Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, turinti 7 metų dukrą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje,

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, turintis 7 metų dukrą, teistas:

1) 2014-01-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą. 2014-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendyje nurodoma, kad bausmė atlikta);

2) 2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi gydymo įstaigose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. davė kyšį valstybės tarnautojui siekdama paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:

ji, 2015-06-10, apie 16.13 val., būdama (duomenys neskelbtini), kai buvo iškviesti pareigūnai, dėl kilusio šeimyninio konflikto su vyru A. M., Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio l. e. vado pareigas M. G. į kišenę įkišo 50 eurų kupiūrą, siekdama neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, jog nebūtų kartu su A. M. pristatyta į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl smurto artimoje aplinkoje, tokiu būdu ji tiesiogiai davė pareigūnui M. G. 50 eurų kyšį.

A. M. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis, 2015-06-10, apie 16.13 val., (duomenys neskelbtini), kai buvo iškviesti pareigūnai, dėl kilusio šeimyninio konflikto su žmona J. M., Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės1-os kuopos 1-o būrio l. e. vado pareigas M. G. žodžiu pasiūlė 50 eurų kyšį, siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, jog nebūtų kartu su J. M. pristatytas į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl smurto artimoje aplinkoje, tokiu būdu jis tiesiogiai pasiūlė pareigūnui M. G. – 50 eurų kyšį.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji J. M. pradžioje kaltės nepripažino, teigė, kad ji nešė pinigus vyrui, nes vyras paprašė „duok man 50 eurų“ (b. l. 112). Vėliau kaltinamoji nurodė, kad ji pripažįsta, jog įdėjo į kišenę 50 eurų, kad vyras nebūtų išvežtas į komisariatą (b. l. 123). Ji nurodė, kad tiksliai nepamena, tačiau galėjo taip padaryti, kadangi buvo išgėrusi ir mažai orientavosi. Kadangi A. M. pradėjo prašyti, kad policijos pareigūnai jo neišvežtų į policijos komisariatą, J. M. pakišo 50 eurų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. paaiškino, kad iš dalies pripažįsta kaltę. Jį prikėlė girtą, jis mažai orientavosi, gal ir pasakė žodžius „duok man, duok jiems“. Gal taip ir buvo kaip pareigūnai liudija, nėra tikslo jiems meluoti, gal ir siūlė (pinigus). Jį sunervino baudžiamuoju įsakymu paskirta pernelyg griežta bausmė. Jis norėtų pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas M. G. paaiškino, kad, jiems atvykus, J. M. nurodė, jog ją sumušė A. M., o A. M. nurodė, kad J. M. iš kočėlo jam į nosį davė. Policijos pareigūnai nusprendė pristatyti į komisariatą abu. A. M. pasakė „vyrai, nevažiuojam, susitarsime, nevežkit, duosim pinigų, viskas bus gerai“. J. M. pasakė, kad niekas nemato, yra tik jie, kaimynė nieko nesakys. J. M. jam į kelnių kišenę įdėjo pinigų kupiūrą – 50 eurų, sakė, jog sumokės tam, kad nevažiuoti į policiją aiškintis aplinkybių.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas policijos pareigūnas G. A. paaiškino, kad policijos pareigūnai nusprendė J. M. ir A. M. vežti į policijos komisariatą. J. M. ir A. M. sumanė tartis, siūlyti kyšį, tačiau policijos pareigūnai juos atkalbinėjo. A. M. pasikvietė G. A. į šoną, sakė, kad gal susitariame. J. M. bandė kokius keturis kartus įkišti 50 eurų į M. G. kišenę, G. A. akivaizdoje J. M. įkišo juos į kišenę. Gal tris kartus J. M. buvo dėl to įspėta.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja policijos pareigūnė R. M. paaiškino, kad A. M. buvo apklaustas budinčioje dalyje esančiuose stikliniuose apklausos kabinetuose, o protokolas išspausdintas budinčioje dalyje. A. M. rado netikslumų A. M. įtariamojo apklausos protokole kuriuos aptarė, perspausdino iš naujo protokolą. Telefonu įvykio aplinkybių neaptarinėjo. J. M. nesiūlė arešto ar baudos, nesakė, kad apie teistumą niekas nesužinos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M., kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-06-10 dienos metu, buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu buvo kolegė M., kurios kontaktų nežino, ir vyras A. M.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Ji buvo neblaivi ir tarp jos ir jos vyro kilo konfliktas. Dėl kokių priežasčių, nepamena, ar vyras smurtavo taip pat nepamena. Apie 16.00 val. kiek pamena, ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, jos vyras jau miegojo. Ji buvo neblaivi, todėl neprisimena, kaip įkišo policijos pareigūnui 50 eurų kupiūrą į kišenę, tačiau tai ji galėjo padaryti (b. l. 20).

A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2015-06-10 dienos metu būdamas namie (duomenys neskelbtini), su žmona ir dar kažkokia žmonos drauge vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. su žmona apsižodžiavo, dėl kokių priežasčių nepamena. Žmona būdama neblaivi iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko pareigūnai jis jau miegojo. Pamena, jog pabudęs pamatė pareigūnus. Jie sakė, jog važiuos į komisariatą aiškintis, dėl kilusio šeimyninio konflikto. Jis nenorėdamas problemų pasiūlė žodžiu pareigūnui 50 eurų kyšį, jog jo niekur nevežtų ir tyliai išvažiuotų. Jis pasakė, jog niekas nesužinos ir pretenzijų niekam nebus. Pareigūnas įspėjo dėl kyšio davimo. Tuo metu žmona J. M. paėmė jo 50 eurų, vieną kupiūrą ir priėjusi prie pareigūno jam įkišo į kišenę. Tada juos abu pristatė į policijos komisariatą, dėl siūlyto kyšio nuoširdžiai gailisi (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad 2015-06-10 16.13 val. dirbant 1 PK teritorijoje kartu su vyr. patruliu G. A. gavo OVS budėtojo pranešimą, kad Vilniuje (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, kurio metu vyras muša žmoną. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko neblaivi pranešėja J. M., kuri aiškino, kad jos neblaivus vyras A. M. ją sumušė. Užėjus į kambarį vyras miegojo. Pažadinus vyrą, aiškinosi įvykio aplinkybes. A. M. nurodė, kad žmona prie jo kabinėjosi, jam trenkė kočėlu per veidą, vyro nosis ir rankos buvo kruvinos. Kartu patalpoje buvo M. S., kuri nurodė, jog tarp sutuoktinių vyko konfliktas, tačiau jai matant niekas nieko nemušė. Kadangi abiejų sutuoktinių paaiškinimai buvo skirtingi, abu kaltę vertė vienas kitam, buvo nuspręsta abi puses pristatyti į 1 Policijos komisariatą. A. M. pasiūlė niekur nevažiuoti, viską išspręsti taikiai, siūlė susitarti ir siūlė 50 eurų kyšį. Jis įspėjo A. M. dėl kyšio davimo ir nurodė, jog už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Tada J. M. pasakė, jog niekas nieko nesužinos ir pasiūlė 50 eurų kyšį. Moteris taip pat buvo įspėta dėl atsakomybės už kyšio davimą. Moteris išėjo į virtuvę. Grįžusi iš virtuvės moteris pasakė, jog vyrai važiuokite namo, viskas bus gerai, niekas nieko nesužinos ir jam į kišenę įkišo 50 eurų kupiūrą, kurią prieš tai laikė rankoje. A. M. ir J. M. buvo pristatyti į 1 Policijos komisariatą, dėl kyšio davimo (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. A. parodė, kad 2015-06-10 16.13 val. dirbant 1 PK teritorijoje, kartu su l. e. p. būrio vadu M. G. gavo OVS budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeimyninis konfliktas, kurio metu vyras muša žmoną. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko neblaivi pranešėja J. M., kuri aiškino, kad jos neblaivus vyras A. M. ją sumušė. Užėjus į kambarį vyras miegojo. Pažadinus vyrą, aiškinosi įvykio aplinkybes. A. M. nurodė, kad žmona prie jo kabinėjosi, jam trenkė kočėlu per veidą, vyro nosis ir rankos buvo kruvinos. Kartu patalpoje buvo M. S., kuri nurodė, jog tarp sutuoktinių vyko konfliktas, tačiau jai matant niekas nieko nemušė. Kadangi abiejų sutuoktinių paaiškinimai buvo skirtingi, abu kaltę vertė vienas kitam, buvo nuspręsta abi puses pristatyti į 1 Policijos komisariatą. A. M. pasiūlė niekur nevažiuoti, viską išspręsti taikiai, siūlė susitarti ir siūlė 50 eurų kyšį. A. M. buvo įspėtas, dėl kyšio davimo ir nurodė, jog už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Tada J. M. pasakė, jog niekas nieko nesužinos ir pasiūlė 50 eurų kyšį. Moteris taip pat buvo įspėta dėl atsakomybės už kyšio davimą. Moteris išėjo į virtuvę. Grįžusi iš virtuvės moteris pasakė, jog vyrai važiuokite namo, viskas bus gerai, niekas nieko nesužinos ir M. G. į kišenę įkišo 50 eurų kupiūrą, kurią prieš tai laikė rankoje. A. M. ir J. M. buvo pristatyti į 1 policijos komisariatą dėl kyšio davimo (b. l. 5).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog atlikus blaivumo testą 2015-06-10 19.53 val. J. M. nustatytas 3.11 ‰ girtumas ( b. l. 13).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog atlikus blaivumo testą 2015-06-10 16.47 val. A. M. nustatytas 3.41 ‰ girtumas ( b. l. 47).

Teismui abejonių nekyla dėl kaltinamosios J. M. veikoje BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo, t. y., kad ji davė kyšį valstybės tarnautojui siekdama paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus. J. M. motyvą duoti kyšį policijos pareigūnui (Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 1 – osios kuopos 1 – ojo būrio l. e. vado pareigas) M. G. rodo jos noras, jog nebūtų vyras vežamas į policijos komisariatą aiškintis įvykio aplinkybių („kai A. pradėjo verkti ir prašyti, kad jo neišvežtų, tada kilo mintis tą padaryti“), kad nebūtų aiškinamąsi, ar ji kočėlu trenkė vyrui į nosį (M. G. parodė, kad A. M. paaiškino, kad jam A. M. trenkė kočėlu per nosį ir M. G. paaiškino J. M., jog dėl to J. M. bus išvežta į policijos komisariatą, o J. M. šaukė, kad nevažiuos, sumokės, kad nevažiuoti į policiją aiškintis aplinkybių). J. M. suprato, kad duoda kyšį, kadangi ji, pirma, kaip nurodė M. G., pasakė, kad niekas nemato, yra tik jie, kaimynė nieko nesakys, tačiau ji buvo daugkart perspėta pareigūnų, jog toks jos veikimas gali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika, antra, G. A. pažymėjo, kad J. M. ne vienąkart tiek prieš, tiek ir po kyšio davimo buvo perspėjama, jog ji veikia nusikalstamai. Šiuos M. G. parodymus patvirtina ir G. A. parodymai, pagal kuriuos, J. M. ir A. M. staiga sugalvojo, kad reikia susitarti, niekaip nesiliovė sakyti, kad nieko nenori. M. G. teisiamojo posėdžio metu keliskart parodė, kad J. M. į kelnių kišenę M. G. įdėjo pinigų kupiūrą – 50 eurų, G. A. netgi sukonkretino, kad J. M. apie keturis kartus jo akivaizdoje bandė įkišti 50 eurų M. G. (J. M. versija, jog ji užkliuvo (nešdama vyrui pinigus) už M. G. ir pastarajam pasirodė, jog ji duoda jam kyšį atrodo neįtikinama, kadangi užkliūnant neįmanoma 4 kartus bandyti įkišti pinigų kupiūrą į kišenę. J. M. savo veikimą taip pat teisiamojo posėdžio metu įvertino kaip 50 eurų pakišimą (padavimą arba įdėjimą į kišenę), taigi, tyčinis veikimas – kyšio davimas valstybės tarnautojui – taip pat įrodytas. Manytina, kad J. M. tokiomis aplinkybėmis negalėjo suvokti, jog duoda pinigus vyrui taksi. Kaltinamosios gynybos versijos atmestinos dar ir dėl to, kad ji, kaip ir pati nurodė, tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, buvo girta, mano, jog galėjo duoti kyšį nustatytomis aplinkybėmis. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Teismui taip pat abejonių nekyla dėl kaltinamojo A. M. veikoje BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo, t. y., kad jis pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.

A. M. motyvą pasiūlyti kyšį policijos pareigūnams rodo jo noras nevažiuoti į policijos komisariatą tam, kad būtų aiškinamąsi, ar jis apstumdė J. M., tai įrodo aplinkybės, jog būtent dėl galimo tokio apstumdymo, kurio neneigė ir pats A. M. teisiamojo posėdžio metu, J. M. iškvietė policijos pareigūnus, pastarieji informavo A. M., kad jis turės važiuos į komisariatą (tai patvirtina M. G. parodymai teisiamojo posėdžio metu, tuomet jis pradėjo siūlyti kyšį policijos pareigūnams. Tai, jog A. M. pradėjo siūlyti kyšį policijos pareigūnams po to, kai jis buvo informuotas, jog važiuos į komisariatą, įrodo M. G. parodymai, pagal kuriuos, A. M. pasakė „vyrai, nevažiuojam, susitarsime, nevežkit, duosim pinigų, viskas bus gerai“, be to, kaip nurodė G. A., A. M. pasikvietė G. A. į šoną, sakė, kad gal susitariame, taip pat, A. M. nuėjo prie M. G. siūlė pinigus, po to atėjo vėl prie G. A. (šios aplinkybės paneigia A. M. argumentą, kad A. M. nešnekėjo su policijos pareigūnais). M. G. ir G. A., pagal jų parodymus teisiamajame posėdyje, keliskart perspėjo A. M. nesiūlyti kyšio. Taigi, šių aplinkybių kontekste laikytina, kad A. M. suvokė, jog siūlo kyšį valstybės tarnautojui, norėjo, kad kyšis jiems būtų paduotas. Kaip matyti iš M. G. tarnybinio pranešimo, jo ir G. A. apklausos protokolo, A. M. siūlė būtent 50 eurų kyšį, netgi apeliaciniame skunde A. M. nurodė, kad jis pasakė J. M., kad ši duotų policijos pareigūnams 50 Eur, todėl konstatuotina, kad šie pinigai buvo skirti būtent kyšiui, o ne jam, todėl šis jo argumentas atmestinas. Pastebėtina ir tai, kad šis argumentas taip pat atmestinas ir dėl tos priežasties, kad A. M. teigė, jog jis tiksliai neatsimena įvykio aplinkybių, nes buvo girtas. Svarbu paminėti, kad, kaip nurodė kaltinamasis, jis apskundė teismo baudžiamąjį įsakymą ne dėl jo kaltės nebuvimo, o dėl bausmės dydžio, taigi, savo kaltės padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikaltimą jis neneigia. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ”žmona pati turi turėti galvą ir atsakyti už savo veiksmus, nešoks gi ji iš 9 aukšto, jeigu jis jai pasakys”).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Teismas pripažindamas kaltinamuosius kaltais vadovaujasi nuosekliais ir detaliais apklaustų pareigūnų (G. A., M. G.) parodymais, pareigūnės R. M. parodymais apie tai kaip buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, apie tai, kad nuo pat pradžių kaltinamieji kaltę pripažino. Jų apklausa vyko budinčioje dalyje už stiklinių pertvarų, protokolas išsspausdintas budinčioje dalyje. A. M. susipažino su apklausos protokolu, rado netikslumų, juos aptarė su tyrėja. Iš anksto nieko nebuvo parašyta (b. l. 122). Nors abu kaltinamieji buvo neblaivūs, tačiau teigti, jog nesuprato kas vyksta nėra pagrindo, pareigūnai taip pat paaiškino, kad ”jie buvo neblaivūs, bet savo veiksmus suprato, adekvačiai kalbėjo, tik ponia, kai sodino į mašiną nelabai kaip laikėsi, šaukė, rėkė”.

Pastebėtina, kad remiantis teismų praktika, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-48/2009). Baigtu nusikaltimu laikomi ir tie atvejai, kai paperkamas asmuo atsisako paimti kyšį, o kyšio davėjas kyšį atsiima.

Spręsdamas dėl kaltininkei skirtinos bausmės, teismas turi atsižvelgia į baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, lengvinančias, sunkinančias atsakomybę aplinkybes.

Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji nors ir vėliau, tačiau prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.). J. M. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.) J. M. anksčiau neteista (b.l. 31), bausta administracine tvarka (b.l. 32-33), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 27), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 26), dirba (b.l. 34), ištekėjusi, turi 7 metų dukrą (b.l. 56). Iš Vilniaus miesto socialinės paramos centro rašto matyti, kad J. M. nuolat lankosi Vilniaus Baltupių progimnazijoje, domisi vaiko mokymosi pasiekimais, bendradarbiauja su pedagogais, dukrai sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, ugdytis, vystytis (b. l. 117).

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji J. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, dėl jos kaltę pripažįsta, gailisi, pasižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta galima laiduotoja, kaltinamosios sesuo S. I.. Ji prašė atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paaiškino, kad ji artimai su seserimi bendrauja, J. M. jai papasakojo apie įvykio aplinkybes, labai gailisi, ji dirba 14 metų siuvėja, nėra bausta, teista.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. M. anksčiau neteista, taigi, nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jos nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai buvo matyti ir iš jos elgesio teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu. Jokia žala niekam nėra padaryta, nėra byloje civilinio ieškinio.

Teismas nustatė, kad J. M. turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirba pardavėja, ištekėjusi, turi vaiką, 4 kartus bausta administracine tvarka, tačiau paskutinįkart seniai, 2014-10-09. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kaltinamosios parodymus teisme, jos nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog J. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo, pageidaujantis laiduoti, kaltinamosios sesuo S. I. yra, LITEKO duomenimis, neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti. Atsižvelgdamas į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad S. I. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai J. M..

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai J. M. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 21-22), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; A. M. siekė, kad nebūtų išaiškinta smurtinė artimosios aplinkos nusikalstama veika, būtent, smurto prieš žmoną įvykis, taigi, nebaudžiant A. M. tuo atveju, jeigu nusikalstama veika nebūtų išaiškinta ir įrodyta, kyla grėsmė, kad A. M. smurtaus prie žmoną dažnai nebaudžiamas) ir jo pavojingumo laipsnį (formali veikos sudėtis; skatina korupciją itin svarbioje, teisėsaugos, srityje), į kaltininko asmenybę (A. M. teistas 2 kartus, abu kartus dėl analogiško pobūdžio veikos (smurto naudojimo)(b.l. 57-58), administracine tvarka baustas daugkart (b.l. 66-73), dirba UAB „Dargus“ mūrininku, vedęs, turi 7 metų dukrą, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 51)). Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo parodymai keitėsi, buvo nenuoseklūs, bandė prisidengti, švelninti situaciją savo neblaivumu. A. M. neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo būdą, kaltinamojo A. M. asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, būtina paskirti griežtą bausmę, nes akivaizdu, kad švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui neturi įtakos (šiuo metu jam 2015-05-14 nuosprendžiu skirta laisvės apribojimo bausmė). Kita vertus, kaltinamasis teismo posėdyje pripažino, kad jis nusikalsta, nes dažnai vartoja alkoholį, prašė jį gydyti nuo alkoholizmo. A. M. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų būtinumas jį pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 75 str. nuostatos ir atidėtina jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vieneriems metams paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokiu būdu kaltinamasis ir jo elgesys bus stebimas probacijos tarnybos pareigūnų ir A. M. nepateisinus jam suteikto pasitikėjimo, paskirtos bausmės atidėjimo vykdymas gali būti panaikintas.

2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. M. buvo nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi gydymo įstaigose. BK 227 str. 2 d. numatytą veiką jis įvykdė po 2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, t.y. 2015-06-10. Taigi, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu., prie A. M. skiriamos bausmės pridėtina neatlikta 2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 44-45), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

50 eurų (penkiasdešimties eurų) kupiūra Nr. P34830351946, saugoma Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atleisti J. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Laiduotoja paskirti S. I.

Išaiškinti J. M., kad, jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti J. M., kad, jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. I., kad, vadovaujantis BK 40 str. 6 d., ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

J. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės nuosprendis, o, nuosprendžiui, įsiteisėjus, panaikinti.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie A. M. skiriamos bausmės pridėtina neatlikta 2015-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinai jam skiriama 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikyti A. M. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams. A. M. sutinkant jį įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 str. 2 d. 3 p. ), būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto jeigu tai nesusiję su darbu (BK 75 str. 2 d. 7 p.), tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p. ).

A. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki įsiteisės nuosprendis, o, nuosprendžiui, įsiteisėjus, panaikinti.

50 eurų (penkiasdešimties eurų) kupiūrą Nr. P34830351946, saugomą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus kasoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.