- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-15
- Bylos Nr.
- 1S-134/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdimaras Bavėjanas
- Kaltinamasis
- A.J., S.K.
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo bei suimto kaltinamojo S.K. gynėjo skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria A.J. ir S.K. , kaltinamiems padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir 181 str. 2 d., kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2006 m. rugsėjo 1 d..
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga bei išnagrinėjęs kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo bei suimto kaltinamojo S.K. gynėjo skundus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A.J. ir S.K. kaltinami tuo, kad kartu su A.T. , D.L. , L.B. , L.D. , įsibrovę į patalpą, panaudoję fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus, pagrobė svetimą turtą, grasindami prieš nukentėjusius asmenis panaudoti fizinį smurtą, panaudodami fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą, atimdami laisvę, prievartavo turtą, o būtent:
2005 m. balandžio 25 d., apie 23 val., veikdami bendrininkų grupe su D.L., L.B., A.T. ir L.D., apsvaigę nuo alkoholio, D.L. nurodymu L.B. pasiėmus golfo lazdą, o S.K. medinę lazdą-kuoką, t.y. specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus, visi kartu atvažiavo prie D.L. motinos R.L. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu gyveno nuomininkai J.G. ir D.O. . D.L. turėtais raktais atrakino namo duris ir tokiu būdu jie visi įsibrovė į namą, kur D.L. liepė A.T. visu garsu įjungti namo pirmame aukšte buvusį radijo imtuvą, kad nesigirdėtų mušamų žmonių riksmų ir aimanų, po ko su L.D., L.B., D.L. ir A.T. užlipo laiptais į namo antrą aukštą, kur tuo metu miegojo J.G. ir D.O. . Gulinčius lovoje D.O. ir J.G. sumušė, padarydami jiems nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip panaudodami fizinį smurtą bei specialiai žmogui sužaloti pritaikytus daiktus pagrobė D.O. ir J.G. turto už 265 Lt. Iš karto po įvykdyto plėšimo D.L. , neturėdamas teisėto pagrindo savo naudai atvirai vertė nukentėjusiuosius D.O. ir J.G. tuoj pat perduoti jam po 300 Lt, tačiau persigalvojęs pareikalavo, kad jam nukentėjusieji tuoj pat perduotų po 500 Lt ir patikslino, kad kitą mėnesį kiekvienas jų turi jam sumokėti po 1000 Lt, už tai žadėdamas juos palikti ramybėje bei daugiau nebepriekabiauti, o neperdavus reikalaujamų pinigų grasino su jais fiziškai susidoroti. Jie, A.J. ir S.K. , L.D., S.K., L.B. ir A.T. pritarė D.L. vienas po kito įsiterpdami ir trumpomis replikomis patvirtindami, kad D.L. sako tiesą. Išsiaiškinus, kad D.O. ir J.G. reikalaujamų pinigų neturi, D.L. pareiškė, kad pinigus paimti juos nuveš pas D.O. brolį į (duomenys neskelbtini) arba pas gimines į (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką D.L. liepė D.O. ir J.G. apsirengti ir padedant jiems, A.J. ir S.K., L.D., L.B., S.K. ir A.T., išstūmė nukentėjusiuosius pro namo duris į lauką ir atimant pastariesiems laisvę, įstūmė juos į kieme stovėjusį, L.D. šiam tikslui parūpintą jo tėvo P.D. automobilį (duomenys neskelbtini), ant galinės sėdynės sakydami, kad „veža užkasti“, tokiu būdu, naudodami psichinę prievartą, siekdami nukentėjusiuosius dar labiau įbauginti, grasino, kad neįvykdžius reikalavimo perduoti pinigus nukentėjusieji bus nužudyti. Vykdydamas D.L. nurodymą A.J., vieną kartą viena koja spyrė automobilyje sėdinčiam D.O. į veidą ir vieną kartą kita koja spyrė jam į kairįjį šoną ir taip panaudojant fizinį smurtą A.J., D.L. ir A.T. įsėdo į minėtą automobilį. Važiuojant D.L. J.G. paklausė kiek jam metų, o šiam atsakius, paklausė „ar jam užteks tiek gyventi“, ir taip dar kartą naudojant psichinę prievartą, grasinant panaudoti fizinį smurtą - atimti gyvybę, automobilį vairuojant A.T. , D.O. ir J.G. nuvežė į (duomenys neskelbtini) mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur D.L. jėga už rūbų ištraukęs iš automobilio J.G., stipriai pastūmė, o šiam kniūpsčiomis pargriuvus ant žemės vieną kartą spyrė jam į šoną. Tuo metu A.J. ir A.T. jėga iš automobilio išstūmė D.O., o pastarajam parkritus ant žemės, nuvažiavo.
Taip pat A.J. kaltinamas tuo, kad įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2005 m. sausio 2 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su A.M., turėdami savanaudišką tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu strypu išlaužę garažo duris, įsibrovė į G.A. mūrinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė V.B. 2000 Lt vertės automobilį (duomenys neskelbtini).
2005 m. sausio 3 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su A.M., turėdami savanaudišką tikslą pagrobti svetimą turtą, metaliniu strypu nulaužę garažo durų spyną, įsibrovė į G.A. metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė V.B. motociklą (duomenys neskelbtini), bei kitą turtą, iš viso bendros 540 Lt vertės.
2005 m. sausio 3 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, turėdamas savanaudišką tikslą pagrobti svetimą turtą, per neužrakintas duris įsibrovė į G.A. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė V.B. 1250 Lt vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartimi kaltinamiesiems A.J. ir S.K. kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę-suėmimą trims mėnesiams. To paties teismo 2006 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. Nutartyje nurodyta, kad byla yra sudėtinga, didelės apimties. Joje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamieji bėgs (slėpsis) nuo teismo. Todėl siekiant užtikrinti kaltinamųjų dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų įgyvendinimą, A.J. ir S.K. kardomųjų priemonių-suėmimo terminas pratęstinas trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A.J. ir jo gynėjas skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį, kuria kaltinamajam A.J. kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teigia, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Nors kaltinamasis A.J. jam inkriminuojamų sunkių nusikaltimų neįvykdė, tačiau neneigia J.V.Nekrošiaus turto vagystės fakto. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas priežastinis ryšys tarp A.J. neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei nukentėjusiajam D.O. padarytų kūno sužalojimų. Jis neturėjo tikslo savavaldžiauti, o norėjo tik pasirodyti prieš draugus. Nurodo, kad jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo, nes ruošiasi sukurti šeimą, tęsti darbą. Nukentėjusiajam D.O. A.J. artimieji dalinai atlygino padarytą žalą. Teigia, kad jis negali trukdyti teismui nagrinėti bylą, nes visos bylos aplinkybės yra išsiaiškintos teisiamojo posėdžio metu. Teismas nepagrįstai nenurodė motyvų kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti tikslų, numatytų BPK 119 str. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti priskirta „kitų aplinkybių“ sąvokai, vartojamai BPK 122 str. 2 d. Bylos sudėtingumas ir didelė apimtis negali būti priskirta pagrindams, dėl kurių kaltinamajam A.J. negalima paskirti švelnesnės kardomosios priemonės. Tikslo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme negalima susieti su numatomu griežtos bausmės paskyrimu ir nuosprendžio vykdymo užtikrinimu, nes numatoma ateičiai motyvacija negalima remtis parenkant kardomosios priemonės rūšį. Vien tik gresiančiu bausmės griežtumu negali būti įrodytas šio suėmimo pagrindo buvimas. Mano, kad pakeitus kardomosios priemonės rūšį švelnesne, būtų greičiau išnagrinėta byla.
Kaltinamojo S.K. gynėjas skundu prašo panaikinti apygardos teismo nutartį, kuria jo ginamajam kardomosios priemonės-suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teigia, kad suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai, nutarties išvados formalios ir neatitinkančios objektyvių bylos duomenų. Ši byla teisme jau baigiama nagrinėti, o ištirtos aplinkybės patvirtino, kad jo ginamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra abejotina bei kad jo vaidmuo padarant nusikalstamas veikas galėjo būti tik antraeilis. Tai, kad jo ginamasis pažeidinėjo anksčiau skirtas švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas, nėra pagrindas manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Gynėjas mano, kad jo ginamajam kardomoji priemonė-suėmimas buvo paskirtas vadovaujantis ne bendromis kardomųjų priemonių skyrimo nuostatomis, o kaip sankcija už kitos kardomosios priemonės pažeidimą, tačiau sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, tokių sąlygų nebuvo.
Jo ginamasis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvena darnioje šeimoje su tėvais, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, iki suėmimo turėjo pastovų darbą, kurio darbo sutartis nenutraukta iki šiol. Dėl blogos sveikatos būklės jam paskirtas medikamentinis gydymas net tardymo izoliatoriuje. Nurodo, kad kitiems bylos kaltinamiesiems, kurių veiksmai, padarant nusikalstamas veikas, buvo žymiai aktyvesni, yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Todėl mano, kad nutartyje nurodytas suėmimo termino pratęsimo motyvas, dėl nusikaltimų sunkumo ir numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės, yra tik formalaus pobūdžio. Gynėjas teigia, kad teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 8 p.p. nuostatomis bei pažeidė suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindus ir sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę kaltinamųjų A.J. ir S.K. gynėjai prašė skundus patenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo bei kaltinamojo S.K. gynėjo skundai atmetami.
Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamiesiems A.J. ir S.K. kardomosios priemonės suėmimo terminą, BPK 122, 123, 127 str.str. reikalavimų nepažeidė. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko aplinkybės, leidusios paskirti bei pratęsti A.J. ir S.K. griežčiausią kardomąją priemonę-suėmimą.
Byloje surinkti faktiniai duomenys pagrįstai leidžia manyti, kad A.J. galėjo padaryti nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. ir 181 str. 2 d., o S.K. – nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d. ir 181 str. 2 d. Už pastarųjų sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes. Šie visi nusikaltimai yra įtraukti į BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikalstamų veikų sąrašą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. numatyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jau vien šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti bausmės, gali bėgti ar slėptis nuo teismo. Be to, tiek A.J., tiek S.K. pažeidė 2005 m. gegužės 2 ir 3 d.d. jiems skirtas švelnesnes kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Tai reiškia, kad kaltinamieji A.J. ir S.K. siekia trukdyti procesui. Todėl, priešingai nei teigiama skunduose, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdami laisvėje tiek kaltinamasis A.J., tiek kaltinamasis S.K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei trukdyti bylos nagrinėjimui.
Šioje byloje vyksta teisminis nagrinėjimas, šešiems asmenims yra pareikšti kaltinimai dėl septynių nusikalstamų veikų, kurių dvi – sunkūs nusikaltimai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, bei, pratęsdamas suėmimo terminą, vadovavosi BPK 127 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato minėto nutarimo nuostatomis. Todėl atmetamas A.J. ir jo gynėjo skundo nepagrįstas teiginys, kad bylos sudėtingumas ar didelė apimtis nėra pagrindas pratęsti suėmimo terminą.
Teismas dar kartą pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą šioje bylos tyrimo stadijoje teismas kaltės ir įrodymų vertinimo klausimų nesprendžia. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Todėl nenagrinėjami skundų teiginiai apie nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamųjų A.J. ir S.K. atliktus veiksmus, tikslus, vaidmenis bei jų kaltę.
Kuriam iš įtariamųjų ar kaltinamųjų tikslinga inicijuoti griežčiausios kardomosios priemonės skyrimą, atsižvelgiant į visumą bylos aplinkybių sprendžia ikiteisminio tyrimo organai ar teismas, kurio žinioje yra byla. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos kitos kardomųjų priemonių rūšys, nereiškia, kad kaltinamajam S.K. taip pat turi būti skiriama švelnesnė kardomoji priemonė.
Be deklaratyvių kaltinamojo S.K. gynėjo teiginių, byloje nėra jokių duomenų apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato minėto nutarimo nuostatų pažeidimus.
Kitos kaltinamojo S.K. gynėjo bei kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo skunduose nurodytos priežastys (S.K. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyvena darnioje šeimoje su tėvais, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, turi legalų pragyvenimo šaltinį, o A.J. ruošiasi kurti šeimą bei tęsti darbą, artimieji dalinai atlygino padarytą žalą) negali paneigti teismo nurodytų suėmimo pagrindų arba būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis S.K. dėl savo sveikatos būklės negali būti laikomas suėmimo sąlygomis Lukiškių TI-K patalpose. Pablogėjus S.K. sveikatos būklei medicininė pagalba jam gali būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Duomenų, kad tokia pagalba šiam kaltinamajam negali būti suteikta, byloje nėra.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad švelnesne kardomąja priemone, nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teismo nutartis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatoms.
Apygardos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pratęsiant kardomosios priemonės-suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo A.J. ir jo gynėjo bei kaltinamojo S.K. gynėjo skundus atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.