Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-192-601/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-11
Bylos Nr.: 2A-192-601/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24440-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas: R. C.
Atsakovas: J. C., R. C., J. N.
Trečiasis asmuo: D. C., G. C., R. G., AB SEB bankui, notarei Z

Kategorijos

2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-192-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24440-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.6.29.1.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C., atsakovės J. C., trečiųjų asmenų D. C., G. C. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei J. C., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, D. C., G. C., R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės J. C. priešieškinį atsakovams R. C., J. N., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, D. C., G. C., R. G., notarei Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, turto ir prievolių padalijimo, ir trečiojo asmens D. C. savarankišką reikalavimą ieškovui R. C. ir atsakovei J. C., trečiojo asmens G. C. savarankišką reikalavimą ieškovui R. C. ir atsakovei J. C., trečiojo asmens R. G. savarankišką reikalavimą ieškovui R. C. ir atsakovei J. C., išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 101 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalyti santuokos metu įgytą turtą;prievoles AB SEB bankui, D. C., G. C. ir R. G. pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė:

nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės;nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja;priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 237 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4 480 Eur sumai; padalyti santuokos metu įgytą turtą bei prievoles, pripažinti sandorio dalį negaliojančia ir taikyti dovanojimo sandorio teisines pasekmes.

Bylos nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant priežasčių, sudarė taikos sutartį, kuria pasidalijo nekilnojamąjį turtą bei prievolę SEB bankui, taip pat sutarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Liko neišspręsti reikalavimai dėl transporto priemonių padalijimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiu vaikui. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas be jos sutikimo savo motinai nepagrįstai per maža suma perleido transporto priemonę TOYOTA AURIS, todėl prašo pripažinti, kad šios transporto priemonės vertė 5 520 Eur, ir šią sumą įtraukti į dalytiną turtą. Teismo posėdžio metu reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsisakė. Nurodė, kad šio sandorio sudarymo aplinkybes turėtų būti vertinamos, kaip faktiniai duomenys, kad ir atsakovės tėvas rėmė šeimą.

Trečiasis asmuo D. C. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytą turtą bendra sutuoktinių prievole ir ją padalyti; priteisti iš ieškovo R. C. ir atsakovės J. C. po 18 970,11 Eur iš kiekvieno.

Trečiasis asmuo G. C. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytą turtą bendra sutuoktinių prievole ir ją padalyti; priteisti iš ieškovo R. C. ir J. C. po 2 461,77 Eur iš kiekvieno.

Trečiasis asmuo R. G. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytą turtą bendra sutuoktinių prievole ir ją padalyti; priteisti iš ieškovo R. C. ir J. C. po 1 158,48 Eur iš kiekvieno.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies (t. 4, b. l. 94-106):

Nutraukė ieškovo R. C. ir atsakovės J. C. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. C. paliko turimą pavardę – C., atsakovei J. C. paliko santuokinę pavardę – C..Patvirtino ieškovo R. C. ir atsakovės J. C. sudarytą taikos sutartį dėl turto padalijimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir šią bylos dalį nutraukė: Šalių sutarimu nepilnametės dukters I. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatoma su mama, J. C.. Šalys šia taikos sutartimi susitaria padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė šalių sutarimu 37 000 Eur, ir kuris įkeistas AB SEB bankui ir likęs įsiskolinimas.; butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio vertė šalių sutarimu 25 000 Eur tokiu būdu:

Ieškovui R. C. nuosavybės teise atitenka: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, 37 000 Eur vertės.Atsakovei J. C., nuosavybės teise atitenka: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, 25 000 Eur vertės;

Šalys pareiškia, kad pasidalijus butus dėl jų vertės skirtumo, viena kitai kompensacijos nemoka, nes R. C. perima įsiskolinimą pagal kredito sutartį už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.Šalys šia sutartimi susitaria, jog ieškovas R. C. asmeniškai iš savo lėšų įsipareigoja įvykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006-04-19 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-04-15 Susitarimą/pakeisti 2006-04-19 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas Nr. 1.

Priėmė atsakovės J. C. priešieškinio reikalavimo pripažinti 2016-10-02 pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytos tarp J. N. ir J. C. ir R. C., dėl ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, apsimestine, atsiėmimą ir šį reikalavimą paliko nenagrinėtu. Priteisė ieškovui R. C. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šias transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Priteisė iš ieškovo R. C. atsakovei J. C. 1 303,29 Eur kompensaciją už transporto priemones.Priteisė iš ieškovo R. C. išlaikymą nepilnametei dukrai I. C., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Priteisė iš ieškovo R. C. išlaikymo nepilnametei dukrai I. C., įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2014-12-22, – 4 340 Eur sumą.Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę J. C..Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.Trečiojo asmens D. C. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo R. C. trečiajam asmeniui D. C. 18 970,11 Eur skolą. Kitą trečiojo asmens D. C. savarankiško reikalavimo dalį atmetė.Trečiojo asmens G. C. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovo R. C. trečiajam asmeniui G. C. 2 461,77 Eur skolą ir 74 Eur žyminio mokesčio. Kitą trečiojo asmens G. C. savarankiško reikalavimo dalį atmetė. Trečiojo asmens R. G. savarankišką reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovo R. C. trečiajam asmeniui R. G. 1 158,48 Eur skolą ir 35 Eur žyminio mokesčio. Kitą trečiojo asmens R. G. savarankiško reikalavimo dalį atmetė.Priteisė iš kiekvieno trečiojo asmens D. C., G. C. R. G. atsakovei J. C. po 375 išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.Priteisė iš ieškovo R. C. valstybei 900,19 Eur žyminio mokesčio ir 14 pašto išlaidų. Priteisė iš atsakovės J. C. valstybei 218 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų. Priteisė iš trečiojo asmens D. C. valstybei 424 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų.Priteisė iš trečiojo asmens G. C. valstybei 14 Eur pašto išlaidų.Priteisė iš trečiojo asmens R. G. valstybei 14 Eur pašto išlaidų.Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo pavedė vykdyti skubiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, kuria šalys pasidalino turtą, t. y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, atsakovei – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Ieškovas taip pat perėmė asmeniškai vykdyti prievolę AB SEB bankui. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytos tarp J. N. ir J. C. ir R. C., dėl ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, apsimestine, pripažįstant, kad ½ dalis buvo padovanota J. C.. Atsakovei atsiėmus šį priešieškinio reikalavimą, teismas jį paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo vardu registruotos transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikė, kad šalys dėl transporto priemonių vertės sutaria, t. y. (duomenys neskelbtini) vertė – 434,43 Eur, Ford Galaxy – 1 013,67 Eur. Atsakovei šių transporto priemonių nepageidaujant jas priteisė ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją. Teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovė buvo įsigijusi TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 5 792,40 Eur, kurią perleido ieškovui, kuris pardavė savo motinai už 1 158,48 Eur. Atsakovė, prašydama priteisti kompensaciją už šią transporto priemonę, grindė Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų raštu, kuriame nurodyta, kad vertė 5 520 Eur, tačiau teismas laikė, kad šios asociacijos teikiami duomenys negali būti laikomi tiksliais, nes juose kaina nurodoma ne konkrečios transporto priemonės, bet apskritai tokio modelio ir pan., neatsižvelgiant į individualius konkrečios transporto priemonės požymius. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus bei rašytinius duomenis, laikė labiau tikėtina, kad transporto priemonė buvo sugedusi, todėl jos vertė atitinkamai turėjo būti mažesnė, nei kitų tokio tipo modelių. Laikė, kad šios transporto priemonės vertė yra sutartyje nurodyta kaina 1 158,48 Eur. Kadangi šią transporto priemonę ieškovas perleido santuokos metu, atsakovei priteistina kompensacija ir už šią transporto priemonę. Iš viso už transporto priemones atsakovei priteisė 1 303,29 Eur kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad mergaitė (vaikas) yra paauglė ir jai reikia lėšų ne tik maistui, aprangai, būsto išlaikymui, tačiau ir lavinimuisi, bendravimui, kultūriniam gyvenimui. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog šalių dukrai reikėtų didesnio išlaikymo nei 1 MMA, laikė, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dukrai kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 237 Eur kas mėnesį, t. y. daugiau nei viena minimali mėnesinė alga. Teismas laikė, kad šalių turtinė padėtis panaši. Darė išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiai turėtų būti patenkinami skiriant 380 Eur sumą abiem tėvams. Įvertinęs tai, kad ieškovas turi įsipareigojimų bankui, skolingas tretiesiems asmenims, priteistino išlaikymo dydį mažino iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Kadangi byloje duomenų, kad ieškovas prisidėjo prie dukros išlaikymo nuo 2012 m. gegužės mėn. nėra pateikta, todėl reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkino ir skaičiavo nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2014-12-22, t. y. už 31 mėn. Atsakovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 140 Eur per mėnesį, todėl priteistina įsiskolinimo 4 340 Eur. Laikė, kad kompiuterinės įrangos garantinis raštas, dėl dviračio pirkimo ir kt., negali būti vertinami, kaip pakankami vaiko išlaikymui. Ieškovas nurodė, kad mokėjo įmokas bankui, šiame bute gyveno ir dukra, tačiau tai, kad asmuo vykdė savo prisiimtus kreditinius įsipareigojimus, negali būti pagrindas pripažinti, kad išlaikymo pareiga buvo vykdoma tinkamai. Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo. Už prievolės vykdymą bankui asmeniškai lieka atsakingas ieškovas. Kadangi tretieji asmenys nurodė, kad galimai šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų nieko nurodyti negalėjo, todėl teismas jų reikalavimų pagrįstumą vertintino pagal paskolinius teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Trečiųjų asmenų reikalavimai reiškiami dėl paskolos sutarčių, kurios pagal įstatymą turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Tačiau pažymėjo, kad mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą CK 6.871 str. 3 d. prasme. Teismas vertino, kad D. C. pinigų perdavimo faktas ieškovui nėra ginčijamas. G. C. ir R. G. atlikti mokėjimo pavedimai taip pat patvirtina pinigų ieškovui gavimo faktą, tačiau sprendė, kad nustatytina, kokiu pagrindu šie pinigai buvo perduoti. Teismas vertino, kad tretieji asmenys nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, konstatavo, kad tretieji asmenys neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Teismas laikė, kad trečiųjų asmenų ir sutuoktinių nesiejo paskoliniai santykiai. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu trečiųjų asmenų reikalavimą pripažino ir laikė pagrįstu, ieškovui sutinkant su trečiųjų asmenų reikalavimu, teismas skolą priteisė tik iš ieškovo, o reikalavimus dėl skolos priteisimo iš ieškovės atmetė.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. C. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-246-944/2016, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš R. C. nepilnametei dukrai l. C. gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos - 2014-12-22, t. y. už 31 mėn., 4 340 Eur sumai, pakeisti - priteisiant iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai l. C. už 4 mėnesius, nuo 2014-09-01 iki 2014-12-22 skaičiuojant po 140 Eur., iš viso – 560 Eur (t. 4, b. l. 125-132).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas, priteisdamas išlaikymo skolą nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos - 2014-12-22, t. y. už 31 mėn., netinkamai aiškino ir taikė CK 3.200 straipsnio nuostatas, netinkamai nustatė bendro ūkio vedimo pabaigos momentą, kuris tiesiogiai siejasi ir su išlaikymo įsiskolinimo momento nustatymu, kas lėmė CPK 176 str., 178 str., 185 str. pažeidimą bei netinkamą jų taikymą. Taip pat nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas nevertino visų įrodymų įrodomosios reikšmės, nepateikė argumentų, dėl kurių vienus įrodymus atmeta ar vertina kritiškai. Pareiga įrodyti įsiskolinimą teko atsakovei, tačiau ši jokių objektyvių (rašytinių) įrodymų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstai buvo nustatytas laikotarpis, už kurį priteistas įsiskolinimas. Teismas, nustatydamas momentą, nuo kurio vaiko tėvas nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, iš esmės rėmėsi tik subjektyviais atsakovės paaiškinimais. Ieškovas išlaikymą nepilnametei dukrai nustojo teikti tik nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio, kuomet ieškovė su dukra išėjo iš bendrų namų, t. y. šalims pradėjus gyventi skyrium. Teismas neįvertino to, jog atsakovės nurodyti argumentai dėl momento, nuo kurio ieškovas nebeteikė išlaikymo nepilnametei dukrai, nebuvo nuoseklūs. Pati atsakovė patvirtino, jog tik 2014 m. rugsėjo mėnesį su dukra išėjo iš bendrų namų. Nuo 2012 m. iki 2014 m., kasmet, maždaug pusmečiui, t. y. nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio ieškovas išvykdavo dirbti į Olandiją. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovas šiuo laikotarpiu neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. Šiuo laikotarpiu šeima nebuvo iširusi, nes buvo vedamas bendras ūkis. Kai ieškovas išvykdavo, atsakovei palikdavo savo mokėjimo korteles, į kurias buvo pervedamas ieškovo darbo užmokestis Olandijoje, kad ji galėtų ja naudotis, rūpintis savo ir vaiko poreikiais. Atsakovė naudojosi ieškovo mokėjimų kortele ir išimdavo grynuosius pinigus. Teismas nevertino rašytinių įrodymų – sąskaitų išrašų. Tiek iš atsakovės, tiek ieškovo sąskaitų pinigai buvo išgryninami tose pačiose vietose, tuo pačių laiku. Jokių kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių, jog ieškovui būnant Olandijoje, atsakovė negalėjo naudotis ir nesinaudojo jam priklausančia banko kortele bei nedisponavo joje esančiomis lėšomis, tenkinant šeimos, tame tarpe ir dukters poreikius, nepateikė. Teismas buvo šališkas, kadangi nevengė atsakovei užduoti menamo pobūdžio, o ne konkrečių klausimų. Nurodyti rašytiniai įrodymai (banko sąskaitų išrašai) liko neištirti, nepasisakyta apie jų įrodomąją reikšmę, kas laikytina šiurkščiu procesinių normų pažeidimu. Teismas nesilaikė pareigos būti aktyviam šeimos byloje. Vertindamas nustatytas faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, pažeidė įrodymų sąsajumo taisyklę, kadangi byloje esančius įrodymus vertino atskirai vienas nuo kito.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo G. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-246- 944/2016, dalyje dėl pareikšto savarankiško reikalavimo ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspręsti ginčą iš esmės - patenkinti reikalavimą pilna apimtimi, priteisiant iš J. C. likusią nepriteistą reikalavimo dalį – 2 461,77 Eur (t. 4, b. l. 134-138).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės: prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Atsakovo R. C. ir G. C., žodinė paskolos sutartis turėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, kadangi ji buvo sudaryta šeimos interesais. Šios aplinkybės bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas visiškai neaiškino CK 3.109 straipsnio kontekste. Nenustačius prievolės pobūdžio, negali būti sprendžiamas sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) klausimas. Teismas visiškai netyrė objektyvių rašytinių įrodymų (banko sąskaitų išrašų, kuriose matosi paskolintų pinigų panaudojimas), o rėmėsi tik atsakovės subjektyviais paaiškinimais, jog ji apie jokią paskolą nežinojo, t. y. iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-246-944/2016, dalyje dėl pareikšto savarankiško reikalavimo ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspręsti ginčą iš esmės – patenkinti reikalavimą pilna apimtimi, priteisiant iš J. C. likusią nepriteistą reikalavimo dalį – 1 158,48 Eur (t. 4, b. l. 140-144).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tokiais pačiai kaip ir G. C. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-246-944/2016, dalyje dėl pareikšto savarankiško reikalavimo ir šioje dalyje perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba išspręsti ginčą iš esmės – patenkinti reikalavimą pilna apimtimi, priteisiant iš J. C. likusią nepriteistą reikalavimo dalį – 18 970,11 Eur (t. 4, b. l. 146-156).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas civilinę bylą išnagrinėjo nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas, neįvertino byloje esančių įrodymų. Reikalavimo dalyku esantys 37 940,22 Eur buvo perduoti atsakovui R. C., kuris šias lėšas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, dėl ko ginčas nekilo, ir ko neneigė atsakovė J. C.. Teismas nenustatinėjo sutuoktinių prievolės pobūdžio, t. y. nepasisakė, ar tai bendra sutuoktinių prievolė, ar asmeninė atsakovo R. C. prievolė. Taip pat netinkamai kvalifikavo ginčo šalis siejančius teisinius santykius, taip pažeidė materialiosios teisės normas. Netinkamai taikė CPK 3 straipsnio nuostatas dėl bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę, ieškovui nurodžius faktines reikalavimą grindžiančias aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

ginčas kilo, kokiu teisiniu pagrindu pinigai buvo gauti. Dėl šio klausimo atsakovų pozicija išsiskyrė, atsakovas R. C. sutiko, jog tai buvo paskola, atsakovė teigė, jog tai buvo dovana ar parama šeimai. Teismas neįvykdė pareigos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, nors sprendime pasisako, jog tai teismo prerogatyva. Teismo sprendimas dalyje dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų yra dviprasmiškas, neaiškus, priimtas netinkamai įvertinus D. C. nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir nepateikus tinkamo juridinio ginčijamų teisinių santykių kvalifikavimo. Teismas palaikydamas iš esmės atsakovės R. C. poziciją, jog D. C. ir jos sutuoktiniui priklausę pinigai, buvę atsakovo sąskaitoje, laikytina dovana, visiškai neatsižvelgė nei į trečiojo asmens, nei į atsakovo poziciją šiuo klausimu, kuris patvirtino, jog tai buvo paskola. Šalių prievolė turėtų būti priskirta prie prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais;

teismas nevertino, jog atsakovams suteikta paskola (pinigai) panaudota bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, įsigyti, o kitą dalį pinigų panaudojo kito buto remontui ir jo apstatymui, baldams įsigyti, šeimos skolai už įsigytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, grąžinti todėl laikytina, jog prievolė bendra;

teismas visų trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus aiškino ir motyvus dėl jų reikalavimų nurodė analogiškus, nors akivaizdu, jog tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisinis pagrindas D. C. ir kitų trečiųjų asmenų iš esmės skiriasi. D. C. realizavo savo, kaip kreditorės teises, kurias nustato CK 3.126 str. ir tai padarė nepraleidusi įstatyme numatyto bendro 10 metų senaties termino. Vien ta aplinkybė, jog reikalavimas pareikštas po 9 metų, nepaneigia reikalavimo pagrįstumo;

atsakovams buvo perduota 37 940,22 Eur. Nustačius, jog tai buvo dovanojimo sandoris, tačiau buvo nesilaikyta reikalaujamos sandorio formos, todėl remiantis CK 1.93 str. 5 d., jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda kodekso 1.80 str. 2 d. numatytos pasekmės (restitucija). Teismas konstatavo, jog šalių nesiejo paskoliniai santykiai, tačiau šiuo atveju byloje nenustatyta ir neatlygintinų paramos teisinių santykių. Atsakovė teigdama, jog tai buvo dovana ar parama šeimai bei neneigdama, jog gautas lėšas panaudojo šeimos poreikių tenkinimui, neįrodė, jog tai buvo dovanojimo sandoris. Teismas nemotyvavo šalių skolinių įsipareigojimų paskirstymo tvarkos, nekvalifikavo sutuoktinių prievolės pobūdžio, taip pažeisdamas imperatyviąsias įstatymo nuostatas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. C. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimo dalį, kurioje teismas iš dalies tenkino priešieškinio reikalavimą dėl 2 760 Eur priteisimo už parduotą be atsakovės žinios transporto priemonę TOYOTA AURIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisdamas 579 Eur, ir šioje dalyje priešieškinį patenkino pilnai – padidinti J. C. naudai priteistiną iš R. C. kompensaciją iki 2 760 Eur sumos. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus už apeliacinio skundo parengimą (t. 4, b. l. 168-172).

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

teismas teisingai nustatė, jog šalys santuokos metu įgijo tris automobilius, kurie dalintini santuokos nutraukimo byloje. Tačiau teismas neteisingai nustatė transporto priemonės TOYOTA AURIS vertę, dėl ko buvo iš esmės neteisingai nustatytas atsakovei priteistinos kompensacijos už ieškovo perleistą transporto priemonę dydis. Transporto priemonės TOYOTA AURIS, kuria ieškovas santuokos metu atsakovės žiniomis perleido savo motinai už nepagristai mažą kainą (4 000 Lt), vidutinė rinkos vertė automobilio perleidimo metu (2014 m. sausio mėn.) buvo 19 060 Lt/5 520 Eur, dėl ko atsakovei turėjo būti priteista 2 760 Eur kompensacija. Teismas nevertino byloje esančios 2013-02-12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Teismas visiškai nevertino ieškovo ir jo motinos D. C. veiksmų ir elgesio po 2014-01-23 transporto priemonės pardavimo savo motinai D. C.. Po sandorio sudarymo ieškovas ir toliau naudojosi transporto priemone TOYOTA AURIS, kas reiškia, kad ieškovas fiktyviai perleido automobilį motinai, sąmoningai, siekiant nuslėpti ar bent jau sumažinti santuokoje dalintino turto vertę;

Žemesnės instancijos teismas

teismas akivaizdžiai neteisingai vertino ieškovo pateiktą UAB „Aremesta“ parengtą 2014-01-15 automobilio TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), defektų nustatymo aktą, kaip rašytinį įrodymą. Nors raštas pavadintas defektiniu aktu, tačiau jokių TOYOTA AURIS transporto priemonės defektų rašte nėra nurodoma. Rašte tik nurodomi paslaugų pavadinimai. Minėtas aktas yra tik bendro pobūdžio informacinis raštas apie paslaugos ir detalių vertę, kuris jokiu būdu nepatvirtina automobilio defektų buvimo. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių čekių, kvitų ar sąskaitų faktūrų, patvirtinančių, kad ieškovas ar trečiasis asmuo atliko tam tikrus darbus, kad buvo pirktos detalės transporto priemonės taisymui ir kt. Teismas nepagrįstai nepripažino TOYOTA AURIS transporto vertę pagrindžiančiu įrodymu - 2015-06-02 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro vertintojų ataskaitos Nr. 15/19, kurioje nustatyta 2014 m. sausio mėn. transporto priemonės vertė 5 520 Eur sumai. Teismas, neatlikdamas nuoseklaus įrodymų vertinimo, iš esmės pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Atsiliepimas

Atsakovė J. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo R. C. bei trečiųjų asmenų: D. C., G. C., R. G. apeliacinius skundus atmesti ir šiose dalyse 2016-07-05 Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti J. C. naudai iš ieškovo ir trečiųjų visas bylinėjimosi išlaidas (t. 5, b. l. 7-19).

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

ieškovas teisminio proceso metu pripažino aplinkybę, kad nustojus vesti bendrą ūkį jis neteikė išlaikymo dukrai, tačiau jis ne kartą keitė savo poziciją dėl momento, kada šalys nustojo vesti bendrą ūkį. Ieškovas patvirtino aplinkybę, kad nuo 2012 m. gegužės mėn. (t. y. ieškovui išvykus i Olandiją), nebevedė bendro ūkio, gyveno su atsakove atskirus gyvenimus ir neteikė išlaikymo savo dukrai. Ieškovas piktybiškai nevykdo savo pareigos išlaikyti dukrą, nuo 2014 m. iki šios dienos dukros išlaikymui nėra skyręs nei vieno euro.

šalių santuoka faktiškai iširo dar 2012 m. gegužės mėnesį, ieškovui išvykus į Olandiją. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio šalys atskirai leido laisvalaikį, nevedė santuokinio gyvenimo, atsakovė viena mokėjo mokesčius už butą bei išlaikė abu vaikus. Tai, kad ieškovui 2014 m. grįžus iš Olandijos ir pradėjus atsakovės atžvilgiu naudoti ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą, atsakovė su dukra išėjo iš namų, negali patvirtinti atsakovės parodymų nenuoseklumo. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad ieškovas mokėjo paskolą už būstą, tačiau ieškovas nepagrįstai savo prievolę – mokėjimą už būsto paskolą ar nuėjimą į parduotuvę (jam esant Lietuvoje) sau nusipirkti maisto produktų sutapatina su nepilnametės dukros išlaikymu.

nesuprantama, kaip transporto priemonės perrašymas ieškovui gali patvirtinti ar paneigti bendro ūkio vedimą su ieškovu. Transporto priemonė 2013 m. buvo pirkta iš atsakovės lėšų, tačiau 2014 m. ieškovui grįžus iš Olandijos, pradėjus naudoti psichologinį smurtą, ir atsakovei grasinti, transporto priemonė buvo perrašyta ieškovui, kas patvirtina, kad tarp šalių santykiai buvo blogi, ir bendras ūkis nevedamas.

nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo motyvai, kad teismas nevertino banko sąskaitos išrašų. Ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad atsakovė neva naudojosi jo asmenine banko kortele ir iš jos nuimdavo pinigus, tačiau tam pagrįsti nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovas niekada atsakovei nedavė savo banko kortelės. Ieškovė nežino, kas naudojosi jo kortele.

teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys neįrodė esminių paskolos sutarties egzistavimo sąlygų. Jokių susitarimų su G. C., R. G. bei ieškovo motina D. C. dėl pinigų skolinimosi atsakovė niekada neturėjo ir apie tai su minėtais asmenimis nekalbėjo. Jokių pinigų atsakovė nesiskolino, jokių sutarčių dėl pinigų skolinimosi nesudarė, o ieškovo motina D. C. visada deklaravo, kad ji turi daug pinigų ir padėsianti šalių šeimai bei gera valia dovanojo pinigus, kas negali būti laikoma paskola. Atsakovė niekada nebūtų skolinusis tokių pinigų iš trečiųjų asmenų, šių pinigų jai nereikėjo.

nepagrįsti D. C. apeliacinio skundo motyvai, kad jei jos duoti pinigai šalių šeimai laikytini parama dovana (neatlygintiniu sandoriu), tai šiuo atveju, kadangi dovanota suma viršija 50 000 Lt, teismas privalėjo konstatuoti, kad šalių sudarytas sandoris yra niekinis, o jo padarinius spręsti taikant restituciją. Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, jog jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas.

apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad D. C. nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teisme nepripažino, jog pinigai buvo dovanojami ir neprašė pripažinti dovanojimo sandorį niekiniu, šie D. C. apeliacinio skundo motyvai nenagrinėtini.

trečiųjų asmenų banko sąskaitų išrašai buvo vertinami ir buvo konstatuota, kad šie pavedimai nepatvirtina vienos iš esminių paskolos sutarties egzistavimo sąlygų – prievolės grąžinti pinigus, t. y. kad pavedimais buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Nesant sudarytos paskolos sutarties, trečiųjų asmenų minimų pinigų sumų panaudojimo būdas nėra teisiškai reikšmingas.

teismas pagrįstai vertino ieškovo ir trečiųjų asmenų giminystės ryšius, trečiųjų asmenų paaiškinimus apie neva suteiktų paskolų grąžinimo terminą, trečiųjų asmenų, atsakovės bei ieškovo elgesį prieš skyrybų procesą ir jų metu. Tretieji asmenys neįrodė paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo. Laikant, kad teismas detaliai neatsakė į kiekvieną trečiųjų asmenų argumentą, tai nėra tinkamas pagrindas teismo sprendimo nepagrįstumui konstatuoti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo D. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo J. C. apeliacinį skundą atmesti (t. 5, b. l. 28-32).

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

teismas pagrįstai darė išvadą, kad dėl transporto priemonių vertės šalys sutarė, todėl laikytina, kad dalytinos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 434,43 Eur (1500 Lt), o FORD GALAXY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 013,67 Eur (3500 Lt). Atsakovė (apeliantė) transporto priemonės TOYOTA AURIS vertę grindžia Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos raštu, kuriame pateikta informacija apie tokio tipo transporto priemonių vertę apskritai. Minėtame rašte nurodoma, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta, todėl jos vertės negali nurodyti. Daugiau duomenų atsakovė dėl transporto priemonės vertės nepateikė, prašymų dėl vertės, šios transporto priemonės apžiūros, galimų gedimų nustatymo, nepateikė. Transporto priemonė buvo sugedusi, tą patvirtino ieškovas, kuris pateikė rašytinius duomenis, kokios detalės buvo keičiamos ir atliekami darbai. Iš pradžių transporto priemonė buvo registruota atsakovės vardu, tačiau ji pati perregistravo ją ieškovo vardu, nors 2014 m. sausio mėn. šalių tarpusavio santykiai jau buvo prasti.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimais prašo trečiųjų asmenų apeliacinius skundus tenkinti (t. 2, b. l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas. Kiti apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. C. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei dukrai I. C., gim. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos - 2014-12-22, pakeisti, priteisiant iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai tik už 4 mėnesius (560 Eur), t. y. nuo 2014-09-01 iki 2014-12-22. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Ginčo esmė – nuo kada ieškovas nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo ieškovas neteikė išlaikymo savo dukrai, t. y. dėl momento, nuo kada ieškovas nebevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, turi būti vadovaujamasi visais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turėjo nurodyti, nuo kada ieškovas nebeprisidėjo prie dukros išlaikymo, o ieškovas – įrodinėti, iki kada teikė išlaikymą vaikams.

Atsakovė nurodo, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio, ieškovui išvykus dirbti į Olandiją, šalys nevedė bendro ūkio, gyveno atskirus gyvenimus ir ieškovas neteikė (tik epizodiškai prisidėjo) išlaikymo savo dukrai. 2014 m. rugsėjo mėnesį atsakovė su dukra išėjo gyventi atskirai nuo ieškovo.

Ieškovas nesutinka, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio šalys nevedė bendro ūkio ir jis neprisidėjo prie dukros išlaikymo. Nurodo, kad 2012 – 2014 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais vyko į Olandiją dirbti, uždirbtus pinigus skyrė šeimos poreikių tenkinimui, kitą laiką (grįžęs) gyveno šeimoje ir vedė bendrą ūkį. Be to, jam dirbant Olandijoje, atsakovė naudojosi jo banko kortele (išimdavo grynuosius pinigus, atsiskaitinėjo parduotuvėse, mokėjo už komunalines paslaugas), tai matyti palyginus atsakovės ir jo banko kortelių išrašus (pinigai nuiminėjami tuose pačiuose bankomatuose, tuo pačiu laiku).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatant momentą, nuo kada ieškovas nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo momento, svarbi yra aplinkybė – nuo kada sutuoktiniai faktiškai negyvena kartu ir kuriam iš jų yra tekusi kasdienė pareiga rūpintis vaiku. Sutuoktinių gyvenimas kartu (bendro ūkio vedimas) leidžia preziumuoti, jog abu sutuoktiniai rūpinasi vaiku ir prisideda prie jo išlaikymo, nepriklausomai nuo to, kuris iš sutuoktiniu, dėl to turi išlaidų (pragyvenimui naudojama bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė).

Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas (kuriame konstatuota, kad konkrečių duomenų dėl šalių gyvenimo skyrium ir bendro ūkio nevedimo nėra pateikta), priteisti įsiskolinimą nuo 2012 m. gegužės mėn., paremtas tik tuo, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog nuo šio laiko teikė išlaikymą dukrai, t. y. iš esmės sprendimas nemotyvuotas. Kaip matyti, atsakovė nurodžiusi, jog nuo 2012 m. gegužės mėnesio nustojo vesti bendrą ūkį su ieškovu, su tuo sutapatino ir ieškovo išlaikymo neteikimo dukrai momentą. Pareiga pateikti įrodymus, kad šalys nuo 2012 m. gegužės mėnesio nevedė bendro ūkio, šiuo atveju tenka atsakovei, kuri taip teigia. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti, atsakovė nepateikė jokių įrodymų (išėjo atskirai gyventi tik 2014 m. rugsėjo mėn.). Vien faktas, jog ieškovas išvyko dirbti į Olandiją, nėra pagrindas spręsti, kad sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį. Pažymėtina, kad ieškovo išvykimas dirbti į Olandiją neabejotinai susijęs su siekiu pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas (duomenų, kad iki to šalių santykiai buvo blogi nėra), tačiau ieškovė išvykimo faktą panaudoja kaip išlaikymo neteikimo momento nustatymą, kas savaime laikytina nesąžiningu elgesiu. Kaip matyti, ieškovas dirbdavo (Olandijoje) tik vasaros laiku (apie 5 mėn.), kitą gi laiką gyveno su šeima Lietuvoje, pirkdavo maistą, pastoviai mokėjo būsto (priklausančio abiems sutuoktiniams) paskolą, 2014 m. balandžio 8 d. pirko kompiuterinę įrangą, 2013 m. rugsėjo 16 d. pirko dviratį, 2013 m. vasario 12 d. atsakovės vardu buvo nupirktas automobilis TOYOTA AURIS, kas leidžia daryti išvadą, jog šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovo (apelianto) motyvais, kad jam išvykstant dirbti, atsakovei buvo paliekama jo banko kortelė ir, kad šia kortele naudojosi būtent atsakovė (tą patvirtina pateikti šalių banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad, ieškovui būnant Olandijoje, Lietuvoje iš jo sąskaitos buvo nuiminėjami pinigai iš bankomatų tose pačiose vietose, kartais tuo pačiu laiku, kuomet buvo nuiminėjami pinigai ir iš atsakovės banko sąskaitos), kad 2013 m. vasario 26 d. iš ieškovo sąskaitos buvo pervesta 1 200 Lt atsakovei, kas tik patvirtina faktą, jog šalys 2012 m. gegužės mėn. - 2014 m. rugsėjo mėn. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Nepagrįstais laikytini atsakovės argumentai, kad ieškovo banko kortele galėjo naudotis jo mama (D. C.), nes ieškovo mama gyvena (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., o banko kortele pastoviai buvo naudojamasi Kauno mieste ir būtent ten, kur buvo naudojama ir atsakovės banko kortelė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad šalys nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2014 m. rugsėjo mėn. (kada atsakovė su dukra išėjo gyventi atskirai) negyveno kartu, nevedė bendro ūkio ir ieškovas neteikė išlaikymo dukrai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas), sumažinant iš ieškovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą (4 340 Eur) iki 560 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl kompensacijos už parduotą transporto priemonę Toyota Auris

Atsakovė (apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl automobilio Toyota Auris įvertinimo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Aremesta“ parengtu 2014-01-15 automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), defektų nustatymo aktu, vertinant automobilio pardavimo kainą. Atsakovė pateikė 2015-06-02 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro vertintojų raštą Nr. 15/19, kurioje nustatyta, kad 2014 m. sausio mėn. transporto priemonės vertė galėjo būti apie 5 520 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalies nuostatą, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas automobilio vertę, nesivadovavo 2015-06-02 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro vertintojų raštu, nes jame nurodyta galima automobilio kaina buvo nurodyta neatsižvelgiant į konkrečios transporto priemonės individualius požymius (įranga, rida, techninė būklė ir pan.). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktą defektų nustatymo aktą, ieškovo, trečiojo asmens D. C. paaiškinimus, automobilio perleidimo laiką, pripažino labiau tikėtina, kad automobilis buvo sugedęs, dėl ko jo vertė turėjo būti mažesnė, nei kitų tokio tipo modelių.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, joms pritaria. Esant pateiktiems duomenims, jog automobilis buvo netvarkingas, būtent atsakovei atsirado pareiga paneigti šias aplinkybes (CPK 178 str.), t. y. atsakovė turėjo pateikti įrodymus (liudytojų parodymai, apžiūros aktai, ekspertizė ir pan.), jog automobilis buvo parduotas tvarkingas, dėl ko jo kaina buvo nepagrįstai maža. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad automobilio pardavimo metu jis buvo techniškai tvarkingas, nėra pagrindo spręsti, jog automobilis buvo parduotas aiškiai per maža kaina.

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų

Tretieji asmenys D. C. (ieškovo mama), G. C. (ieškovo sesuo) ir R. G. (ieškovo teta) nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo nebuvo pripažinta, jog sutuoktinius (ieškovą ir atsakovę) ir trečiuosius asmenis siejo paskoliniai teisiniai santykiai. Tretieji asmenys prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti nepriteistą dalį pinigų (½ dalis priteista iš ieškovo) iš atsakovės.

Nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 25 d. į ieškovo banko sąskaitą buvo pervesta 37 940,22 Eur (131 000 Lt) priklausantys D. C.. 2011 m. balandžio 12 d. į ieškovo banko sąskaitą iš G. C. priklausančios banko sąskaitos buvo pervesta 4 923,54 Eur (17 000 Lt), o 2011 m. balandžio 13-14 d. ieškovui iš R. G. banko sąskaitos buvo pervesta 2 316,96 Eur (8 000 Lt). Klausimas dėl šių pinigų grąžinimo iškeltas tik iškėlus civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo (2014 m. gruodžio 22 d.).

Tretieji asmenys nurodė, kad pervesti ieškovui pinigai buvo paskolinti, sutuoktinių šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovas sutinka su trečiųjų asmenų reikalavimais. Atsakovė nesutinka su šiais reikalavimais ir nurodo, kad niekada nesiskolino pinigų iš trečiųjų asmenų, šių pinigų jai nereikėjo.

Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasi apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra įrodymų, jog tarp sutuoktinių ir trečiųjų asmenų (pervedant pinigus į ieškovo banko sąskaitą) atsirado paskolos teisiniai santykiai. Juo labiau, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovo gauti pinigai iš savo artimų giminaičių (ypatingai iš tėvų) tapo sutuoktinių solidaria (ar daline) prievole, kai su atsakove jokio susitarimo nėra sudaryta, jei pinigai nepervesti, ji nėra įsipareigojusi jų grąžinti. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, tokias kaip: 1) pinigai ieškovui pervesti 2006 m. (37 940,22 Eur), 2011 m. (4 923,54 Eur, 2 316,96 Eur) artimų giminaičių, 2) pinigų nebuvo prašoma grąžinti iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 22 d.), 3) pinigų pavedime aiški jų paskirtis nenurodyta (mokėjimo paskirtis – sąskaitos papildymas), 4) nėra jokių rašytinių, notarinių susitarimų dėl pervestų pinigų, 5) nėra jokių objektyvių duomenų tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovės žinojimą (supratimą), jog pervestus pinigus reiks grąžinti, - galima spręsti, kad ieškovui pervesti pinigai buvo skirti būtent jam ir duoti (pervesti) neatlygintinai (dovana, parama, galbūt ieškovui grąžinti jo paties ankščiau tretiesiems asmenims duoti pinigai ir pan.). Ieškovo ir trečiųjų asmenų reiškiami reikalavimai dėl šių pinigų priteisimo iš atsakovės vertintini kaip šalių santuokos nutraukimo pasekmė ir ieškovo siekis sumažinti atsakovei tenkančio turto dalį, ją sau padidinant. Priešingas, byloje nustatytų aplinkybių vertinimas (priteisimas tretiesiems asmenims prašomų sumų), neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

Nepagrįstu laikytinas trečiojo asmens D. C. argumentas, kad jai priklausančių pinigų (37 940,22 Eur) pervedimą (2006 m.) kvalifikavus kaip dovanojimo ar paramos sandorį, teismas ex officio tokį sandorį turėtų pripažinti negaliojančiu dėl notarinės sandorio formos nesilaikymo. Pirma, nei trečiasis asmuo, nei ieškovas netvirtina, kad tai dovanojimo sandoris ir neprašė šio sandorio pripažinti negaliojančiu. Antra, pažymėtina, kad pinigai pervesti ieškovui, todėl netgi pripažinus, kad tai dovanojimo/paramos sandoris, laikytina, kad sandoris įvyko tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų. Duomenų, kad pinigai būtų padovanoti (suteikta parama) atsakovei nėra. Trečia, sandorio šalys (ieškovas ir trečiasis asmuo) tvirtina buvus paskolos santykiams, o ne dovanojimo ar paramos teisiniams santykiams, t. y. tarp sandorio šalių nėra ginčo. Tačiau teismui nepripažinus buvus paskolos teisiniams santykiams ir nesant galimybės nustatyti, kokia buvo tikroji pinigų pervedimo ieškovui paskirtis (dovana, parama, galbūt ieškovui grąžinti jo paties ankščiau tretiesiems asmenims duoti pinigai ir pan.) nėra pagrindo pinigų pervedimą kvalifikuoti kaip dovaną ir taikyti tokio sandorio negaliojimo pasekmes. Ketvirta, atsakovė nors ir nurodė, kad ieškovo motina (D. C.) žadėjo padėti jų šeimai, tačiau tai nereiškia, kad pervesti pinigai buvo padovanoti (parama suteikta) abiems sutuoktiniams, nes tokių įrodymų nei ieškovas, nei tretieji asmenys nepateikė. Pažymėtina, kad sutuoktiniui dovanotas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn yra jo asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Penkta, nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina (gyvenimiška), kad ieškovas gavo dovaną (paramą) iš savo motinos (bet ne paskolą, kaip teigia ieškovas ir trečiasis asmuo) ir šią dovaną (paramą) panaudojo bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimui (butų pirkimui, remontui), taip savo asmeninį turtą paversdamas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Perkant butus, nebuvo išreikšta ieškovo valia tam tikrą dalį buto įgyti asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), butai buvo įsigyti sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir pasidalinti taikiai (patvirtinta taikos sutartis). Šešta, netgi (teoriškai) pripažinus, kad dovana (parama) buvo suteikta abiems sutuoktiniams ir iškilus reikalui taikyti restituciją, nagrinėjamu atveju (atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes), būtų pagrindas netaikyti restitucijos atsakovės atžvilgiu, nes jos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovo (ir trečiojo asmens) atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad (nors pirmosios instancijos teismas ir nepasisakė dėl kitų galimų tarp šalių egzistavusių santykių, susijusių su pinigų pervedimu) pagrindo, keisti (naikinti) teismo sprendimą bei tenkinti trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus (dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo), keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pripažinus, kad iš ieškovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas sumažintinas nuo 4340 Eur iki 560 Eur, mažintinas iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis valstybei 113,40 Eur suma, t. y. iki 786,79 Eur. Už apeliacinį skundą ieškovas turėjo sumokėti 113,40 Eur žyminį mokestį (skundžiama patenkinta reikalavimo dalis – 3 780 Eur), tačiau sumokėjo 130 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 113,40 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o permokėta žyminio mokesčio dalis (16,60 Eur) ieškovui grąžintina iš valstybės (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas (apeliacinio skundo surašymas – 200 Eur, atsiliepimo į apeliacinius skundus surašymas – 300 Eur), kurias prašo priteisti iš ieškovo ir trečiųjų asmenų (CPK 98 str.). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, 200 Eur patirtos bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos. Atsakovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į 4 (keturis) apeliacinius skundus surašymu, tačiau tik toje dalyje, kurioje 3 (trys) apeliaciniai skundai atmesti (o atsiliepimas pagrįstas), t. y. atsakovei priteistina po 75 Eur (300/4) iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus.

Trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankišką reikalavimą, D. C. 2016 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (469 Eur) sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl, jos apeliacinį skundą atmetus, iš jos priteistina 469 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. sprendimą, išlaikymo įsiskolinimo dalyje, pakeisti ir jį išdėstyti taip:

- priteisti iš ieškovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnametei dukrai I. C., a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-09-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2014-12-22), – 560 Eur sumą;

- priteisti iš ieškovo R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 786,79 Eur žyminio mokesčio ir 14 pašto išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 113,40 Eur (šimtą trylika eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovui R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš valstybės 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti atsakovei J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) G. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, D. C., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 469 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė