- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- AN2-174-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00703-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Aušra Ručienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties V. L. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. L. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės (toliau – Institucija) 2020 m. kovo 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 450 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. liepos 22 d., 17.18 val., vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, automobiliu atliko pavojingus manevrus pažeisdamas Kelių eismo taisykles; važiavo kelyje, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, nerodydamas įspėjamųjų signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią kitą transporto priemonę; toliau važiuodamas ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia krypti važiuojantį automobilį lenkti draudžiamoje vietoje, pėsčiųjų perėjoje; toliau važiuodamas kelio viduriu, dalinai išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, įvažiavo į papildomą eismo juostą, kuria eismas galimas tik į kairę, nesilaikė kelio ženklinimo ir važiavo tiesiai, taip apvažiuodamas du ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius; automobilio BMW vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir esant intensyviam eismui, nesant būtinybės ne kartą keitė eismo juostą. Tokiais savo chuliganiškais veiksmais automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, nepaisydamas kelių eismo taisyklių, demonstravo savo išskirtinumą ir pirmumą pieš kitus eismo dalyvius, savo veiksmais niekino elementarias moralės bei elgesio normas, kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nurodytais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 140.4, 82.2, 86, 126, 110 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartyje konstatavo, kad ištyrus ir įvertinus visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, negalima neginčijamai spręsti, kad V. L. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jis pagal minėtą ANK straipsnį nubaustas nepagrįstai. Taip pat pažymėjo, kad visos abejonės, kurių nepavyko pašalinti, turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o įrodinėjimo procesas negali būti begalinis.
3. Apeliaciniame skunde (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – palikti galioti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. kovo 12 d. nutarimą.
3.1. Skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė yra įrodyta. Ištyrus visus surinktus duomenis nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.
3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. sausio 13 d. į Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių atvykusiam V. L. buvo pateikta informacija apie 2019 m. liepos 22 d. padaryto pažeidimo datą, vietą ir laiką, nurodytas automobilis ir paprašyta nurodyti vairuotoją. V. L. nurodė, kad tai yra įmonės automobilis ir, kad jis dažniausiai juo važinėja. Taip pat nurodė, kad jeigu pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jis pats. Vairuotojas buvo supažindintas su KET pažeidimu vietoje, tačiau surašius administracinio nusižengimo protokolą asmuo pasirašyti dokumentą atsisakė. Tik supratęs pažeidimo padarymo pasekmes, pradėjo aiškinti, kad ne jis vairavo automobilį, kad galėjo vairuoti bet kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Tačiau pats V. L. matant policijos pareigūnei 2020 m. sausio 13 d. užpildė pranešimą dėl užfiksuoto KET pažeidimo. Liudytojo Š. J. parodymai yra nenuoseklūs ir nelogiški, tai rodo, kad minėtas asmuo nori padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės. Iki skundžiamo nutarimo priėmimo byloje atsirado vis naujos versijos, į tai teismas neatkreipė dėmesio ir taip asmeniui leido išvengti administracinės atsakomybės už pavojingo ir šiurkštaus nusižengimo padarymą.
3.3. Apelianto nuomone, pareigūnas, priimdamas nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymo reikalavimų. Pažeidėjo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Pažymima, kad teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. atstovės advokatės Aušros Ručienės atsiliepime prašoma netenkinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas, neįsigilinęs į bylos medžiagą, neįsiskaitęs į teismų priimtus procesinius sprendimus, neanalizuodamas byloje esančio vaizdo įrašų, nevertindamas byloje esančių rašytinių įrodymų, stengiasi suklaidinti teismą, bet kokiais būdais siekdamas, kad nekaltas asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn. Apeliacinis skundas yra analogiškas ankstesniam apeliaciniam skundui, kuris jau yra ištirtas. Skunde išdėstyti samprotavimai nepagrįsti, kadangi aplinkybės, kurios skunde nurodomos, kaip neištirtos, iš tikrųjų yra ištirtos ir įvertintos. V. L. kaltė yra grindžiama vienu motyvu, kad jis pasirašė 2020 m. sausio 13 d. pranešimą dėl užfiksuoto KET pažeidimo, kuriame nėra jokių detalių, aplinkybių. Tai tik trumpa neindividualizuota pozicija, kuria negalima grįsti kaltinimo asmeniui, kuris jokio nusižengimo nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams pagrįsti jokie įrodymai nepateikti. Atkreipiamas dėmesys, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir šiuo atveju nėra duomenų bei įrodymų padaryti išvadai, kad buvo padaryta veika, turinti ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl inkriminuoto nusižengimo nepripažino nuo proceso pradžios, o ANK 8 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, jei jo veiksmuose yra kaltė. Visi byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. L. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė. Teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus įrodymus, kurie paneigia V. L. kaltę, todėl nėra jokio pagrindo nutartį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis ginčijama įrodymų vertinimo aspektu nurodant, kad V. L. kaltė dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta, priimdamas nutarimą pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir jos įvertino nepažeisdamas ANK reikalavimų.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjant bylą pagal V. L. skundą, įrodymai buvo įvertinti nesilaikant nurodytų reikalavimų ar, kad buvo padaryti proceso pažeidimai, turėję įtakos nutartyje padarytų išvadų pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, V. L. paaiškinimus dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių įvertinęs kitų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų kontekste, padarė išvadą, kad neginčijamų V. L. kaltės įrodymų byloje nėra, šią išvadą nutartyje išsamiai motyvavo. Apygardos teismas bylos įrodymus vertinti kitaip ir daryti priešingas, negu skundžiamoje nutartyje, išvadas, neturi pagrindo.
8. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas savo nesutikimą su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis iš esmės grindžia tik tuo, kad pats V. L., atvykęs į Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, pripažino, kad jei pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo jis. Taip pat save, kaip vairavusį asmenį, V. L. nurodė pranešime dėl užfiksuoto KET pažeidimo. Specialistės J. S. 2020 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime iš tikrųjų nurodyta, kad V. L. teigė, kad automobilis yra įmonės, šiuo automobiliu dažniausiai naudojasi jis (V. L.) ir jeigu pažeidimas padarytas Kaune, automobilį vairavo jis (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7). Pranešimo dėl užfiksuoto KET pažeidimo grafoje „Informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone“, V. L. nurodytas kaip administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku transporto priemonę vairavęs asmuo (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad dar 2020 m. kovo 12 d. paaiškinime administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. atstovas advokato padėjėjas H. R. nurodė administracinio nusižengimo aplinkybių tyrimui galinčias turėti reikšmės aplinkybes, t. y. tvirtino, kad V. L. 2020 m. sausio 13 d. Kelių policijos valdyboje nurodė, kad automobilio jis nevairavo, kad V. L. neneigia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu jis naudojasi, tačiau pažeidimo padarymo metu nesinaudojo, juo galėjo naudotis bet kuris įmonės darbuotojas (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11). Nors šios aplinkybės Institucijai, priėmusiai nutarimą, buvo žinomos (paaiškinimas pateiktas nutarimo priėmimo dieną), jokių veiksmų siekiant patikrinti V. L. iškeltą versiją, pašalinti prieštaravimus tarp 2020 m. kovo 12 d. paaiškinime nurodytų ir 2020 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių (dėl prisipažinimo vairavus automobilį pažeidimo padarymo metu), nebuvo imtasi.
8.1. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8.2. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šios nutarties 6 punkte aptartas ANK 569 straipsnis numato ne tik teismo, bet ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigą, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, laikytis įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK reikalavimų ir savo išvadas dėl ANK numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Vertinamu atveju bylos duomenys teikia pagrindą išvadai, kad aptartų reikalavimų nagrinėjant V. L. administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo laikytasi.
9. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija V. L. administracinio nusižengimo bylos procese buvo pasyvi, objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai įrodančių V. L. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, nepateikė. Tokie duomenys nebuvo gauti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui pačiam renkant įrodymus. Nagrinėjant V. L. bylą apylinkės teisme buvo surinkti duomenys apie V. L. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, pareigas ir darbo laiką šioje byloje aktualiu laiku (b. l. 34, 110, 152, 153), transporto priemonės savininką ir valdytoją (b. l. 114, 115), apklausti liudytojai Š. J. (UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorius) (b. l. 37),V. K. ir J. S. ((duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės) (b. l. 159, 160), išklausyta Institucijos atstovė R. G. (b. l. 159), gauta informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktą tyrimą automobilį vairavusiam asmeniui nustatyti (b. l. 61–63), ištirti vaizdo įrašai (b. l. 77, 118, 160, 161). Šiuos įrodymus teismas išsamiai išanalizavo ir dėl jų vertinimo pateikė motyvuotas išvadas (b. l. 169–171), su kuriomis sutinka ir apygardos teismas.
10. Iš pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad V. L. versiją, jog 2019 m. liepos 22 d., 17.18 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio jis nevairavo, o galėjo vairuoti bet kuris kitas įmonės darbuotojas, patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. S., kuris, atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pripažino, kad šioje byloje aktualiu laiku automobilį, atlikdamas savo darbines funkcijas (tarpininkaudamas patalpų nuomos sandėriui), vairavo būtent jis. Aplinkybę, kad įmonės automobiliu naudojasi ne tik V. L., bet ir kiti įmonės darbuotojai, nurodė ir liudytojas Š. J.. Apeliaciniame skunde Š. J. parodymus siūloma vertinti kritiškai, kaip siekį padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės, tačiau pažymėtina, kad jokie kiti objektyvūs duomenys, kurie patikimai paneigtų liudytojo Š. J., taip pat ir V. L. parodymus, nebuvo surinkti. Tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina tik tai, kad automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvauja eisme, tačiau 2020 m. sausio 13 d. administracinio nusižengimo protokole, taip pat ir 2020 m. kovo 12 d. nutarime nustatytų administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių šis įrašas nepatvirtina (įrašo trukmė 11-12 sekundžių, užfiksuota, kaip BMW automobilis aplenkia vieną transporto priemonę dviejų eismo juostų kelyje, juostas skiria punktyrinė linija, bando lenkti priekyje važiuojantį automobilį, tačiau nepavykus atlikti manevro, grįžta į dešinė eismo juostą). Įrašas iš specialisčių J. S. ir V. K. darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad į kabinetą atėjo V. L., vyksta pokalbis su dokumentus pildančia pareigūne, tačiau šiame vaizdo kamerų įraše V. L. paaiškinimų dėl inkriminuoto nusižengimo turinys, jo pozicija dėl šio pažeidimo, nėra girdimi.
11. Kaip minėta, 2020 m. kovo 12 d. paaiškinime buvo nurodytos aplinkybės, kad 2020 m. sausio 13 d. V. L. Kelių policijos valdyboje nurodė, kad automobilio užfiksuoto pažeidimo metu jis nevairavo. Tokios pačios pozicijos V. L. laikėsi viso tolesnio proceso metu ir ši V. L. pozicija jokiais kitais objektyviais ir patikimais įrodymais šioje byloje nėra paneigta, prieštaravimai tarp 2020 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime, 2020 m. sausio 13 d. pranešime dėl užfiksuoto KET pažeidimo ir 2020 m. kovo 12 d. paaiškinime bei vėliau procese nurodomų aplinkybių, susijusių su V. L. pozicija dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, išnaudojus visas galimybes, nebuvo pašalinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad į Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių V. L. atvyko ne dėl šioje byloje tiriamo administracinio nusižengimo, o išsiaiškinti aplinkybes dėl už KET pažeidimus paskirtų baudų. Pažeidimo, kuris buvo padarytas 2019 m. liepos 22 d., t. y. beveik prieš šešis mėnesius, faktas V. L. tapo žinomas tik 2020 m. sausio 13 d. atvykus į Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrių, jam buvo pateikta informacija tik apie KET pažeidimo datą, vietą ir laiką, nurodytas automobilis, tačiau ar jis buvo informuotas apie pažeidimo esmę, tarnybiniame pranešime nenurodyta, V. L. pozicija dėl chuliganiško vairavimo taip pat neužfiksuota. Tarnybinį parnešimą surašiusi J. S., apklausiama kaip liudytoja, nurodė tik tai, kad V. L. buvo informuotas apie KET pažeidimo vietą, laiką, nurodytas automobilis, tačiau ar asmeniui buvo išaiškinta pažeidimo esmė, liudytoja nenurodė. Tokių aplinkybių nenurodė ir liudytoja V. K..
12. Atsižvelgiant į šios nutarties 11 punkte nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad tą pačią dieną susipažinęs su administracinio nusižengimo protokolo turiniu, kuriame nurodyta administracinio nusižengimo esmė, V. L. su pažeidimu nesutiko, vėliau nuosekliai neigė kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo, nėra paneigta abejonė, kad 2020 m. sausio 13 d. save, kaip vairavusį asmenį, V. L. nurodė tik dėl to, kad dažniausiai būtent jis naudodavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia transporto priemone. Institucija jokių duomenų, kurie V. L. paaiškinimus, kad jis 2020 m. sausio 13 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir aplinkybėmis nevairavo automobilio, paneigtų, nesurinko, į automobilio savininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos apie vairavusį asmenį suteikimo nesikreipė, prieštaravimų tarp tarnybiniame pranešime ir rašytiniame V. L. atstovo paaiškinime nepašalino, jų nevertino, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. L. kaltę neabejotinai patvirtinantys įrodymai, kaip minėta, išnaudojus visas priemones, taip pat nebuvo surinkti.
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančiais įrodymais neabejotinai įrodyta jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai akcentavo in dubio pro reo principą, reiškiantį, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-746/2016). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus ir šioje nutartyje dar karatą aptartus įrodymus spręstina, kad šioje byloje pakankamai neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių V. L. kaltę dėl chuliganiško vairavimo 2019 m. liepos 22 d. 17.18 val. (duomenys neskelbtini) nebuvo surinkta, todėl Institucijos 2020 m. kovo 12 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. L. nutraukta pagrįstai.
14. Skunde akcentuojama teismo pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, aktyvi pozicija įrodymų rinkimo procese. Atsakantį šį skundo argumentą visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad kaip nurodyta šios nutarties 8.2. punkte, ne teismo tvarka nagrinėjamose bylose būtent bylą nagrinėjanti institucija turi pareigą nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas laikytis įrodymų vertinimą reglamentuojančių ANK reikalavimų ir savo išvadas dėl ANK numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių asmens veiksmuose pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais ir tai atitinkamai suponuoja jų pareigą surinkti pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Dėl teismo aktyvaus vaidmens nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas nekyla jokių abejonių, tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje. Tačiau šiuo atveju iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas šią pareigą vykdė tinkamai, surinko, ištyrė ir įvertinos visus galimus įrodymus šioje byloje, kurių Institucija nesurinko ir kurių priimdama nutarimą nevertino. Taigi konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas V. L. administracinio nusižengimo bylą, buvo pasyvus ir nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, nėra jokio pagrindo.
15. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad teismas administracinio nusižengimo bylą gali nutraukti tik tokiu atveju, kai išnaudotos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalinto abejonės dėl asmens kaltės. Tačiau šiuo atveju pateikta bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turinys neabejotinai patvirtina, kad teismas ėmėsi priemonių surinkti visus duomenis, galinčius turėti reikšmės sprendžiant V. L. kaltės klausimą, tačiau neginčijami įrodymai, kurie neabejotinai patvirtintų V. L. kaltę dėl chuliganiško vairavimo 2020 m. kovo 12 d. nutarime nustatytu laiku ir aplinkybėmis, vis tik nebuvo surinkti, o apeliantas skunde taip pat nenurodo, kokius duomenis V. L. kaltei pagrįsti dar reikėtų surinkti. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis. Įrodymų rinkimas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Vertinamu atveju dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad neabejotinų V. L. kaltės dėl chuliganiško vairavimo įrodymų byloje nėra, jokių pagrįstų abejonių nekyla.
16. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną V. L. nutraukė pagrįstai. Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartyje įrodymai įvertinti nepažeidžiant ANK reikalavimų, nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį nepakeistą ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.