Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-05 · Administracinė byla Nr. I2-4171-595/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-05
Bylos Nr.
I2-4171-595/2024
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. I2-4171-595/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09672-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2023-11-13 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą Nr. 23S202928, kuriuo nuspręsta grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t.y. iki 2023-11-28 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, kad valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti, - Baltarusija. Mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Sprendime nurodyta, kad sprendimas priimtas remiantis tuo, kad pasibaigė jo vizos galiojimo laikas (iki 2023-05-25), tačiau pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 punktu R. M. nuo 2023-05-25 iki 2023-11-13 (172 dienas) Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Sutinka, kad jam išduota Lietuvos nacionalinė viza Nr. 004579197, galiojo nuo 2022-11-25 iki 2023-05-25, tačiau neišvyko iš Lietuvos Respublikos dėl keletos priežasčių, t. y. 2023-05-15 pateikė prašymą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, kadangi jo mama L. M. gimė Lietuvos Respublikoje, Ukmergėje, o jos tėvai, jo seneliai – M. M. gimė Kaune, I. M. gimimo vieta (duomenys neskelbtini), kurie 1967-12-16 sudarė santuoką Ukmergėje, Lietuvoje. Taip pat, turi pažymėjimą Nr. TP 000775, kuris nurodo, kad turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau iki šios dienos jo prašymas nėra išspręstas, tačiau nuolat yra priverstas vykti į įstaigą ir prašyti informacijos apie sekančius veiksmus Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti. Taip pat, jis yra Lietuvos piliečio D. M. tėvas. Vaiku rūpinasi. Sūnus lanko ugdymo įstaigą Lietuvos Respublikoje, taip pat gydymo ir kitos priežiūros įstaigos yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu jam tektų išvykti, prarastų galimybę bendrauti su sūnumi.

Teigia, kad šiuo atveju skundžiamame dokumente nėra aiškiai nurodyta, kokiais pagrindais buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, todėl laiko, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad iš pateikto pareiškėjo skundo matyti, kad teismas skundą gavo 2023-11-30. Pats pareiškėjas skunde tvirtina, kad skundžiamas sprendimas buvo gautas 2023-11-17, todėl skundas teikiamas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnyje nustatyto 14 dienų termino. Tačiau pažymi, kad pareiškėjas Tarnybos sprendimą gavo tą pačią dieną, kurią jis buvo surašytas, o būtent – 2023-11-13, Tarnybos sprendime yra pareiškėjo parašas su Tarnybos sprendimo gavimo data. Todėl mano, kad terminas skundo padavimui baigėsi 2023-11-27.

Paaiškina, kad 2023-11-13, 11.10 val. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos (toliau – užkarda) veikimo teritorijoje, pasienio ruože,(dumenys neskelbtini). prieigose, Tarnybos pareigūnai patikrinimui sustabdė automobilį, kuriame kaip keleivis vyko pareiškėjas, kuris su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų. Vėliau į užkardą buvo pristatytas pareiškėjo Baltarusijos Respublikos pasas Nr. MC2898687, išduotas 2017-02-08, galiojantis iki 2027-02-08, kuriame buvo įklijuota Lietuvos nacionalinė (D) viza Nr. 004579197, galiojanti nuo 2022-11-25 iki 2023-05-25. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos Nr. 004579197 galiojimo pabaigos, o būtent – buvo Lietuvos Respublikoje iki 2023-11-13.

Iš ginčui aktualių teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo (dėl grąžinimo į užsienio valstybę), o atliekamas tyrimas dėl užsieniečio grąžinimo ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos apsiriboja tik konkretaus fakto – nagrinėjamu atveju – kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui, nustatymu. Taigi, nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, to paties įstatymo 127 straipsnio 6 dalyje numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, neatsižvelgiant į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nevykdymas yra tik pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas neginčija, kad jis nuo 2023-05-26 buvo Lietuvoje neteisėtai pasibaigus vizos Nr. 004579197 galiojimo laikui, tačiau pažymi, kad neišvyko iš Lietuvos Respublikos dėl skunde minimų priežasčių. Atsakovo vertinimu, Tarnybos priimtas sprendimas neapriboja pareiškėjo teisės ir toliau palaikyti socialinius (šeimyninius) ryšius išvykus iš Lietuvos Respublikos. Prašymo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pateikimas bei teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ar būti joje. Be to, Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenimis, Migracijos departamento 2023-11-18 sprendimu Nr. 23S207046 pareiškėjui išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas Nr. TP000148 pripažintas negaliojančiu, o Migracijos departamento 2023-11-27 sprendime Nr. 23S211934 konstatuota, kad pareiškėjo pateikti ir papildomai gauti dokumentai nepatvirtina, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Nurodo, kad priimant sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, buvo atsižvelgta į jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas) bei į padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Be to, nebuvo nustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę. Įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjui buvo nustatytas 15 dienų išvykimo terminas, t. y. ilgesnis nei Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus 7 dienų išvykimo terminas. Tas faktas, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo mažametis vaikas, savaime nereiškia ir nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog Tarnyba negalėjo priimti ginčijamo sprendimo ir, jog šis sprendimas yra neproporcingas, neteisingas ar neatitinkantis viešojo administravimo principų.

Atkreipia dėmesį, kad panaikinus Tarnybos sprendimą, pareiškėjo statusas Lietuvoje nepasikeistų, t. y. jis netaptų laikomas teisėtai Lietuvos Respublikoje esančiu asmeniu. Pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, jam nėra atimta galimybė, teisės aktų nustatyta tvarka, ateityje atvykti į Lietuvos Respubliką ar net gyventi joje. Taigi, ginčijamas Tarnybos sprendimas neapriboja pareiškėjui teisės kreiptis dėl teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

Be to, pareiškėjui Lietuvos Respublikoje būnant neteisėtai, jis negali šalyje gauti pajamų iš teisėtos veiklos ir teistomis priemonėmis užtikrinti savo ir savo mažamečių vaikų poreikių bei interesų. Mano, kad pareiškėjo skunde nurodytos priežastys ir aplinkybės nedaro įtakos Tarnybos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į užsienio valstybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas R. M. yra Baltarusijos pilietis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. V. 2023-11-13 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 11.10 val. (duomenys neskelbtini) prieigose ties ATP Nr. 9 patikrinimui sustabdžiau automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris kuri neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų bet prisistatė kaip LR pilietė S. M. gim. (duomenys neskelbtini)., kartu vyko, kaip keleivis vyras kuris su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė kaip BLR pilietis R. M. gim. (duomenys neskelbtini). S. M. ir R. M. būdami pasienio ruože neturėjo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, tuo pažeidė 2017-07-04 Lietuvos Respublikos ,,Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo“ 11 straipsnio 7 dalį. Atsakomybė už tai numatyta pagal LR ANK 536 straipsnio 1 dalyje ir LR ANK 538 straipsnio 1 dalyje.

2023-11-13 buvo atlikta pareiškėjo apklausa (Užsieniečio apklausos lapas).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2023-11-13 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-11-13 apie 11.10 val. G. Ž. pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai sulaikė Baltarusijos Respublikos pilietį R. M., gim. (duom enys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pasas Nr. MC2898687, išduotas 2017-02-08, galioja iki 2027-02-08. Asmuo turi Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą. Nustatyta, kad R. M., turėdamas Lietuvos nacionalinę (D) vizą Nr. 004579197, galiojančią nuo 2022-11-25 iki 2023-05-25 (toliau – viza), neišvyko iš Lietuvos Respublikos iki vizos galiojimo pabaigos, o būtent – buvo Lietuvos Respublikoje iki 2023-11-13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 23 straipsnio 2 punktu R. M. nuo 2023-05-26 iki 2023-11-13 (172 dienas) Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Patikrinus Baltarusijos Respublikos piliečio R. M. duomenis, nustatyta, kad: 1. Lietuvos Respublikos gyventojų registre: užsieniečiui nėra išduoti Lietuvos Respublikos asmens dokumentai, jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jis turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis – sūnūs A. M., gim. (uomenys neskelbtini), ir D. M., gim. (duomenys neskelbtini), žmona S. M., gim. (duomenys neskelbtini) (santuoka neregistruota). 2. Užsieniečių registre - užsienietis nėra įtrauktas į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, jis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje (N.VIS) - jam nėra išduotos Lietuvos nacionalinės viza ar Šengeno viza. 3. Lietuvos nacionalinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje - kita Šengeno valstybė pagal 2006-12-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 ar 25 straipsnį nėra pateikusi perspėjimo dėl draudimo užsieniečiui atvykti ar apsigyventi. 4. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre ir Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre - užsienietis nėra šio registro objektas. 5. Ieškomų asmenų registre – užsienietis nėra šio registro objektas. 6. Habitoskopinių duomenų registre - užsienietis nėra šio registro objektas. 7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje – nėra duomenų apie šio užsieniečio įdarbinimą. Nustatytas sutapimas Interpolo duomenų bazėje, iniciatorius – Baltarusijos Respublika. Telefonu susisiekus su Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba (toliau - LKPB TRV), gautas atsakymas, kad asmuo ieškomas Baltarusijoje su tikslu nustatyti jo buvimo vietą. LKPB TRV pareigūnas paaiškino, kad šiuo metu LKPB TRV nepalaiko jokių ryšių su Baltarusijos institucijomis, todėl patikslinti informacijos negali, jeigu užsienietis bus grąžintas į Baltarusijos Respubliką, šios šalies pareigūnai patys nustatys jo buvimo vietą.

Tarnyba skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (Baltarusiją) per 15 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t.y. iki 2023-11-28, nes asmuo yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnį Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos. Nustatyta, kad pareiškėjas Sprendime yra pasirašęs, jog Sprendimą gavo 2023-11-13. Teisme pareiškėjo skundas registruotas 2023-11-30. Prie skundo yra pateiktas vokas su jame esančiu išsiuntimo numeriu. Patikrinus Lietuvos pašto siuntų sekimą, nustatyta, kad skundą teismui pareiškėjas išsiuntė 2023-11-28. Todėl šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas nėra praleidęs įstatymo nustatyto termino skundui dėl Sprendimo pateikti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo nacionalinę vizą Nr. 004579197, galiojančią nuo 2022-11-25 iki 2023-05-25. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad Lietuvos Respublikoje jis nuo 2023-05-26 buvo neteisėtai pasibaigus vizos Nr. 004579197 galiojimo laikui.

Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nurodo, kad jis yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo, taip pat jis yra Lietuvos piliečio D. M. tėvas, todėl išvykus iš Lietuvos prarastų galimybę bendrauti su vaiku.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl užsieniečių teisinės padėties.

Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, viza yra negaliojanti pasibaigus jos galiojimo laikui.

Įstatymo 23 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui.

Įstatymo 124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimui.

Įstatymo 127 straipsnyje nustatyta, kad, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (1 dalis); kad sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar jo vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja institucija, nustačiusi užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindą, – Migracijos departamentas arba Tarnyba (6 dalis).

Pagal Įstatymo 128 straipsnio 1 dalį priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas), 22 punkte nustatyta, kad Tarnyba sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo priima, jeigu užsienietis yra sulaikytas, suimtas, jis atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmę arba jeigu Tarnyba vykdydama savo funkcijas nustato, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 125 straipsnyje nustatytas pagrindas užsienietį įpareigoti išvykti ar grąžinti.

Grąžinimo tvarko aprašo 4 punkte nustatyta, kad užsienietis įpareigojamas išvykti pagal Įstatymo 106 straipsnio 6 dalies ar 125 straipsnio 2 dalies nuostatas. Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo priimamas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Grąžinimo tvarkos aprašo 24 punkte nustatyta, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo turi būti priimtas (išskyrus Grąžinimo tvarkos aprašo 23 punkte nurodytus atvejus, kai priimamas Migracijos departamento sprendimas dėl teisinės padėties), jeigu užsieniečio asmens tapatybė yra patvirtinta, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra Įstatymo 106 straipsnio 6 dalyje ar 125 straipsnyje nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 2023-05-26 buvo neteisėtai, pasibaigus vizos Nr. 004579197 galiojimo laikui. Taigi, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, t.y. užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus kelionės leidimo ar vizos galiojimo laikui, ir 124 straipsnio 1 dalies (užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos) reikalavimus. Todėl remiantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsniu, 128 straipsnio 1 dalimi, Tarnyba įvertinusi visas su pareiškėjo asmeniu susijusias aplinkybes, tame tarpe ir jo turimus Lietuvoje šeiminius ryšius, bei tai, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, priėmė skundžiamą Sprendimą. Kaip matyti, pareiškėjas buvo tikrintas Lietuvos Respublikos registruose. Tai detaliai nurodyta 2023-11-13 Tarnybiniame pranešime.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kadangi iš ginčui aktualių teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai – Tarnybai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo (dėl grąžinimo į užsienio valstybę), o atliekamas tyrimas dėl užsieniečio grąžinimo ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos apsiriboja tik konkretaus fakto – nagrinėjamu atveju – kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui, nustatymu. Šiuo atveju yra nustatytas neginčijamas faktas, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai jau nuo 2023-05-26. Pareiškėjas 2023-11-23 buvo sulaikytas pasienio ruože be dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnį jam skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Taigi, nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo 125 straipsnyje numatyta aplinkybė, to paties įstatymo 127 straipsnio 6 dalyje numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, neatsižvelgiant į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Sprendimo dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nevykdymas yra tik pagrindas išsiuntimo procedūrai pradėti (Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomi argumentai, kad jis turi Lietuvoje šeiminių ryšių bei tai, kad yra kreipęsis dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo šiuo atveju nėra pagrindas nepriimti skundžiamo Sprendimo. Teismas visiškai sutinka su atsakovo vertinimu, kad Tarnybos priimtas sprendimas neapriboja pareiškėjo teisės ir toliau palaikyti socialinius (šeimyninius) ryšius išvykus iš Lietuvos Respublikos. Prašymo dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo pateikimas bei teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo turėjimas savaime nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ar būti joje. Be to, kaip nustatyta iš pateikto Migracijos departamento 2023-11-18 sprendimo Nr. 23S207046 pareiškėjui išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas Nr. TP000148 pripažintas negaliojančiu, o Migracijos departamento 2023-11-27 sprendime Nr. 23S211934 konstatuota, kad pareiškėjo pateikti ir papildomai gauti dokumentai nepatvirtina, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl nuspręsta pareiškėjui neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiais pagrindais buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, todėl laiko, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka LR viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nurodyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010). Taigi VAĮ 8 straipsnyje (šiuo metu galiojančios redakcijos 10 straipsnis) yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010). Taigi tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti trumpą faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 yra pasisakęs, jog „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.“

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kadangi Sprendime yra aiškiai nurodyta jo priėmimo priežastis – asmuo yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui. Ši aplinkybė nenuginčyta. Todėl Tarnyba pagrįstai vadovavosi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata ir priėmė Sprendimą. Priimant sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, buvo atsižvelgta į jo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas) bei į padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Tai patvirtina nurodyti duomenys 2023-11-13 Tarnybiniame pranešime. Nebuvo nustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę. Kaip nurodė atsakovė, įvertinus šias aplinkybes, pareiškėjui buvo nustatytas 15 dienų išvykimo terminas, t. y. ilgesnis nei Įstatymo 127 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus 7 dienų išvykimo terminas. Pažymėtina ir tai, kad net nustačius Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, priimti sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo nėra draudžiama.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą taikyti 125 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 127 straipsnio 1, 3-1 ir 6 dalių nuostatas ir įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

pareiškėjo R. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė