Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis II gr. neįgalumą, teistas 2013-06-07 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d.- 9 mėn. laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2014-08-25 apie 22.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, tyčia sugriebė rankomis motinai L. J. už plaukų bei sudavė ranka vieną smūgį į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai, savo šeimos narei - motinai L. J. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo pakaušio srityje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis D. J. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. J. yra jo motina. Šių metų rugpjūčio 25 d. rytą jis su mama grįžo kartu iš seneliui priklausančio sodo į jos namus ir kartu nuėjo į banką nusiimti pinigų. Nusiėmę pinigų su motina užsuko į kavinę pavalgyti ir ten išgėrė alaus. Iš kavinės į namus pas motiną jie sugrįžo atskirai. Sugrįžęs namuose rado motiną neblaivią. Tuomet jis nuėjo į parduotuvę ir, nusipirkęs brendžio butelį, sugrįžo į namus, kur su motina kartu gėrė. Pamena tik tai, kad begeriant brendį tarp jo ir motinos įvyko konfliktas, tačiau dėl girtumo jis ne viską prisimena. Savo kaltę pripažįsta, kadangi tai ne pirmas kartas kai būdamas neblaivus panaudojo fizinį smurtą motinos atžvilgiu. Dėl įvykio labai gailisi, motinos atsiprašė. Mano, kad jo tokiam elgesiui su motina įtakos turėjo tai, jog buvo neblaivus (b. l. 35-36, 39-40).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti žemiau nurodyti duomenys.

Įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, kuriame apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-14).

Alytaus apskrities VPK VTS PK I-ojo būrio patrulio V. L. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2014-08-25 apie 22.45 val. gautas pranešimas, kad L. J., gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu sūnus vartojo fizinį smurtą tampydamas už plaukų bei sudavęs smūgį ranka per veidą. L. J. iš burnos bėgo kraujas (b. l. 3-6).

Asmens blaivumo testo kvitas, iš kurio matyti, kad 2014-08-25 23.13 val. D. J. nustatytas 2,5 promilės girtumas (b. l. 26).

Specialisto išvada Nr. G 816-14(06), kurioje konstatuota, kad L. J. padarytas odos nubrozdinimas pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio pasekoje, kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16-17).

Nukentėjusios L. J. apklausos protokolas, kur ji parodė, kad D. J. yra jos sūnus. Jis įvykio metu gyveno kartu su ja, jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau turi jis ir atskirą savo butą. Su sūnumi sutaria gerai, tačiau kai jis būna vartojęs alkoholio, pasidaro labai konfliktiškas. Rugpjūčio 25 d. apie 14.00 val. ji su sūnumi D. nuėjo į miestą, kur kavinėje valgė. Kavinėje ji užsisakė bokalą alaus, o sūnus D. - du bokalus. Papietavę bei išgėrę alų, vyko namo. Ties poliklinika, autobusų sustojimo aikštelėje, sūnus iš mikroautobuso išlipo, tačiau dėl ko, jai tiksliai neaiškino. Apie 18.00 val. į namus sugrįžo sūnus, tačiau matėsi, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Jai sūnus pasakė, kad ją kviečia jo draugo motina ir abu išėjo iš buto į kiemą. Tik išėjus į kiemą, jis pasakė, kad eitų pirkti alkoholio, kadangi lauke jų niekas nelaukė. Su D. nuėjo į netoli namų esančią parduotuvę ir ten D. nupirko brendžio butelį 0.7 l talpos, kurį grįžę į namus dviese išgėrė. Vakare jie nuėjo miegoti. Sūnų paguldė į lovą. Pati atsigulė šalia, tačiau netrukus pajuto, kad D. suėmė rankomis jai už plaukų ir ją pradėjo tampyti. Ji ištrūko iš jo ir, atsistojusi nuo lovos, uždegė kambaryje šviesą. Tuo metu D., priėjęs prie jos, sudavė su ranka jai per veidą, tiksliau į kairį skruostą. Po suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą, tad skubiai išbėgo iš buto ir nuėjo pas kaimynę B., kuri gyvena jos namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini) bute. Pas B. atbėgo sūnus D. bei pradėjo ant jos šaukti, tačiau B. paskambino jos tėvui A., kuris ir iškvietė iš savo telefono policijos pareigūnus. Tai ne pirmas kartas, kai D. smurtauja jos atžvilgiu. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 21-11).

Liudytojos B. L. apklausos protokolas, kur ji parodė, kad L. J. ir D. J. yra jos kaimynai. Juos pažįsta jau daugelį metų. Problema jų šeimoje yra ta, kad tiek L., tiek D. mėgsta vartoti alkoholinius gėrimus, o būdami neblaivus abu tampa konfliktiški. Rugpjūčio 25 d. apie 22.30 val. ji išgirdo skambutį į savo buto duris. Priėjusi prie durų ir jas pradariusi pamatė, kad laiptinėje stovi L. L. pasakė, kad D. mušasi, todėl prašė iškviesti policiją. L. ji pasakė, kad policijos nekvies, tik paskambins L. tėvui A., kad jis iškviestų. L. jai padėkojo ir apsisukusi nuėjo link savo buto. Pas ją bute nei L., nei jos sūnus D. tą vakarą nebuvo, jokio triukšmo ji tikrai negirdėjo. Ant L. tą vakarą jokių akivaizdžių smurto žymių ji nepastebėjo. Tai ne pirmas D. konfliktas su motina L. (b. l. 24-25).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, t. y. nustatyta, kad kaltinamasis D. J. dėl priešiškų asmeninių santykių tyčia panaudojo prieš nukentėjusiąją L. J. fizinį smurtą, sugriebęs rankomis L. J. už plaukų bei suduodamas ranka vieną smūgį į veido sritį, sukėlė jai fizinį skausmą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas artimoje aplinkoje, nes nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d. Už šią nusikalstamą veiką D. J. gali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme (b. l. 98).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas (b. l. 50-51), baustas administracine tvarka (b. l. 61-67), nedirba (b. l. 69), į psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių ligų įskaitą įrašytas dėl organinio asmenybės sutrikimo ir psichikos bei elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, žalingo alkoholio vartojimo (b. l. 72), iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad D. J. nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo (b. l. 90-93). Atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). D. J. už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis 2011-05-26 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 str. 3 p. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu į bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-08-26 iki 2014-08-27, vieną sulaikymo dieną prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis 2011-05-26 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio 3 punktu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones: D. J. išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios L. J., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įteikti D. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.