Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo „(duomenys neskelbtini)“ prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje R. G., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gimęs „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietis, gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „(duomenys neskelbtini)“, teistas „(duomenys neskelbtini)“, paskutinį kartą „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 12 mėnesių, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta laisvės apribojimo bausmė 8 mėnesiams, bausmę atlikęs „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - motinai.

1.1. Tai yra, kaltinamasis R.G., „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, „(duomenys neskelbtini)“ buto miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą delnu į pakaušio sritį savo motinai Z.U., taip sukėlė savo motinai fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis R.G. parodė, kad dažniausiai gyvena pas savo motiną Z.U., adresu „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“, vakare, atėjo pas savo motiną, kur vartojo alkoholį, sukonfliktavo su savo motina dėl to, kad ji pasiima visus jo gaunamus „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, o jam vakar reikėjo pinigų. Virtuvėje besibarant su motina, paėmė lėkštę ir sudaužė ją į sieną. Prieš motiną jokio smurto nenaudojo, jai negrasino, konfliktavo tik žodžiu, dėl pinigų. Papildomai apklaustas parodė, kad žodinio konflikto metu jis delnu sudavė motinai Z.U. į pakaušio sritį vieną kartą (b. l. 56-58, 61-64).

2.2. Nukentėjusioji Z.U. parodė, kad sūnus niekur nedirba, gauna neįgaliojo pašalpą, gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute apie „(duomenys neskelbtini)“ metų. Sūnus prieš ją smurtauja nuolatos. „(duomenys neskelbtini)“ jos sūnus R. G. vartojo alkoholį. Apie „(duomenys neskelbtini)“ val. jai besėdint miegamajame ant lovos, jis įėjo ir paklausė kur yra televizoriaus įjungimo pultelis, jai atsakius, kad nematė, šis sušuko „kad tu viską paimi“, o tada priėjęs jai dešinės rankos plaštaka sudavė vieną smūgį į galvos sritį, pakaušį, ji jautė skausmą. Papildomai apklausta Z. U. parodė, kad jos sūnus R.G., jai sukėlė fizinį skausmą delnu suduodamas į pakaušio sritį vieną kartą, miegamojo kambaryje. Ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 8-16, 36-38).

2.3. „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad „(duomenys neskelbtini)“ apie „(duomenys neskelbtini)“ adresu „(duomenys neskelbtini)“, Z.U. priklausančio buto miegamajame, žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, jos sūnus R.G., gyvenantis ten pat, dešinės rankos plaštaka sudavė savo motinai Z.U. vieną kartą į galvos sritį, pakaušį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 8-16).

2.6. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „(duomenys neskelbtini)“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad R.G. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ val. nustatytas „(duomenys neskelbtini)“ promilės neblaivumas (b. l. 39-41).

3. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

3.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis R.G. smurtavo prieš savo šeimos narę – motiną, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

4. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.

Motyvuojamoji dalis

4.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) .

4.2. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

4.3. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

4.4. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jo atsakomybę lengvinanti bei sunkinančios aplinkybės, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas už panašaus smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, „(duomenys neskelbtini)“ administracine tvarka, tai rodo, kad nėra linkęs laikytis įstatymų, visuotinai pripažintų gero elgesio normų. Atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas), uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

4.5. BK 72² straipsnis imperatyviai nurodo, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, todėl R.G. skirtinas įpareigojimas dalyvauti tokiose programose, kurias privalo išklausyti per 3 mėnesius.

4.6. Prokurorė pareiškime prašo R.G. skirti įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, bei į tai, kad R.G. skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), papildomai teismas neįpareigoja dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), nes toks įpareigojimas būtų neproporcingas ir perteklinis.

4.7. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

4.8. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandos iki „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ valandos, todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (b. l. 49-53) (BK 66 straipsnis).

5. Kardomoji priemonė.

5.1. Kaltinamajam pagrįstai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kardomosios priemonės taikymo pagrindai neišnyko, todėl ši kardomoji priemonė jam taikytina iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R.G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo terminą gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant visą bausmės atlikimo terminą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo terminą gydytis nuo alkoholizmo, uždraudžiant visą bausmės atlikimo terminą vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi jo laikinojo sulaikymo dienas - nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti R.G. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti turi per 3 (tris) mėnesius.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti R.G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškintina, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.