Utenos apylinkės teismo nuosprendis

D. M., gim. 1973 m. vasario 4 d. Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą Anykščių r., Anykščių sen., (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2012-09-14 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 mėn. atlikti 50 val. nemokamų darbų, 2013-06-21 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėn., pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m.6mėn, įpareigotas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir baudžiamojo poveikio priemonė –5MGL9130Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2013 m. sausio 7 d., apie 19.30-20 val., savo namuose, esančiuose Anykščių r. sav., Anykščių sen., Niūronių k., artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių paskatų ir pykčio, savo podukrą E. R., gim. 2000 m., keikė necenzūrinius žodžiais, vijo iš namų į lauką, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino ją nužudyti, smogė ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą bei spyrė į šoną ir taip dėl veido sumušimo, pasireiškusio veido minkštųjų audinių pabrinkimu, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžio nesunkiai sužalojo mažametę E. R..

Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog nukentėjusioji E. R. yra jo buvusios sutuoktinės dukra. Santuoka su jos motina yra nutraukę, tačiau kartu gyvena. Buvo neblaivus ir supykęs, jog E. R. išėjo iš namų, delnu sudavė per veidą. Pagrasino žodžiu ją užmušti, tačiau realiai nieko daryti neketino. Nenorėjo jos ir sužaloti. E. R. visur yra blogai ir gyvena, ten kur kas pakviečia. Šiuo metu ji gyvena pas tetą Raseiniuose. E. R. rūpinosi, kaip savo vaiku. Patenkinti civilinio ieškinio neturi galimybių, nes neturi tokių pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo metu kaltinamasis D. M. patvirtino savo parodymus ir su manekeno pagalba parodė kaip sudavė E. R., kur kliuvo smūgis (b. l. 69-75).

Nukentėjusioji E. R. 2013 m. sausio 5d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad prieš Naujuosius metus išvyko pas G. R., nes motina E. M. ir buvęs patėvis D. M. girtavo. Namo G. R. ją parvežė 2013-01-07. Neblaivus D. M. pradėjo ją įžeidinėti, priekaištauti, kad išvažiavo iš namų. Joms su motina sėdint ant lovos, D. M. kumščiu smogė jai į nosį, o stojantis - spyrė į šoną. Grasino jai, varė iš namų, vadino necenzūriniais žodžiais. Motina išstūmė D. M. į lauką, tačiau jis įlindo pro langą į vidų ir dar kartą smogė jai kumščiu į nosį. Konflikto metu ji įjungė mobilaus ryšio telefoną ir įrašė konfliktą (b. l. 22-23).

Nukentėjusios E. R. atstovė pagal įstatymą D. S. paaiškino, kad nuo šių metų balandžio mėnesio E. R. gyvena jų šeimoje. Mergaitė sakiusi, jog tai buvo ne pirmas kartas. Mergaitė pasakojo, jog jai grasino, spyrė, ji bijojusi. Mergaitė patyrė stresą, patyrė psichologinę ir moralinę traumą. Prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

L. R. (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2013 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, apie 23.30 val., G. R. prašant, pas ją į namus iš Niūronių atvežė E. R.. Mergaitė buvo susijaudinusi, pasakė, kad D. M. smogė jai į nosį. Ant jos nosies matėsi gumbas. Vėliau sužinojo, kad E. R. buvo sulaužyta nosis.

Liudytoja E. M. parodė, 2013 m. sausio 7 d. apie 19 val. dukrai E. R. grįžus namo iš G. R., neblaivus D. M. pradėjo jai grasinti, kad užmuš, reikalavo išeiti iš namų, kumščiu smogė vieną kartą į nosį ir įspyrė į šoną. E. R. verkė, prašė jos nemušti. D. M. išėjus į lauką, ji užrakino duris ir su E. R. nuėjo miegoti. D. M. įlindo pro langą atgal į vidų ir gulinčiai E. R. dar kartą kumščiu smogė į nosį. Matė, jog nosis buvo sutinusi. Vėliau G. R. išsivežė E. R. pas save, jai pasakė, kad dukrai lūžusi nosis. Mano, kad D. M. tik žodžiais grasino, tačiau realiai neketino jos užmušti.

2013-01-14 specialisto išvadoje Nr. G 60/13 (05) nurodyta, kad E. R. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs veido minkštųjų audinių pabrinkimu, poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžiu. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl E. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 26).

2013-01-10 liudytoja G. R. pateikė E. R. mobilaus ryšio telefoną „Nokia 200“ (b. l. 37), kuris apžiūrėtas. Rastame garso įraše girdima kaip D. M. žodžiu kabinėjasi prie E. R., veja ją iš namų į lauką, tris kartus pakartoja, kad ją užmuš. Garso įrašas iš telefono įrašytas į kompaktinį diską ir pridėtas prie bylos medžiagos (b. l. 38-43).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. M. kaltė visiškai įrodyta, jog jis grasino nužudyti mažametę E. R., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Kaltinamojo pasakyti grasinantys žodžiai, jog užmuš, vijimas iš namų, smūgių sudavimas vertintinas kaip realus grasinimas nužudyti nukentėjusiąją E. R.. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis išsakęs grasinimą nužudyti ir suduodamas smūgius į veidą ir sulaužydamas nosies kaulus, dėl ko nesunkiais sužalojo mažametę E. R., spirdamas į šoną siekė, kad nukentėjusioji jaustų baimę, ir suprato, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Pateiktas garso įrašo turinys atskleidžia D. M. išsakytus grasinimus, ir įrodo, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, dėl ko ji išėjo ir iš namų. Kaltinamojo D. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą

Teismas, už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas kaltinamajam D. M. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

D. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena laikoma apysunki, o kita- nesunkia (LR BK 11 str.3,4d.), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, t.y. D. M. darydamas nusikaltimus suvokė pavojingą veikų pobūdį, numatė padarinius ir jų norėjo, nusikaltimai baigti.

D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino ir gailisi. (LR BK 60 str.1d.9p).

Vertindamas kaltinamojo D. M. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teistas, teistumas neišnykęs, nusikaltimus padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laiką, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei LR BK 41 str. 2d., 54 str. nuostatas, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę – laisvės atėmimą, numatytas sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, gailisi, atsiprašė nukentėjusios, žada atlyginti žalą, bausmės dydis nustatytinas mažinant nuo vidurkio link minimumo. Paskirtos bausmės subendrintinos sudedant iš dalies (BK 63 str.) .) Teismas įvertinęs kaltinamojo D. M. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą daro išvadą, jog D. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 str. ir paskyrus teismo įpareigojimą.

Kaltinamajam D. M. paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Nukentėjusios atstovė E. R. atstovė D. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti 30000 litų sumai. Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pagal LR BPK 44 str 10 d., 109 str. nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo mažametę E. R., kuri turėjo bėgti iš namų, dėl ko ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, mokyklą ir kitus nepatogumus. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą, praradimus. Neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl LR CK 6.250 str. 2 d. pagrindu kaltinamajam, padariusiam nusikaltimą, atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas priteisdamas neturtinę žalą iš kaltinamojo, neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Nukentėjusios atstovė prašė priteisti 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Neturtinės žalos atlyginimu siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. Taigi, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusios ir kaltinamojo – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis atitiktų 3000 litų sumą, kuri yra pagrįstas LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai 3000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Iš kaltinamojo priteistinos teisinės pagalbos išlaidos nukentėjusios atstovei D. S..

Prie šios bylos pridėtas daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su garso įrašu, kuris, įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas prie bylos ( LR BPK 94 str. 1d. 1p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 - 307 str.

nusprendė:

D. M. pripažinti kaltu, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nusikalstamas veikas ir nubausti:

- pagal LR Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1dalį – penkiems mėnesiams laisvės atėmimo.

- pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą - vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti D. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, šiuo nuosprendžiu naujai paskirtą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, subendrinti iš dalies sudedant su 2013 06 21 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti D. M. galutinę subendrintą bausmę vienerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, 67 straipsniu, 71 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant pareigą: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose Programose bei baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL (130 Lt x 8= 1040 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą . Įmoka turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (banke į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini))

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam D. M. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusios E. R. atstovės D. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti E. R. iš D. M. 3000 (tris tūkstančius) litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti D. S. iš kaltinamojo D. M. 1995 (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis) litus teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamajam D. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę -rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su įrašu, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.