- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-355-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-11-3-00122-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinę bylą, kurioje S. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 str. 3 d. už tai, kad ji 2015-03-31 apie 15.30 val., dirbdama parduotuvėje „V.“, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja – kasininke, pardavė neblaiviam piliečiui M. F. (nustatytas 1,62 promilės girtumas) vieną butelį 0,2 litro talpos alkoholinio gėrimo – degtinės „LITVAK“ 40 tūrio (stiprumo) už 2,17 eurus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p., nutraukė nepadarius administracinio teisės pažeidimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti skundžiamą nutarimą S. B. pripažįstant kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 str. 3 d. Nurodo, jog M. F. girtumas alkoholio pirkimo metu yra visiškai įrodytas. Tai patvirtina dviejų policijos pareigūnų parodymai, kurie atkreipė dėmesį į iš parduotuvės išeinantį svirduliuojantį, siūbuojantį, nestabiliai einantį M. F. bei nurodė, jog nuo M. F. sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėtas asmuo iš karto buvo pristatytas į Visagino policijos komisariatą, kur jam 17.07 val. alkotesteriu LION 500 nustatytas vidutinis 1,62 promilių girtumas. Girtumas buvo nustatomas pardavėjos S. B. akivaizdoje. M. F., už tai, kad viešoje vietoje pasirodė neblaivus, tuo įžeisdamas žmogaus orumą bei visuomenės dorovę, buvo nubaustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 1 d. S. B. teiginiai, jog pardavimo metu pirkėjas dėl savo neblaivumo jai jokių įtarimų nesukėlė, ji nepastebėjo jokių apsvaigimo požymių, turi būti vertinami kritiškai, nes pati pardavėja nurodė, jog nuo pirkėjo sklido alkoholio kvapas. Mano, kad esant nustatytam 1,62 promilių girtumui, net ir nesiimant specialių veiksmų, pardavėja galėjo ir privalėjo suprasti, kad pirkėjas yra neblaivus, ir privalėjo neparduoti jam alkoholio. Pabrėžia, kad nei Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p., nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje „Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje“ nėra įtvirtinta procedūra, kaip turi būti nustatyta, ar asmuo yra blaivus. Tačiau minėtos Metodikos 2 punkte įvardyti požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir pan.) sudaro pagrindą įtarti, jog asmuo neblaivus. Esant bent vienam iš šių požymių ir kilus įtarimų, kad asmuo neblaivus, alkoholis jam neturi būti parduodamas. Pardavėja, bendraudama su pirkėju nedideliu atstumu, išklausydama jo prašymą dėl prekių, priimdama pinigus, tikrai turėjo jausti alkoholio kvapą. Pats M. F. taip pat pripažino, kad prieš eidamas į parduotuvę, vartojo alkoholio, buvo apsvaigęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. B. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimą. Nurodo, kad teisės aktuose nėra numatyta alkoholinius gėrimus parduodančio pardavėjo teisė ir juo labiau pareiga tikrinti asmens blaivumą. Parduotuvių darbuotojai gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad stebimas pirkėjas yra neblaivus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad M. F. elgesys parduotuvėje nerodė jokių neblaivumo požymių – asmuo nesvirduliavo, jo elgesys buvo adekvatus, veiksmai koordinuoti. Teismo posėdyje šiuos faktus patvirtino ir policijos pareigūnai. Pažymėjo, kad tiek teismo proceso metu, tiek ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, ji nurodė, jog nuo asmens sklido nemalonus kvapas, tačiau nekonkretizavo užuodusi iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Be to, su pirkėju buvo bendraujama neišeinant iš už kasos ir išlaikant atstumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl alkoholinių gėrimų pardavimo fakto nėra. Apeliaciniu skundu yra ginčijama pardavėjos S. B. kaltė pardavus alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui.
Asmenų kaltė dėl pažeidimo prekybos srityje, numatyto ATPK 164 str. 3 d., grindžiama kitų prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimu. Tokiu atveju kaltininkui inkriminuoti minėtų taisyklių pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl jie turi būti įrodinėjami.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pardavėja S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857, 18 straipsnio (prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarka) 4 dalies (draudžiama parduoti) 2 punktą (alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims) (Žin., 1995, Nr. 44-1073). Ši teisės norma reiškia, kad mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.
Bylos duomenimis nustatyta, kad po alkoholinių gėrimų įsigijimo parduotuvėje policijos pareigūnams patikrinus M. F., jam buvo nustatytas vidutinis 1,62 promilių girtumas. Požymiai, kad asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, yra netinkamas jo elgesys, asmuo nekontroliuoja savo poelgių, pažeidinėja viešąją tvarką, dėl alkoholio poveikio sunkiai ir nerišliai kalba ir pan. Kaip matyti nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. B. savo kaltės nepripažino, nurodydama, kad jokių pirkėjo M. F. girtumo požymių neįžvelgė, todėl jam ir pardavė alkoholinius gėrimus. Tokius parodymus ji davė viso proceso metu, t y. tiek duodama pirminius paaiškinimus policijos pareigūnams (13 b.l.), tiek ir apklausiama teisminio nagrinėjimo metu (18, 23 b.l.). Apylinkės teismo nutarimo išvada, kad S. B., parduodama M. F. alkoholinį gėrimą, neturėjo galimybės žinoti ir suprasti, kad šis asmuo yra neblaivus, pagrįsta. Nėra duomenų, kad pirkėjas M. F. parduotuvėje prekių rinkimosi ar aptarnavimo kasoje metu buvo su akivaizdžiais neblaivumo požymiais (nerišliai kalbėjo, svirduliavo, griuvinėjo, buvo praradęs orientaciją, negalėjo atlikti veiksmų su pinigais arba banko kortele) ir todėl pardavėja neturėjo teisės jį aptarnauti. Byloje esantis vaizdo įrašas, su kuriuo susipažino skundą nagrinėjantis teismas, ir kuriame fiskuotas M. F. nagrinėjamas elgesys bei būklė perkant alkoholinius gėrimus parduotuvėje, jokių akivaizdžių jo girtumo požymių nerodo. Taip pat pažymėtina, kad nors, kaip matyti iš pirminio S. B. paaiškinimo, ji pareigūnams nurodė, jog jautė nuo pirkėjo M. F. sklindantį alkoholio kvapą, nors jis jai nepasirodė esąs girtas, o duodama parodymus teismo posėdžio metu šias aplinkybes paneigė, apeliacinės instancijos teismas nelaiko to esmine aplinkybe, turinčia įtakos S. B. kaltei įrodyti, kadangi vien tik alkoholio kvapas negali būti lemiamu požymiu, leidžiančiu neabejotinai nustatyti, kad asmuo iš tikrųjų yra neblaivus.
Apelianto argumentai, kad vienas S. B. kaltės įrodymu yra ir tai, jog M. F. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 178 str. 1 d. ir nubaustas administracine nuobauda, taip pat nepagrįsti. Šiuo atveju nepaneigti pardavėjos S. B. parodymai, kad ji, kaip pardavėja, neturėjo pagrindo įtarti neblaivios pirkėjo būklės ir todėl turėjo atsisakyti jį aptarnauti. Vien pats alkoholinių gėrimų pardavimas asmeniui, kuris vėliau pasirodė esąs neblaivus, neįrodžius pardavėjos tyčios – vieno iš subjektyvinės sudėties požymių, nėra pagrindas ją bausti už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą. Todėl, nesant minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties, S. B. atžvilgiu iškelta administracinė byla apylinkės teismo buvo nutraukta pagrįstai (ATPK 250 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, skundo ribose nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir dėl ATPK 164 str. 3 dalies pažeidimo nutraukdamas bylos teiseną priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl skundžiamo Visagino miesto apylinkės teismo 2015-05-14 nutarimo keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.