obuolio junginėje, muštinę paviršinę žaizdą dešiniame paakyje, odos nubrozdinimus viršutinėje lūpoje ir smakre, galvos smegenų sukrėtimą, tuomet nuo suduotų smūgių nukentėjusioji D. C. griuvo ir dešine alkūne atsitrenkė į asfalto dangą ir taip nukentėjusiajai D. C. padarė dešinės alkūnės raiščių patempimą ir dešinio stipinkaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad 2015-02-28 apie 21.30 val. brolio automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su draugais O. N., J. K. ir A. S., atvažiavo į Kruonio mstl., prie parduotuvės „Gojus“. Ten atvyko, nes J. K. prašė nuvežti ją į Kruonį susitikti su draugais. Sustojus prie parduotuvės „Gojus“, J. K. iš automobilio išlipo ir nuėjo su dviem vaikinais, kurie jos laukė prie parduotuvės durų. Jie visi matė kaip nuėjo link parduotuvės laiptų. Tuos vaikinus jau ankščiau yra matęs keletą kartų. Vienas iš jų vadinamas „Klevu“, jo vardas A, o pavardė K. Jį tik žino, su juo bendravęs nėra. Kartu dar buvo apie 175 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, tamsios spalvos plaukais, kaip buvo apsirengęs neįsidėmėjo, vaikinas, jo nei vardo, nei pavardės nežino. Apsisukus aikštelėje prie parduotuvės ir važiuojant link kelio, A. K. rankomis atsirėmė ant jo automobilio kapoto ir neleido važiuoti. Kitas vaikinas stovėjo šalia. J. K. matė kaip vis dar stovėjo ant laiptų ir viską stebėjo. Suprato, kad kaltinamasis yra piktas ir nori jį užpulti, todėl bandė užrakinti dureles, bet nepavyko. A. K. atidarė dureles ir jis išlipo iš automobilio. Išlipdamas paklausė kas čia vyksta, tada kaltinamasis jam sudavė tris smūgius į veido sritį. Jam buvo sunku išlipti iš automobilio, nes po kojos operacijos buvo su langete, nesuprato, kodėl A. K. jį muša. Kraujas nebėgo, buvo apdraskyta lūpa. Jis buvo su akiniais, nuo suduotų smūgių jie nukrito, iškrito kairės pusės stiklas. Kaltinamasis jau buvo pasitraukęs. Jo draugas taip pat išlipo iš automobilio, nes norėjo jį atskirti, bet A. K. daugiau nelindo. Sėdęs automobilį kuo greičiau nuvyko į policiją ir pranešė apie įvykusį incidentą. Taip pat kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, kur jį apžiūrėjo. Dėl sulaužytų akinių pretenzijų neturi, tačiau nori, kad kaltinamasis jo atsiprašytų. Pasirodė, kad A. K. buvo išgėręs, nes jo vyzdžiai buvo išsiplėtę (t. 1, b. l. 124).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas O. N. paaiškino, kad 2015-02-28 apie 21.00 val., gal kiek vėliau, jis su draugu R. M. ir dviem draugėmis J. K. ir A. S. vyko R. M. brolio juodos spalvos automobiliu „VW Passat“, į Kruonio mstl., prie parduotuvės „Gojus“. Ten atvyko, nes J. K. prašė nuvežti ją į Kruonį susitikti su draugais. Buvo šiek tiek išgėręs, todėl visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Sustojus prie parduotuvės „Gojus“ J. K. išlipo ir norėjo, kad kartu su ja eitų A. S., bet pastaroji nenorėjo eiti, ketino važiuos atgal. J. K. nuėjo prie parduotuvės, kur jos laukė du vaikinai, juos matė pirmą kartą. Tik po įvykio sužinojo, kad vieną iš jų vadina „Klevu“. „Klevas“ buvo apie 180 cm, liekno kūno sudėjimo, šviesios spalvos plaukais, kaip buvo apsirengęs neprisimena. Kitas su juo buvęs vaikinas buvo apie 170 cm, vidutinio kūno sudėjimo, taip pat šviesios spalvos plaukais, jis buvo apsirengęs mėlynos spalvos striuke. J. K. išlipus, R. M. apsisuko aikštelėje prie parduotuvės ir norėjo važiuoti link pagrindinio kelio, tačiau jam kelią pastojo tie abu vaikinai ir neleido pravažiuoti. „Klevas“ rankomis atsirėmė ant automobilio kapoto, o tas kitas vaikinas stovėjo už jo. Nesuprato kodėl jie taip daro. J. K. tuo metu stovėjo prie parduotuvės. Iš vaikinų veiksmų suprato, kad jie nori muštis. R. M. norėdamas, kad jie pasitrauktų, spaudė greičio pedalą. Tada „Klevas“, priėjęs prie R. M. pusės durelių, jas atidarė ir trenkė nukentėjusiajam apie tris smūgius kumščiu į veido sritį. Ar nukentėjusysis buvo išlipęs iš automobilio, nematė. Nesuprato kodėl tas vaikinas muša R. M.. Kiek žino, nukentėjusysis taip pat su jais nėra bendravęs, o juo labiau turėjęs ankščiau kokių nors konfliktų. „Klevas“ nieko nesakė, nekalbėjo už ką muša nukentėjusįjį. Išsigando, buvau sukrėstas, kad muša jo draugą. Mano, kad R. M. išlipus iš mašinos, „Klevas“ jam dar sudavė smūgių, tačiau tiksliai nepamena. Kol jis ir A. S. išlipo iš automobilio, ketindami „Klevą“ atskirti nuo R. M., vaikinai išsiskyrė patys. Kartu su „Klevu“ buvęs vaikinas visą laiką stovėjo šalia ir į muštynes nesikišo. „Klevui“ atsitraukus, nukentėjusysis pasiėmė nukritusius akinius, įsėdo į automobilį ir išvažiavo į policiją, kur pranešė apie įvykusį incidentą. R. M. buvo prakirsta lūpa ir ištinęs skruostas. Išsigando, nesuprato kodėl buvo sumuštas R. M.. Pasirodė, kad „Klevas“ buvo pavartojęs narkotikų, nes jo akys buvo labai išsprogusios, išsiplėtę vyzdžiai (t. 1, b. l. 128, 129).
Liudytojas O. N. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino įtariamąjį A. K. ir liudytoją E. Z., apie kuriuos davė parodymus apklausos metu (t. 1, b. l. 130-135).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z. paaiškino, kad 2015 m. vasario mėnesį, tikslios dienos neatsimena, apie 21.30 – 21.40 val. su savo draugu A. K. stovėjo prie parduotuvės „Gojus“ Kruonio mstl. įėjimo. Prie parduotuvės įėjimo sustojo automobilis „VW Passat“ B7 universalas, tamsios spalvos. Automobilį matė pirmą kartą. Automobilyje už vairo sėdėjo apie 18 metų amžiaus vaikinas su akiniais, kurio nepažįsta. Šalia vairuotojo keleivio vietoje sėdėjo panašaus amžiaus vaikinas. Su A. K. einant į namų pusę pro automobilio priekį, vairuotojas į juos pašvietė automobilio šviesomis ir po truputį pradėjo važiuoti link jų. Jiems parodė necenzūrinį gestą, jie apsižodžiavo. Tada A. K., priėjęs prie pradarytų vairuotojo pusės durelių, pradėjo su vairuotoju ginčytis, šūkauti vienas ant kito. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir kaltinamasis du ar tris kartus trenkė pastarajam į veido sritį. Tuomet apsisuko ir nuėjo namo, o automobilio vairuotojas įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Abu buvo blaivūs. Mano, kad tas vaikinas irgi vieną kartą trenkė A. K., tačiau pats to nematė. Tik kitą dieną pamatė kaltinamojo veide prie akies voko mėlynę (t. 1, b. l. 137).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. paaiškino, kad 2015 m. vasario pabaigoje ar tai kovo pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 21.00 – 22.00 val. kartu su pažįstamais R. M., kuris vairavo juodos spalvos automobilį, O. N. ir drauge J. K. vyko į Kruonį. Į Kruonį prašė nuvežti J. K., kuri sakė, kad jai reikia susitikti su draugais. Žino, kad ji bendrauja su E. Z. ir A. K.. Atvykus prie parduotuvės „Gojus“ Kruonyje, prie laiptų stovėjo minėti abu vaikinai. J. K. sumokėjo R. M. ir, išlipusi iš automobilio, nuėjo iki vaikinų. R. M., apsukęs automobilį aikštelėje, ketino važiuoti link pagrindinio kelio, tačiau jam kelią pastojo A. K., kuris, uždėjęs rankas ant kapoto, neleido pravažiuoti ir atrodė labai agresyvus. E. Z. rodė necenzūrinius gestus, susidarė įspūdis, kad tiek kaltinamasis, tiek E. Z. yra neblaivūs ir nori muštis. Atsidaręs automobilio langą R. M. šaukė, kad jie pasitrauktų. Tada A. K., priėjęs prie vairuotojo durelių ir jas atidaręs, ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio ir sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į veido sritį. R. M. pats sunkiai vaikščiojo tuo metu, nes buvo po kojos operacijos. E. Z. stovėjo šalia ir viską stebėjo. Ji labai išsigando, buvo šokas, nesuprato kodėl kaltinamasis muša nukentėjusįjį. Ji kartu su O. N. ir J. K. bandė A. K. atskirti nuo R. M., tačiau kaltinamasis pats atsitraukė nuo nukentėjusiojo ir kartu su E. Z. ir J. K. nuėjo. Po incidento nukentėjusysis pasigedo savo akinių, rado juos nukritusius. Grįžus į Kaišiadoris, R. M. ją parvežė namo, o pats nuvažiavo į policiją. (t. 1, b. l. 139).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. K. paaiškino, kad 2015-02-28 ji su draugais O. N., R. M. ir A. S. atvyko į Kruonio miestelį pas draugą A. K., su kuriuo bei jo draugu E. Z. susitiko Kruonio miestelyje prie parduotuvės „Gojus“. Iš automobilio „VW Passat“ išlipo viena ir priėjo prie draugų. Tuo tarpu A. K. priėjo prie automobilio ir ketino pasikalbėti su automobilyje buvusia A. S.. Už automobilio vairo buvęs R. M. nurodęs, kad turi skubiai važiuoti, pradėjo judėti. Nesutikdamas su jo veiksmais, kaltinamasis šoko prieš automobilį, bandė užstoti kelią. Tuomet R. M., atidaręs automobilio langą šaukė, kad pasitrauktų, grasindamas partrenkti, suvėžinti. Tarp vaikinų įvyko konfliktas, kurio metu A. K., priėjęs prie vairuotojo durelių ir jas atidaręs, jėga iš automobilio išvilko nukentėjusįjį ir gulinčiam smūgiavo kumščiais į veido sritį. Kiek tiksliai buvo suduota smūgių nurodyti negali, jų buvo labai daug, bandė atitraukti kaltinamąjį nuo gulinčio ir kraujuojančio R. M., tačiau nepavyko, A. K. ir toliau kumščiais smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Nematė, kad R. M. būtų sudavęs kaltinamajam, matė tik, kad gynėsi rankomis. E. Z. buvo šalia, bandė atitraukti A. K., tačiau jam nepavyko. Pats E. Z. nukentėjusiajam nesudavė, priešingai, gynė jį. Po kiek laiko A. K. pavyko nuraminti ir jis liovėsi mušęs nukentėjusįjį. Ar A. K. buvo apsvaigęs, teigti negali, nepastebėjo. Dėl įvykio labai išsigando, verkė, jautėsi nesaugiai, mano kad, dėl A. K. veikos buvo pažeista viešoji tvarka. Vėliau po įvykio matė, kad A. K. po akim buvo kraujosruva, tačiau yra tikra, kad konflikto metu jam niekas nesudavė. Mano, kad viso įvykio kaltininkas yra A. K.. Jis yra labai agresyvus, karšto būdo (t. 1 , b. l.142).
2015-04-17 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kruonio mstl., Kruonio sen., Kaišiadorių r., šalia pastato, pažymėto Nr. 1, Kalvių gatvėje. Pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta (t. 1 , b. l. 120-122).
Specialisto išvadoje Nr. G628/15(02) nurodyta, kad R. M. nustatyta kraujosruva kairės akies vokų vidiniame kampe, nubrozdinimas viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų (ar daugiau) kontaktų: vienas į kairės akies sritį, padarant kraujosruvą vokų vidiniame kampe; vienas – į burnos sritį, padarant nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti paros ar keleto savaičių laikotarpyje iki teismo medicinos apžiūros. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 144).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus kaltinamojo A. K. paaiškinimus bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. 2015-02-28 veika kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d., nes jis tądien, apie 21.30 val., be priežasties, viešoje vietoje – šalia namo Nr. 1, esančio Kalvių g., Kruonio mstl., Kruonio sen., Kaišiadorių r., kitų asmenų akivaizdoje, elgėsi įžūliai ir nukentėjusiajam R. M. ne mažiau du kartus rankos kumščiu sudavė į veido sritį, taip nukentėjusiajam R. M. padarė kraujosruvas kairės akies vokų vidiniame kampe, viršutinės ir apatinės lūpų gleivinėse ir nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pažeidė nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisę į normalią ir ramią aplinką.
Dėl bausmių skyrimo ir bendrinimo
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.), kad kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.); kaltinamasis A. K. atsiprašė nukentėjusiųjų D. C. ir R. M., atlygino nukentėjusiai D. C. dalį patirtos turtinės žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 168-169), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 172), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (t. 1, b. l. 171), mokymo įstaigos – Kauno statybininkų rengimo centro charakterizuojamas teigiamai, kaip nekonfliktiškas, linksmas, draugiškas, labai mandagus ir santūrus, mokyklą lankantis gerai ir noriai, moksleivis (t. 1, b. l. 183), Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos seniūnijoje dėl kaltinamojo elgesio nusiskundimų neužregistruota (t. 1, b. l. 183). Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. K. skirtinos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurių trukmės nustatytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, socialinę brandą, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsiradusias pasekmes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 54-55, 59-61, 48, 80, 90-91 str.) ir kurios, vadovaujantis BK 64-1 str., sumažintinos vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., kaltinamajam A. K. paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 234,54 Eur išlaidų už nukentėjusiosios D. C. gydymą priteisimo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 64-66). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes žala padaryta nusikalstamais A. K. veiksmais, todėl jam privalu padarytą žalą atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 525,83 Eur žalos atlyginimo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 72-74, 75-90). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kurie priežastiniu ryšiu susiję su pasekmėmis, dėl to ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas (CK 6.263 str.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. C. kaltinamajam A. K. ir jo motinai L. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 272,09 Eur turtinės ir 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 43-45). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atlygino nukentėjusiajai 100,00 Eur turtinės žalos, todėl nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo 172,09 Eur turtinės ir 6000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
BK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už padariusio žalą asmens veiksmus, baudžiamajame procese gali būti civiliniai atsakovai (BPK 111 straipsnis). BPK 113 str. 2 d. nurodyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir kilus klausimams, kurių baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja yra taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 str. 2 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta atsakomybė yra subsidiari, t. y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dalyje dėl padarytos turtinės žalos yra pagrįstas bylos medžiaga (t. 2, b. l. 63-66), kaltinamasis bei jo atstovė pagal įstatymą sutinka su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta kaltais A. K. veiksmais.
CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus A. K. kaltu padarius BK 138 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios D. C. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 105-106), nukentėjusiajai D. C. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos patirtą neturtinę žalą sudaro patirtas stiprus išgąstis, išgyvenimai, sveikatos sutrikimai – teko vartoti stiprius raminamuosius vaistus, tvarstyti žaizdas, gydymas truko ilgai, iki šiol skauda ranką, galvą, reikia vartoti vaistus, kankina nemiga, baimės jausmas, nuotaikų svyravimas. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi ir buvo nedarbinga, gavo už tai išmokas, negalėjo eiti į darbą. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo A. K. turtinę padėtį: yra nepilnametis, mokosi Kauno statybininkų rengimo centre, nedirba, neturi nuolatinių darbinių pajamų, gauna našlaičio pensiją, neturi registruotino turto, gyvena kartu su motina, o nukentėjusioji D. C. yra savarankiška, dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, siekia nukentėjusiosios D. C. ir kaltinamojo A. K. interesų pusiausvyros ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinas 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 138 str. 1 d. – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo;
- pagal BK 284 str. 1 d. – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. K. skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 64-1 str., A. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant A. K. per šį laikotarpį tęsti mokslus arba pradėti dirbti.
Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 172,09 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 9 ct) turtinės žalos ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo D. C. naudai, o A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminės kaltinamojo atstovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai A. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini)) PSDF biudžetui padarytą 234,54 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus 54 ct) žalą už nukentėjusiosios D. C. gydymą, o A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminės kaltinamojo atstovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai A. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Priteisti iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 525,83 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 83 ct) Fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, o A. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminės kaltinamojo atstovės L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai A. K. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.