Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant V. S. per visą atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priimtas nukentėjusiojo A. J. atsisakymas nuo civilinio ieškinio dalyje dėl 200 Eur turtinės žalos ir 3 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“.

Pripažinta A. B. teisė į ieškinio patenkinimą perduodant jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. S. pagal BK 281 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 21.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelyje (duomenys neskelbtini) neatsargiai vairuodamas jam priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1077, 9 p., 14 p., 101 p., 119 reikalavimus, – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešingos krypties eismo pusę, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mazda Xedos 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. B.. Dėl to buvo sužalotas automobilio „Mazda Xedos 6“ vairuotojas A. B., kuris dėl kairiojo šlaunikaulio kaklo ir kūno lūžių, atviro skeveldrinio dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžio, kairės pusės 9 – o šonkaulio lūžio ir hematorakso (kraujas pleuros ertmėje), muštinės – plėštinės viršutinės lūpos, dešinės plaštakos ir abiejų kelių sąnarių žaizdos patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo sužalotas automobilio ,,Mazda Xedos 6“ keleivis A. J., kuris dėl galvos sumušimo su muštinėmis žaizdomis viršugalvio srityje, kaktos kairėje, kairio antakio srityje, nosies kaulų lūžimu, kairio peties ir žasto sumušimo su odos nubrozdinimu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

V. S. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. gruodžio 16 d., apie 21.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. pagal 2017 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,83 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta taikyti BK 64¹ straipsnį ir V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu;

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismo išvada, kad byla galėjo būti išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pateikta tik kaip prielaida, nes BPK 273 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras bei gynėjas. Iš bylos matyti, kad šiuo atveju proceso šalių pozicija minėtu klausimu nebuvo svarstoma.

Be to, prokuroro teigimu, teismas neteisingai taikydamas BK 281 straipsnio 7 dalies normą, nepagrįstai netaikė BK 72 straipsnio ir nekonfiskavo V. S. automobilio. Kadangi automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, be kurios pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nekiltų baudžiamoji atsakomybė, anot apelianto, konstatuotina, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant V. S. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo dokumentų konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl nuteistojo V. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

V. S. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 4 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje (3 t., b. l. 35–40). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino V. S. kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad V. S. nagrinėjamu atveju pagal BK 281 straipsnio 7 dalį negali būti nei nuteistas, nei išteisintas, nes jo veika kvalifikuotina tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Prokuroras skunde prašė V. S. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 4 ir 7 dalis, nes BK 281 straipsnio dalyje numatyta nusikalstama veika yra materiali, o numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje – formali, be to, šios veikos skiriasi pagal kaltės formą – BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, o BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis.

Pažymima, kad pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtai nusikalstamai veikai konstatuoti yra reikšminga šių požymių visuma: 1) veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); 2) padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata); 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; 4) nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, pati nusikalstama veika gali būti padaroma tik specialaus subjekto – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tik tyčine kaltės forma. Tokios nuostatos įtvirtinimas baudžiamajame įstatyme reiškia, kad yra netoleruojamas apsvaigusio nuo alkoholio asmens (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) dalyvavimas eisme – tokia veika pati savaime pripažįstama nusikalstama. Taigi kaltininko veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis nėra įtrauktas į kitų BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018).

Kaip minėta, kelių transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio požymis yra įtrauktas į BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kadangi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas požymis – kaltininko apsvaigimas nuo alkoholio – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Nors alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilės ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 4 dalį įtakos neturi, tačiau į jį gali būti atsižvelgiama sprendžiant dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio kaltininkui individualizuojant bausmę (BK 54 straipsnis). Aktualu ir tai, kad tiek BK 281 straipsnio 4 dalyje, tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Šiurkščiausių tokio KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281 straipsnio 7 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su kitomis BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320-693/2018). Pastebėtina, kad, nors prokuroras teismo posėdyje pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškais atvejais veikos pagal sutaptį yra kvalifikuojamos ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir pagal kitas BK 281 straipsnio dalis, tačiau jis nenurodė jokios kasacinės nutarties, kurios išvados prieštarautų pirmiau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-320-693/2018 formuojamai praktikai.

Bylos duomenimis V. S. po eismo įvykio (dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), t. y. 2016 m. gruodžio 16 d. 22.30 val., buvo paimtas kraujas, kurį ištyrus nustatyta, kad kraujyje mažiausia alkoholio koncentracija yra 1,83 promilės alkoholio (1 t., b. l. 118). Kadangi V. S. savo neteisėtais veiksmais sukėlė BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytus padarinius, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S. veiksmų, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pagrįstai nekvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. S. padarytą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl V. S. pripažįsta kaltu tik pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, prokuroro skundo argumentas, kad teismas nuosprendyje neišsprendė V. S. kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį klausimo ir taip pažeidė BPK 303 straipsnio nuostatas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl BK 64¹ straipsnio taikymo

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017).

Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad prokurorui perskaičius kaltinamąjį aktą, V. S. kaltu prisipažino tik iš dalies, sutiko, kad įvykio metu jo neblaivumas buvo didesnis negu 0,4 promilės, tačiau nesutiko su tuo, kad neblaivumas buvo didesnis negu 1,5 promilės. Kadangi V. S. kaltu prisipažino iš dalies, byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas ne dėl kaltinamojo kaltės – tam kelią užkirto perteklinis kaltinamojo veikos kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, be pagrindo taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir V. S. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kaltinamajam atsižvelgė į tai, kad V. S. teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 146), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu yra baustas vieną kartą (2015 m. lapkričio 7 d. nubaustas pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalį 14 Eur bauda už tai, kad vairuodamas automobilį kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją (1 t., b. l. 147)), iki įvykio dirbo (1 t., b. l. 148), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 152), (duomenys neskelbtini) sporto klubo „S“ direktoriaus ir (duomenys neskelbtini) teniso klubo prezidento charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 42, 43). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgęs į visas paminėtas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai V. S. atžvilgiu gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Iš apeliacinio skundo turinio, t. y. to, kad prokuroras prašo skirti nuteistajam V. S. bausmę atlikti pataisos namuose, galima spręsti, jog apeliantas nesutinka su BK 75 straipsnio nuostatų taikymu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad skunde visiškai nenurodyti argumentai, kuriais remiantis turėtų būti naikinamas bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam taikymas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Apeliaciniame skunde prokuroras be kita ko prašė taikyti BK 72 straipsnį ir paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. automobilio „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalgoje Nr. AB-32-1 išaiškinta, kad nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to paprastai nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. nuteistas už neatsargaus nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, padarymą, o ne už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, automobilis „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas neblaivus V. S. padarė nusikalstamą veiką, nelaikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą, ir iš V. S. nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir V. S. paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 1 metams 10 mėnesių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.