- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-132-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00945-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Trečiasis asmuo
- A. J., Kauno rajono 5-ojo notaro biuro
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- S. D.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 132 - 252- 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1197-515-2014 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovėms S. D., S. D., tretiesiems asmenims A. J., Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarei L. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. D. pateikė teismui ieškinį dėl 2013-04-16 paskolos sutarties, pasirašytos tarp atsakovės S. D. ir trečiojo asmens A. J., bei šios sutarties pagrindu sudarytos sutartinės hipotekos, patvirtintos Kauno rajono 5-ajame notarų biure, pripažinimo negaliojančia. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti areštuoto turto realizavimą vykdomojoje byloje Nr. 0163/13/02397, vykdomoje antstolės I. E. kontoroje. Nurodė, kad paskolos sutartis buvo užtvirtinta sutartine hipoteka, todėl buvo įkeistas ieškovui priklausantis butas, kurį artimiausiu metu ruošiamasi parduoti iš varžytynių.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė areštuoto nekilnojamojo turto realizavimą vykdomojoje byloje iki bylos išnagrinėjimo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo A. J. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad trečiojo asmens A. J. atskirasis skundas pateiktas su trūkumais – nėra duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, įpareigojo A. J. iki 2014-12-22 imtinai šį trūkumą pašalinti (CPK 80 str. 2 d., 82 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo A. J. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-12-02 nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai reikalauja už atskirąjį skundą mokėti žyminį mokestį CPK 80 str. 2 d., 82 str. pagrindu, nes CPK 80 str. 2 d. nuostatos taikomos tik CPK 80 str. 1 d. nurodytais atvejais. A. J. yra tretysis asmuo, nereiškiantis savarankiško reikalavimo, kuriam CPK 80 str. 2 d. nenustato pareigos mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą (CPK 151 str.). Be to, teismas neteisėtai ir nepagrįstai vilkina 2014-11-25 A. J. atskirojo skundo perdavimą Panevėžio apygardos teismui, 2014-12-02 nutartį paštu išsiuntė tik 2014-12-12. Taip pat teismas iki šiol nepagrįstai neišnagrinėjo A. J. 2014-11-25 prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, atlyginimo užtikrinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas atskirojo skundo trūkumas trečiajam asmeniui A. J. nesumokėjus žyminio mokesčio paduodant atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė terminą A. J. pašalinti atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti žyminį mokestį, motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 80 str. 2 d. už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas žyminis mokestis. Su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka.
CPK 80 str. 2 d. numato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. CPK 83 str. 1 d. pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Ginčo byloje apeliantė A. J. yra tretysis asmuo ir į CPK 83 str. 1 d. taikymo sritį nepatenka, todėl nepagrįstas skundo argumentas, jog už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo žyminio mokesčio mokėti jai nereikia. Ta aplinkybė, jog, apeliantės teigimu, ji yra tretysis asmuo, nereiškiantis savarankiško reikalavimo, nėra pagrindas tenkinti atskirąjį skundą.
Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas dvidešimt aštuonių eurų žyminis mokestis. CPK 82 str. nustatyta, kad šiame Kodekse nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas be nepagrįstai pakankamai ilgai delsė išsiųsti 2014-12-02 nutartį dėl trūkumų šalinimo (išsiųsta tik 2014-12-10, įteikta 2014-12-16), tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, tuo labiau, kad A. J. apeliuoja ne į tai, kad jai trūko laiko pašalinti nutartyje nurodytą trūkumą (nustatytas terminas iki 2014-12-22 imtinai), bet į apskritai žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neapmokestinimą.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas iki šiol neišnagrinėjo A. J. 2014-11-25 prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje, atlyginimo užtikrinimo, kadangi byloje sprendžiamas klausimas dėl 2014-12-02 nutarties teisėtumo, kuria apeliantė įpareigota sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, paduotą dėl 2014-10-17 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti arba iš esmės keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei trūkumui pašalinti jau pasibaigė jis nustatytinas iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti A. J. terminą iki 2015-02-25 pašalinti nurodytą trūkumą, t.y. už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėti 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį ir mokėjimo įrodymą pateikti Pasvalio rajono apylinkės teismui.