Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų surinkėju – suvirintoju, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, teistas:

1) 2012 m. birželio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) 2012 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams;

3) 2013 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams 10 dienų;

4) 2018 m. kovo 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, bauda nesumokėta;

5) 2019 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs;

6) 2023 m. spalio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Z. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra:

jis 2025 m. sausio 24 d. apie 01.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, I. Š., su kuria gyvena neįregistravę santuokos, suėmęs už galvos, trenkė ją į sieną, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Z. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Patvirtino, kad suėmęs už galvos trenkė nukentėjusiąją į sieną. Su nukentėjusiąją susitaikė.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.

Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. Z. savo kaltę prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2025 m. sausio 23 d. apie 20.00 val. būdami namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kartu su sugyventine I. Š. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Jis gėrė viskį, ji gėrė alų. 2025 m. sausio 24 d. apie 00.30 val. jie pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl buitinių reikalų. Konflikto metu vieną kartą, viena ranka ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės. Jos tikrai nespardė. Jai nukritus, jis pasitraukė nuo jos. Jis įėjo į balkoną parūkyti. Tada atvažiavo policija. Iki atvykstant policijai jie su I. kalbėjosi. Kas iškvietė policiją tiksliai nežino. Policijai atvykus jis prisipažino, kad ją pastūmė. Jis ant jos sužalojimų nematė, bet neatmeta galimybės, kad ji galėjo nukritusi susižaloti. Kad ją pastūmė jis nuoširdžiai gailisi, sužaloti jos nenorėjo, jai nei karto netrenkė ir nespardė. Norėtų susitaikyti su I. Š., jos atsiprašyti, jis ją myli ir norėtų tęsti gyvenimą kartu (1 t., b. l. 139 – 142).

Papildomai V. Z. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Jis prisipažįsta, kad I. pastūmė vieną kartą, dėl ko ji galėjo susitrenkti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, nenorėjo jos sužaloti, taip įvyko dėl susidariusio konflikto (1 t., b. l. 157 – 159).

Iš 2025 m. sausio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2025 m. sausio 24 d. apie 01.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buto svetainėje įvykus žodinio pobūdžio konfliktui tarp I. Š. ir jos sugyventinio V. Z., V. Z. suėmė I. Š. galvą ir trankė į buto sieną bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. V. Z. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę. I. Š. atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Metų bėgyje minėtu adresu yra registruotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 1 – 3).

Iš 2025 m. sausio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2025 m. sausio 24 d, apie 1 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, svetainėje, įvykus žodiniam konfliktui, tarp V. Z. (1,43 prom.) ir jo sugyventinės I. Š. (1,84 prom.), V. Z. suėmė I. Š. galvą ir trankė į buto sieną bei spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. I. Š. atsisakė vykti į ligoninę apžiūrai (1 t., b. l. 4 – 7).

Iš 2025 m. sausio 24 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad buvo atlikta I. Š. apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Apžiūrint I. Š. ant jos dešinės pusės akies voko yra matomas patinimas, kirstinė žaizda bei kraujosruva. Daugiau ant jos kūno sužalojimų nestebima (1 t., b. l. 47 – 49,50 – 53).

Greitosios medicinos pagalbos tarnyba pateikė kvietimo kortelės išrašą (1 t., b. l. 59, 60 – 62).

Iš 2025 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašyti specialisto R. D. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys. Specialistui pateikta I. Š. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos įvykio aplinkybės: 2025 m. sausio 24 d. apie 01.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, V. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu I. Š., su kuria gyvena neįregistravę santuokos, pastūmė į sieną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio metu I. Š. ant akių dėvėjo regėjimo akinius, plačiais, dengiančiais visą akį stiklais ir storu rėmeliu. Specialistas konstatavo, jog I. Š. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies voke padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš atvykstant GMP brigadai (2025 m. sausio 24 d., 02.51 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tyrėjai paklausus specialisto ar sužalojimai galėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis, specialistas nurodė, jog neatmetama galimybė, kad I. Š. nustatytas sužalojimas buvo padarytas nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 67 – 70).

Iš 2025 m. sausio 24 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir patekus į butą bei apžiūrėjus buto kambarį Nr. 1, matyti, jog aplinka tvarkinga. Apžiūrėjus buto kambarį Nr. 2 aplinka pakankamai netvarkinga, išmėtyti rūbai, kiti daiktai. Svetainėje netoli balkono durų ant parketo yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Taip pat netoli balkono durų yra tamsiai pilkos spalvos sofa, prie kurios dešinės pusės atlošo ant parketo yra akiniai. Akinių kojelės galas yra nulūžęs, ant akinių stiklo bei parketo yra nedidelės raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Praėjus balkono duris patenkama į balkoną, kuriame yra pusiau pilni alkoholinio gėrimo „Volfas Engelman“ buteliai (1 t., b. l. 71 – 73, 74 – 84).

Iš 2025 m. balandžio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo aprašyti pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai. Įraše PSS-20250124-024536UTC+0200.mp4 matyti, kad 2025 m. sausio 24 d., 02.45 val. pareigūnai atvyko adresu, (duomenys neskelbtini). Bute ant sofos sėdi moteris, kaip nustatyta – I. Š. Ant jos dešinės akies voko matosi kraujosruva ir patinimas. Pareigūnas klausia ar ji viena namuose. I. Š. sako, kad vyras yra balkone. Pareigūnė sako, kad pas ją antakis prakirstas, klausia kas atsitiko. I. Š. sako, kad nieko. Pareigūnė sako I. Š., kad jos sesuo pranešė, kad bendravo su ja ir ji pasakė seseriai, kad vyras mušė ir prakirto antakį. I. Š. patvirtino, kad vyras jos veidą daug kartų daužė į sieną. Pareigūnas klausia dėl ko susipyko. I. Š. sako, kad jis supyko dėl to, kad „Žalgiris“ pralošė. Pareigūnas užeina į balkoną, kur sėdi vyras, tyrimo duomenimis V. Z. Pareigūnas klausia jo kas atsitiko, nes jie gavo pranešimą, kad čia smurtaujama. V. Z. sako, kad nebuvo smurtaujama, moteris buvo pilna emocijų, daug kalbėjo. Jie abu išgėrę, jis ją pastūmė, ji trenkėsi veidu, kūnu, krito. Girdisi I. Š. balsas: „Nemeluok“. V. Z. sako jai, kad jis nemeluoja, kad ji nebesvaigtų. Pareigūnas klausia, dėl ko jie susipyko. V. Z. sako, kad susipyko dėl buitinių reikalų, kad jis niekada jos nėra mušęs ir ranka palietęs, šiandien jis tik ją pastūmė. I. Š. sako, kad jis meluoja, kad jis jos veidą daužė į sieną, mušė, spardė ją iki tol, kol ji apsišlapino, paskui viską valė rankšluosčiu. Pareigūnas klausia kur tas rankšluostis. I. Š. atneša tamsiai raudonos spalvos rankšluostį. Kambaryje prie balkono ant grindų matosi dėmės raudonos spalvos, galimai kraujo. Į butą atvyko greitosios pagalbos medikai, apžiūrėjo I. Š. sužalojimus, siūlo važiuoti į ligoninę bet moteris važiuoti į ligoninę atsisako. Pareigūnui pareikalavus V. Z. kartu su pareigūnais išeina iš namų, prieina prie tarnybinio automobilio, pareigūnas atrakina laikino sulaikymo patalpos duris. Įrašas baigiasi, jo trukmė 30.00 min. (1 t., b. l. 85 – 87).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, tai yra paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios I. Š., liudytojos Z. B. parodymus, asmens apžiūros protokolą, specialisto, atlikusio daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, išvadą ir kt., teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis V. Z. 2025 m. sausio 24 d. apie 01.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, I. Š., su kuria gyvena neįregistravę santuokos, suėmęs už galvos, trenkė ją į sieną, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinės akies voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, jog V. Z. tyčia atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios I. Š. atžvilgiu, taip padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp V. Z. veiksmų ir nukentėjusiajai padarytų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Aptartų įrodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis V. Z. veikė sąmoningai, suprato savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Kaltinamasis V. Z. suprato, kad tokiais savo smurtiniais veiksmais žaloja nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia. V. Z. veiksmuose nustatyti visi, t. y. tiek objektyvieji (smurtavimo prieš šeimos narį), tiek subjektyvieji (tiesioginės tyčios), nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Tokie kaltinamojo V. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę V. Z. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis V. Z. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, kaltę pripažino, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – areštą, areštą skiriant 60 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir V. Z. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į tai, kad V. Z. susitaikė su nukentėjusiąją I. Š., jie vėl gyvena kartu, jis dirba, išlaiko šeimą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. Z. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamos arešto bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 10 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Kaltinamajam V. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 24 d. 03.18 val. iki 2025 m. sausio 24 d. 15.30 val. (1 t., b. l. 160 – 168, 173 – 178), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto dienai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, V. Z. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. Z. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2025 m. sausio 24 d. 03.18 val. iki 2025 m. sausio 24 d. 15.30 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto dienai.

V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.