Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 3 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. G. 2018 m. rugsėjo mėnesį (tikslus laikas nenustatytas), namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmusi spaudė kaklą savo nepilnamečiui sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir vieną kartą delnu sudavė jam per veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. T. fizinį skausmą.

Taip pat, kaltinamoji V. G. 2018 m. rugsėjo mėnesį (tikslus laikas nenustatytas), namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą savo mažamečiui sūnui D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir tuo sukėlė nukentėjusiajam D. T. fizinį skausmą.

Taip pat, kaltinamoji V. G. 2018 m. lapkričio 5 d. nuo 15.30 val. iki 17 val. (tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini) atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) , automobilyje VOLVO V40, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą delnu trenkė į veidą savo nepilnamečiui sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), po to tyčia sugriebusi už striukės ir plaukų jį ištempė automobilio; bei tyčia sugriebė už striukės ir stipriai už rankos ištempė iš automobilio savo mažametį sūnų D. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir tuo sukėlė nukentėjusiesiems A. T. ir D. T. fizinį skausmą.

Kaltinamoji V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad ji iš viso turi keturis vaikus, tačiau su kitais dviem vaikais sutaria gerai. Dėl kaltinime nurodytų veiksmų su sūnumis A. ir D. T., kad jiems sukėlė fizinį skausmą, ji pripažįsta, su vaikais susitaikė. Ji su vaikais kartu vaikšto pas psichologę, nori išspręsti buvusias problemas. Sūnus D., daug laiko praleidžia jos namuose, jie gerai sutaria. Tarp jos ir sūnaus A. yra likęs psichologinis barjeras, bet ji siekia įveikti šį barjerą, nori, kad ateityje visi jos vaikai gyventų namuose kartu su ja. Dėl pirmos kaltinime nurodytos veikos paaiškino, kad tarp jos ir sūnaus A. namuose kilo žodinis konfliktas, sūnus jai priekaištavo. Ji A. sugriebė už kaklo. Kitą kartą ji D. sudavė vieną kartą per veidą. Lapkričio 5 dieną ji išlaipino vaikus iš mašinos tris kartus. Galėjo sukelti skausmą. Ji mašinoje vaikų laukė, bet šie nuėjo į kitą pusę. Jai labai skauda širdį pasakojant apie įvykius, todėl prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2019-01-14 papildomos apklausos metu V. G. paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį tarp jos ir sūnaus A. kilo žodinis konfliktas, nes sūnus jai priekaištavo. Ji A. suėmė už sprando ir spaudė. Sūnus ją nustūmė, o ji vieną kartą delnu jam sudavė per veidą. Šio konflikto metu ji buvo neblaivi, tačiau visas įvykio aplinkybes prisimena. Taip pat prisimena, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo konfliktas tarp jos ir sūnaus D. T.. Šio konflikto metu sūnus D. jos neklausė ir vartojo necenzūrinius žodžius, dėl to ji vieną kartą delnu sudavė D. į veidą ir pasakė eiti į kambarį. Šio konflikto metu ji buvo išgėrusi, tačiau visas įvykio aplinkybes prisimena. Dėl įvykio 2018 m. lapkričio 5 d. įtariamoji V. G. prisipažino visiškai ir nurodė, kad 2018 m. lapkričio 4 d. važiavo pas savo sesers L. R. vyrą R. R. į (duomenys neskelbtini). Vyko su jos vyrui E. G. priklausančiu automobiliu VOLVO V40. Prieš eidama pas R. į svečius savo visus keturis vaikus paliko pas R. mamą V. R., kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Pas R. jie abu vartojo alkoholius gėrimus ir liko pas jį namuose miegoti. Ryte, jai būnant pas R., atėjo jos vaikai. Atėjus vaikams, netrukus išvažiavo į namus (duomenys neskelbtini). V. G. nurodė, kad ryte atsikėlusi jokio alkoholio nevartojo. Iš R. namų išvyko apie 14.30 val. Jai vairuojant automobilį, A. pradėjo priekaištauti dėl vairavimo ir norėjo pažiūrėti į jos mobiliojo ryšio telefoną, kas skambina, todėl ji supyko ant A. ir jam vieną kartą delnu sudavė per veidą. Važiuojant toliau A. priekaištavo, tada ji labai supyko ir, sustabdžiusi automobilį, išlipo, nuėjo prie kitos automobilio pusės ir atidariusi automobilio dureles A. pasakė "eik jei nori". A. sėdėjo automobilyje ir atsikalbinėjo, tada ji A. sugriebė už plaukų ir striukės, ir jį ištempė iš automobilio. Paskui, atidariusi kitas automobilio dureles ir sugriebusi D. už rankos, jį taip pat ištempė iš automobilio. Tiek A., tiek D. ištempė iš automobilio, nes A. jos neklausė, o D. ištempė iš automobilio, nes jis palaikė A. 2018 m. lapkričio 6 d. apklausoje neprisipažino, nes tikėjosi už savo veiksmus išvengti atsakomybės. Šio įvykio metu ji buvo blaivi, tačiau labai supykusi ir susijaudinusi. Tikslios vietos, kur ištempė abu savo sūnus iš automobilio neprisimena ir negali jos tiksliai nurodyti, tik žino, jog tai buvo dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini) miestelio. Kai A. ir D. išlaipino, ji sėdo į automobilį ir nuvažiavo, paskui grįžo pasiimti A. ir D., tačiau jų jau nebebuvo. Neradusi vaikų nusprendė važiuoti į namus, nes galvojo, kad A. ir D. kažkaip grįš namo. Parvažiavusi namo nei A., nei D. namuose nerado. Kadangi automobilyje nerado rakto nuo namų, nusprendė pasivažinėti su automobiliu link (duomenys neskelbtini), kad kiti jos du vaikai (V. ir E.) nesušaltų. Ji važiavo vietinės reikšmės keliu ir tikėjosi išvažiuoti į pagrindinį kelią, tačiau jos vairuojamas automobilis užklimpo, telefonas baigė išsikrauti, todėl ji negalėjo išsikviesti pagalbos. Tik vėliau, truputį pakrovusi telefoną, V. paskambino savo uošvei V. G. ir prašė pagalbos. Tuo metu jai paskambino policijos pareigūnas ir ji jam nurodė savo buvimo vietą. Atvykę policijos pareigūnai ištraukė jos automobilį, o ją ir du jos vaikus V. ir E. pristatė į policijos komisariatą. V. G. visiškai prisipažįsta, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį namuose žodinio konflikto metu A. buvo sugriebusi už gerklės ir spaudė jam kaklą, paskui vieną kartą delnu sudavė A. per veidą. Taip pat prisipažįsta jog 2018 m. rugsėjo mėnesį kito žodinio konflikto metu vieną kartą delnu sudavė D. per veidą, nes jis vartojo necenzūrinius žodžius. Visiškai prisipažįsta, jog 2018 m. lapkričio 5 d. savo sūnui A. automobilyje sudavė vieną kartą delnu per veidą, paskui, besitęsiant žodiniam konfliktui, ji sustabdė automobilį, išlipo, atidarė automobilio dureles, kur sėdėjo A., ir sugriebusi jam už plaukų ir striukės ištempė iš automobilio, taip pat iš automobilio ištempė ir D., sugriebusi jam už rankos. Dėl savo poelgių nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra susitaikiusi su A. ir D., jų abiejų atsiprašė, jie abu jai atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios V. G. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis A. T., apklausiamas 2018 m. lapkričio 27 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad juos mama išlaipino kelyje, kai važiavo į (duomenys neskelbtini), tai buvo šių metų lapkričio mėnesio pradžioje, apie 17 val. Važiavo iš tėčio namų, važiavo jis, mama, broliai D., E. ir sesuo V. Jis sėdėjo priekyje. Mama važiuodama vinguriavo po visą kelią, nes buvo išgėrusi. Važiuodama partrenkė šuniuką, tada jie susipyko. Jis pasakė: „kam išgėrusi važiuoji“. Mama jam atsakė „jeigu kas tau nepatinka išlipk“. Važiuojant toliau, vos neįvažiavo į griovį. Tada jis pasakė, kad pastovėtų ir prasiblaivytų, bet mama jam liepė išlipti, jeigu nepatinka. A. nurodė išlipęs, bet brolis D. paprašė, kad važiuotų kartu ir jis atsisėdo atgal į mašiną. Mašinai pradėjus važiuoti, jis mamai pasakė, kad nevažiuotų ir avarijos nepadarytų. Tada automobilis sustojo, mama V. G. išlipo iš mašinos ir išėjo į miškelį, o juos paliko mašinoje. Po pusės valandos A. ėjo ieškoti mamos, bet nerado. Grįžus V. G., jie važiavo toliau. Mašina vinguriavo po kelią. Mama pasakė jam, kad grįžus į namus, jo nepriims. Brolio D. paklausė, su kuo jis norės pasilikti. D. atsakė, kad pasiliks su A. Tada mama liepė išlipti iš mašinos, bet jie nelipo. Mama paėmė jam už plaukų ir už striukės ir ištraukė iš mašinos. Jam skaudėjo. Jiems pradėjus eiti link (duomenys neskelbtini) , sustojo pažįstamas autobuso vairuotojas, kuris parvežė iki (duomenys neskelbtini) ir jie nuėjo pas krikštamotę. Nukentėjusysis nurodė, kad pirmiau mama jam sudavė per veidą, jam skaudėjo. Ji kažkam skambino, o jis norėjo pasižiūrėti. Mama pasakė, kaip drįstu žiūrėti, kam ji skambina, ir trenkė jam. Trenkė delnu į skruostą. Tai buvo prie miškelio, mašinoje. Kai mama jam tempė už plaukų, jam skaudėjo. Mama ir anksčiau smurtaudavo. Prieš mėnesį laiko, būdama išgėrusi, ji trenkė jam per veidą. Prieš du mėnesius ji bandė jį smaugti. Tai buvo namuose (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Jis išgirdo verkiantį brolį ir pamatė svirduliuojančią mamą. Ji buvo labai girta. Jis norėjo brolį vestis, bet mama supyko ir neleido. Jie susipyko. Jis papriekaištavo mamai dėl gėrimo, o mama jam pasakė, kad jis „ėda“ jos gyvenimą, paėmė už kaklo ir spaudė. Iš pradžių nesmarkiai, paskui smarkiau. Jį pradėjo dusinti ir jis ją stumtelėjo. Tai vyko virtuvėje. Buvo žymės ant kaklo, matėsi žaizdos. Mokykloje jo klausė, kas buvo, bet jis nesakė. Priežastis buvo ta pati, nes mama buvo užgėrusi. Kai mama trenkė delnu per žandą, jam skaudėjo, buvo raudonas visas veidas. Kai mama norėjo trenkti jam per veidą, ji nepataikė ir sutrenkė broliui E. per ranką. Mama atsiprašė, bet ne dėl visko. Nukentėjusysis A. T. nurodė, kad jis mamai atleido. Šiuo metu jis gyvena pas močiutę ir ateityje norėtų gyventi pas močiutę. Su mama dar gyvena patėvis. Konfliktai su mama būdavo dėl gėrimo. Anksčiau būdavo kiekvieną dieną, o prieš įvykį truputį buvo apmažinusi gėrimą. Mama prieš broliukus nesmurtaudavo, nes jie tylėdavo. Smurtas būdavo kai jis papriekaištaudavo dėl alkoholio (I t., b. l. 134-136).

Nukentėjusysis D. T., apklausiamas 2018 m. lapkričio 27 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jam yra 10 metų. Jo mama yra V. G.. Nurodo, kad jie važiavo ir juos mama išmėtė iš mašinos, nes jo brolis A. pradėjo pyktis su mama, sakė, kad geriau nevairuotų mašinos, nes išgėrusi. Tada mama trenkė A. per veidą, pasakė, kad jeigu nepatinka, tai tegul išlipa iš mašinos arba pats vairuoja. Mama trenkė A. delnu į žandą. Mama juos abu išvilko iš mašinos. A. išvilko už plaukų ir striukės, o jį - už rankos ir striukės. Ranka skaudėjo, nes spaudė. Mama jį išvilko iš mašinos dėl to, kad jis pasirinko gyventi su broliu A. Mama klausė, ar jis nori gyventi su broliu, ar su ja. Jis pasirinko brolį, nes su juo gerai sutaria. Tuo metu, kai važiavo mašinoje, mama buvo neblaivi, vinguriavo, buvo nejauku važiuoti, ji pertrenkė šunį. Kai juos ištempė iš mašinos, jie ėjo link kaimo. Keliu važiavo autobusiukas, kuris sustojo ir vairuotojas liepė lipti. Jie įlipo ir juos parvežė į (duomenys neskelbtini), tada jie nuėjo pas krikštamotę. Kai ištempė iš mašinos jau buvo pradėję temti, galėjo būti apie 18 - 19 val. vakaro. Mama ir anksčiau yra jį skriaudusi, yra rovusi už plaukų, galėjo tai daryti apie 5-6 kartus (buvo daug kartų). Kai mama išgeria, jai pradeda vaidentis, kad jie vartoja keiksmažodžius. Anksčiau mama per veidą buvo trenkusi tris kartus. Trenkdavo per veidą, ranką. Tai buvo seniai, jam galėjo būti 7 ar 8 metai, o paskutinį kartą trenkė prieš du mėnesius. Veidas labai skaudėjo, buvo paraudęs žandas, žymė išbuvo apie 20 min. Mama A. yra skriaudusi daug kartų, buvo pradėjusi smaugti, buvo žymės. Smaugimas buvo prieš du mėnesius, nes A. norėjo pasiimti broliuką. Tada mama gėrė salone, o broliukas verkė ir A. nuėjo pasiimti broliuką. D. nurodė, kad šiuo metu jis gyvena su močiute, sekasi gerai, ateityje nori gyventi su močiute. Jis pasiilgo mamos ir sesės, bet nenori gyventi su mama. Negalėtų jai atleisti, nes nori gyventi pas močiutę (I t., b. l. 146-147).

Nepilnamečių vaikų A. T. ir D. T. atstovė S. T., pas kurią šie vaikai po įvykio gyvena, nurodė, kad A. ir D. pas ją apgyvendinti nuo 2018 m. lapkričio 6 dienos. Apie V. G. elgesį su vaikais ji žino iš A. ir D. pasakojimų. Šiuo metu mama V. G. yra labai pasikeitusi į gerąją pusę, vaikai dabar džiaugiasi bendraudami su mama. Atstovė nurodė, kad pastaruoju metu su V. dažnai susitinka, dar dažniau kalbasi telefonu, bet niekada nėra pastebėjusi, kad V. būtų neblaivi. D., labai nori gyventi su mama. A., atleido mamai, tačiau ja dar nepasitiki. Vaikai su mama kartu lankosi pas psichologę. V. G. labai stengiasi būti gera mama.

Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. apie 17 val. į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino R. S. ir pasakė, kad pas ją yra atėję jos marčios, V. G., vaikai - A. T., gimęs (duomenys neskelbtini) ir D. T., gimęs (duomenys neskelbtini). R. S. nurodė, kad V., vaikus iš automobilio išvarė kelyje tarp (duomenys neskelbtini). Vaikai autobusu grįžo į (duomenys neskelbtini) ir nuėję pas R. S., kurios paprašė, kad ši paskambintų jai (V. G.). Liudytoja vaikus pasiėmė iš R. S. ir A., jai papasakojo, kad 2018 m. lapkričio 4 d. vakare, jie su mama nuvyko pas V., sesers, L. R., vyrą R. R.. Vaikai nurodė, kad ten mama su R., vartojo alkoholį, kad mama buvo neblaivi ir apie 15.30 val. nusprendė pati automobiliu važiuoti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). A., pasakojo, kad mama vairuodama automobilį važiavo po visą kelią ir jis pasakė, kad būdama neblaivi ji nevairuotų. V., dėl to supyko ir iš automobilio išvijo A., bet vėliau jį pasiėmė. Šiek tiek pavažiavus V. G. iš automobilio išlaipino abu savo vyresniuosius vaikus A. ir D., juos paliko ant kelio tarp (duomenys neskelbtini) ir pati kažkur nuvažiavo su dar dviem mažamečiais vaikais V. G., gimusia (duomenys neskelbtini) ir E. G., gimusiu (duomenys neskelbtini). A., sakė, kad, kai mama jį išlaipino iš automobilio, jis iš mamos rankinės paėmė nugertą butelį degtinės, kad grįžusi į namus mama nebegirtautų. A., jai sakė, kad prieš išlaipindama jį ir brolį D., iš automobilio, mama vieną kartą delnu trenkė A., į kairį skruostą, vaikas sakė, kad jam skaudėjo. A., taip pat sakė, kad V., jam ir D., pasakė, kad galės gyventi vaikų namuose ir ji A., į namus nepasiims. A., nurodė, kad mama jam trenkė už tai, kad jis norėjo pažiūrėti kam ji skambina telefonu. Sužinojusi, kad jos marti neblaivi kažkur vežiojasi du jos anūkus, ji apie tai pranešė policijai ir pati ieškojo V., (I t., b. l. 162-163).

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 5 d. apie 13 val. ji nuėjo į malkinę, esančią jos namų (duomenys neskelbtini), parsinešti malkų ir iš jos grįždama pastebėjo, kad prie namų (minėtu adresu) keliuko, sustojo baltos spalvos lengvasis automobilis. Kas jį vairavo, ji nematė. Iš to automobilio, atsidarę galines dureles išlipo du mažamečiai, jos marčios L. R. sesers V., (pavardės nežino), berniukai D., ir A., apie 10 m. ir 7 m. amžiaus. V., neišlipo iš automobilio ir neprašė, kad V. R. prižiūrėtų jos du mažamečius berniukus. Pasisveikinę su ja, berniukai paprašė, kad leistų pažaisti su jos šunimis. Pabuvę pusvalandį berniukai atsisveikino. Ji girdėjo automobilio garsą, bet ar tai tas pats automobilis, kuris atvežė berniukus, ar kitas, ji nežino, nes nematė. Apie tai, kad V., turi keturis vaikus ji sužinojo pirmą kartą iš policijos pareigūnės. Išskyrus A., ir D., daugiau V., vaikų 2018 m. lapkričio 5 d. pas ją nebuvo (I t., b. l. 169-171).

Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė 2018 m. lapkričio 4 d. 18 val. pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo žmonos L. R. sesuo V. G. su savimi ji atsivedė mažąjį sūnų E. Ar V. G. pas jį atvyko su savo automobiliu Volvo (valstybinių numerių nežino), ar pėsčiomis, jis nežino, kadangi yra nevaikštantis ir naudojasi invalido vežimėliu, todėl į lauką jos pasitikti išėjęs nebuvo. Tos pačios dienos vakarą jie su V. G. gėrė degtinę, kuria jis vaišino, ir apie 23 val. nuėjo miegoti. Nei jis, nei V. G. labai girti nebuvo. Kai jie pradėjo gerti degtinę, V. G. mažamečio sūnaus E., kurį ji atsivedė apie 18 val., jau nebebuvo jo namuose, bet kas jį išsivedė ir kada, jis nežino. Kiti V. G. mažamečiai vaikai A., D., V., buvo pas jo mamą V. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 5 d. ryte, apie 10 val. į jo namus atėjo V. G. vaikai A., D., V., bet ką jie šnekėjo su V. G., jis nežino. Jis pasiūlė minėtiems vaikams valgyti, jie pavalgė ir vėl išėjo pas jo mamą V. R.. Daugiau nei jis, nei V. G. 2018 m lapkričio 5 d. jokio alkoholio nevartojo ir apie 14 val. V. G. išėjo iš jo namų. Kas vyko toliau, jis nežino, V. G. jam nieko nesakė (I t., b. l. 186-187).

Iš tarnybinių pranešimų (I t., b. l. 18-20) matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d. V. G. vairavo automobilį Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paieškos metu buvo nustatytas V. G. mobiliojo telefono numerio sektorinė apytiksli buvimo vieta. Remiantis gauta informacija policijos pareigūnai apvažiavo visas gatves, kurios buvo sektoriuje ir aplinkiniuose kaimeliuose. Visą naktį negalėjo susisiekti su ja mobiliuoju telefonu, telefonas buvo išjungtas. 5 val. 49 min. V. G. telefonas buvo įjungtas. Policijos pareigūnai prisiskambino V. G.. Ši teigė, kad yra užklimpusi su automobiliu Volvo V40, miškingoje vietovėje. Ji sugebėjo atsiųsti buvimo vietos koordinates, kurios leido policijos pareigūnams greičiau ją su dviem mažamečiais vaikais surasti. 6 val 59 min. V. G. rado (duomenys neskelbtini). V. G. teigė, kad susipyko su sūnumi ir norėjo aplinkeliu grįžti namo, telefonas buvo išsikrovęs, telefoną visą naktį bandė pakrauti automobilyje. V. G. alkotesteriu buvo nustatytas 0,00 prom. girtumas. V. G. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes ji galimai neblaivi vieną kartą delnu sudavė savo sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) į kairį skruostą ir sukėlė fizinį skausmą. Mama smūgį savo vaikui sudavė automobilyje VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant keliu tarp (duomenys neskelbtini). Kadangi nėra žinoma tiksli įvykio vieta, įvykio vietos apžiūra neatlikta. Mama savo vaikui smūgį sudavė 2018 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 15.30 iki 17 val., o šis faktas paaiškėjo 2018 m. lapkričio 5 d. apie 23.30 val., todėl apžiūrėjus vaiką, ant jo veido jokių sumušimo žymių, kraujosruvų ar paraudimo nebuvo. Kadangi jokių smurto žymių ant vaiko veido nesimatė ir buvo vėlus metas, vaikas į ligoninę apžiūrai nevežtas. Abu nepilnamečiai vaikai perduoti močiutei V. G., gyvenančiai (duomenys neskelbtini).

Duomenyse iš PRIP duomenų bazės (I t., b. l. 21-26) užfiksuota, jog V. G. 2018 m. lapkričio 5 d. 17 val. 41 min. pranešė apie tai, kad neblaivi V. G. (pranešime įrašyta K.) išvažiavo nuo (duomenys neskelbtini), galimai važiuoja namo į (duomenys neskelbtini). Su ja kartu yra 2 nepilnamečiai vaikai.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ypač nepilnamečių nukentėjusiųjų A. T. ir D. T. parodymus, teismas daro išvadą, kad V. G. kaltė įrodyta. Kaltinamoji V. G. 2018 m. rugsėjo mėnesį namuose tyčia ranka suėmusi spaudė kaklą ir vieną kartą delnu sudavė jam per veidą savo nepilnamečiui sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), tuo sukėlė jam fizinį skausmą, todėl ši kaltinamosios veika atitinka Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas pripažįsta įrodytu, kad kaltinamoji V. G. 2018 m. rugsėjo mėnesį namuose tyčia vieną kartą delnu sudavė per veidą savo mažamečiui sūnui D. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip sukėlė jam fizinį skausmą, todėl ši jos veika atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies dispoziciją.

Taip pat teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji V. G. 2018 m. lapkričio 5 d. nuo 15.30 val. iki 17 val. automobilyje VOLVO V40, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia vieną kartą delnu trenkė į veidą savo nepilnamečiui sūnui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), po to tyčia sugriebusi už striukės ir plaukų jį ištempė automobilio; bei tyčia sugriebė už striukės ir stipriai už rankos ištempė iš automobilio savo mažametį sūnų D. T., gimusį (duomenys neskelbtini), ir tuo sukėlė nukentėjusiesiems A. T. ir D. T. fizinį skausmą. Ši veika yra vertinama kaip vienas nusikaltimas, nes padaryta tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, prieš du asmenis, šeimos narius, prieš nepilnametį sūnų ir mažametį sūnų, todėl visa veika bendrai yra kvalifikuojama pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamosios V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamosios gynėjas ir kaltinamoji prašo atleisti kaltinamąją V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, pagal laidavimą, perduodant kaltinamąją laiduotojos, jos motinos E. K., atsakomybei be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos.

Byloje yra gautas laiduotojos, kaltinamosios motinos E. K., prašymas dėl kaltinamosios V. G. perdavimo jai pagal laidavimą. Teismui pateikti laiduotoją charakterizuojantys dokumentai patvirtina, kad ji neteista, nebausta, teigiamai charakterizuojama. E. K. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka būti laiduotoja, nes ją su dukra sieja artimi santykiai. Nors dukra ir negyvena su ja kartu, bet dažnai (per savaitę 2-3 kartus) ją lanko, jos bendrauja. V., yra jos jauniausia dukra. Ji žino, kuo V., yra kaltinama ir jos nuomone dukra negerai pasielgė. V., elgesys po baudžiamosios bylos iškėlimo labai pasikeitė, atsirado didesnis jautrumas, švelnumas vaikų ir kitų aplinkinių atžvilgiu. Anksčiau nepastebėjo, kad V., turi problemų dėl alkoholio. Šiuo metu V. alkoholio nevartoja. Jos santykiai dabartiniu metu su D. ir A. geri, malonūs. V. G. kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, todėl ji mano, kad turės pakankamai įtakos teisingai nuteikti ir ją paveikti, kad ateityje nebenusikalstų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. K. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai V. G..

Kaltinamoji V. G. kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Galima daryti išvadą, kad baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti neskiriant kaltinamajai bausmės, bet pritaikant švelnesnės atsakomybės institutą, o būtent atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes V. G. neteista, padarė nesunkius nusikaltimus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamoji turi keturis vaikus, du iš kurių ir šiuo metu pati augina, jos atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą, kaltinamoji jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, ji su vaikais lankosi pas psichologą, siekia sumažinti neigiamas jos nusikalstamų veikų pasekmes, atkurti gerus santykius su vaikais, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant, į aplinkybę, kad kaltinamoji yra neteista, kaltę pripažino, gailisi, tikėtina, kad jos rizika vėl nusikalsti yra minimali, todėl tikslinga kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais,

nusprendžia:

V. G., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (įvykis automobilyje), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos E. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę V. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir ją panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Išaiškinti V. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Išaiškinama, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, jame turi būti pasisakyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka (BPK 313 straipsnis).