Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. PK-167-500/2013m.

Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.3.8.; 2.1.3.1.; 1.2.8.2.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.; 2.9.;

2013 m spalio mėn. 09 d.

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Š., dalyvaujant nukentėjusiajai V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje pagal V. K. skundą privataus kaltinimo tvarka :

A.U. ( a/k (duomenys neskelbtini) ), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, senatvės pensininkė, gy(duomenys neskelbtini)., neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. kaltinama tuo, kad ji neviešai įžeidė žmogų, o būtent 2013 m. liepos mėn. 18 d., apie 11 val., Pasvalio raj. Saločių miestelyje, namuose pas K. L., vadindama „dvėseliena, ubage“ ir kitais necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, įžeidė nukentėjusiąją V. K..

A. U. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2013 m. liepos mėn. 18 d. kartu su vyru automobiliu važiavo į degalinę. Važiuodami sustojo ir paėmė pavežti vyro pusbrolį K. L. ir F. S.. Parvežus K. L. namo, vyras kartu su K. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo. Pati iš automobilio išlipusi nebuvo, į namus pas K. L. įėjusi nebuvo, visą laiką kartu su F. S. sėdėjo automobilyje. V. K. pas K. L. nematė ir nebuvo sutikusi, su ja nekalbėjo ir neįžeidinėjo.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja Saločių seniūnijoje ir prižiūri K. L.. 2013 m. liepos mėn. 18 d. nuvyko pas K. L.. Nuvykusi susitiko jį išeinantį iš namų. Įėjusi į K. L. namo virtuvę kūrė krosnį ir ruošėsi gaminti maistą. Jai būnant pas K. L. virtuvėje, į virtuvę įėjo A. U., kuris netrukus išėjo. A. U. išėjus, į virtuvę įėjo A. U., kuri paklausė jos, ką ji daro. Atsakius, kad ruošia maistą, A. U. pradėjo vadinti ją "nabage, ubage, dvėseliena" ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, norėjo suduoti šepečiu, tačiau pasitraukė ir smūgio išvengė. Tuo metu kai A. U. ją įžeidinėjo, kambaryje nieko daugiau nebuvo, todėl įžeidinėjimo niekas negirdėjo.

Liudytojas A. U. parodė, kad parvežus į namus K. L., kartu su pastaruoju išlipo iš automobilio, pasidairė po sodybą, buvo įėjęs į gyvenamąjį namą, matė virtuvėje V. K.. A. U. iš automobilio išlipusi ir įėjusi į namą nebuvo, visą laiką kartu su F. S. sėdėjo automobilyje.

Liudytojas F. S. parodė, kad A. U. nuvažiavus pas K. L. iš automobilio nebuvo išlipusi, visą laiką sėdėjo kartu su juo automobilyje.

Kaltinamoji A. U. tiek taikinamojo posėdžio metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu, laikosi nuoseklios pozicijos ir neprisipažįsta kalta padariusi nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinama. Kaltinamoji A. U. parodė, kad nukentėjusiosios nurodomu laiku įėjusi į K. L. priklausantį namą nebuvo, V. K. nebuvo sutikusi,

nematė ir jos neįžeidė. Nuvykus pas K. L. visą laiką sėdėjo automobilyje kartu su F. S..

Kaltinamosios nurodomas aplinkybes, kad 2013 m. liepos mėn. 18 d. į K. L. priklausantį namą nebuvo įėjusi ir V. K. nebuvo sutikusi, patvirtina ir liudytojų A. U. bei F. S. parodymai.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad jai būnant namuose pas K. L., į kambarį įėjo kaltinamoji A. U. ir ją įžeidė. Be nukentėjusiosios parodymų, kad kaltinamoji A. U. buvo įėjusi į K. L. priklausantį namą ir ją įžeidė, daugiau įrodymų byloje nenustatyta.

Nukentėjusiosios ir kaltinamosios parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi. Teismas neturi pakankamo pagrindo besąlygiškai tikėti nukentėjusiosios ar kaltinamosios parodymais, laikyti juos prioritetiniais kitų įrodymų atžvilgiu ir pan.

Byloje apklausti liudytojai A. U. ir F. S., būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę duoti byloje teisingus parodymus vienodai parodė, kad 2013 m. liepos mėn. 18 d. kaltinamoji A. U. į K. L. priklausantį namą ir sutikusi V. K. nebuvo. Netikėti paminėtų liudytojų parodymais teismas neturi pakankamo pagrindo, kadangi byloje nėra nustatyta jokių duomenų apie tai, kad paminėti liudytojai gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ir duoti byloje neteisingus parodymus.

Teismų praktikoje, teisės doktrinoje pripažinta, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltė visiškai ir besąlygiškai yra įrodyta, o teismo išvados grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Aplinkybė yra įrodyta, kai teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad tos aplinkybės buvimas yra neabejotinas. Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visuma neįrodo, kad A. U. kaltė dėl BK 155 str. 2 d. numatytos veikos padarymo, yra neabejotina. Remtis tik spėjimais ir prielaidomis priimant nuosprendį teismas negali. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių kaltinamoji A. U. išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kadangi kaltinamoji A. U. išteisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios V. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu – BPK 115 str. 3 d. 2 p.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-303 str., teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

A. U. išteisinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtu.