Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinio komiteto „Švari savivalda“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas politinis komitetas „Švari savivalda“ kreipėsi į teismą, prašydamas; 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau ir – VRK) 2023-07-20 sprendimo Nr. Sp-195 „Dėl politinių organizacijų lėšų 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų užstatams sumokėti teisėtumo ir apskaitos“ (toliau ir – Sprendimas) 1 punktą ta apimtimi, kiek pripažinta, kad pareiškėjas, priimdamas ir panaudodamas lėšas (1 600 Eur) iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, panaikinti 3 punktą ta apimtimi, kiek pareiškėjas įpareigotas Sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Politinis komitetas „Švari savivalda“ įregistruotas 2022-11-29, tikslas - dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybos ir mero rinkimuose Zarasuose. Pažymi, kad politiniai komitetai jokių finansinių dotacijų iš valstybės ir įmonių neturi galimybių gauti, net 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą fiziniai asmenys galės skirti tik 2023 m. mokestiniam laikotarpiui pasibaigus.

2.2. Pareiškėjo pirmininkė, būsima kandidatė į Zarasų rajono meres ir tarybos narius, į pareiškėjo banko einamąją sąskaitą įnešė tikslinį 1 600 eurų dydžio įnašą rinkimų užstatui sumokėti. VRK reikalavo, kad rinkimų užstatas negali būti mokamas iš komiteto nario/kandidato sąskaitos, o turi būti mokamas tik iš politinės organizacijos sąskaitos. Visi įrašai, susiję su rinkimų užstato šaltiniu, buvo fiksuoti VRK reikalaujamuose dokumentuose. Kandidato pervesti pinigai buvo apskaitomi kaip „tikslinis įnašas“ rinkimų užstatui sumokėti, todėl nebuvo registruoti Nario mokesčių registracijos žurnale, nes komiteto nario-kandidato į merus, įnešusio 1600 eurų sumą, tikslas nebuvo finansuoti politinio komiteto veiklos, o užstatą sugrąžinus į politinio komiteto sąskaitą, jį susigrąžinti.

3. Pareiškėjas teigia, kad VRK, priimdama Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo (toliau ir – POĮ) nuostatomis, visai netaikydamas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau ir – RK) nuostatų. Nors nei RK, nei POĮ nėra pateiktas užstato sąvokos apibrėžimas bei nėra reglamentuota iš kokių lėšų jis gali būti mokamas ir kaip turi būti apskaitomas, visgi rinkimų užstato institutas atsiranda tik RK (75, 88-89, 104 str.).

3.1. Pareiškėjo nuomone, pagal RK 75 str. 4 d., rinkimų užstatas politiniam komitetui siekiant dalyvauti savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose, gali būti mokamas tiek politinio komiteto, tiek paties kandidato iš kredito įstaigos sąskaitos. Pareiškėjos nuomone, VRK nepagrįstai reikalavo, kad rinkimų užstatas, siekiant politinį komitetą registruoti politinės kompanijos dalyviu, būtų mokamas išimtinai iš politinio komiteto sąskaitos. Tokiu būdu mokamam rinkimų užstatui būtina politinės organizacijos sąskaita, dėl kurioje esančių lėšų rinkimų užstatui sumokėti ir kyla ginčas. Pažymi, kad registruojant politinės kampanijos dalyviais, VRK neteikė konsultacijų dėl politinių komitetų narių-kandidatų pervestų tikslinių piniginių sumų rinkimų užstatui sumokėti teisėtumo. Nors informacinėje bazėje buvo visa informacija apie rinkimų užstato mokėjimą, VRK priėmė pareiškimus dokumentus ir politinį komitetą registravo politinės kampanijos dalyviu, o politinio komiteto pirmininką – kandidatu į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius ir merus.

3.2. Pareiškėjos nuomone, pagal RK 104 str. 1 d., lėšos, kurios buvo gautos iš asmeninių kandidatų lėšų nėra ir negali būti laikomos neteisėtomis. Pažymi, kad 1 600 Eur yra pareiškėjo pirmininkės ir kandidatės į merus D. K. asmeninės lėšos, kurios buvo skirtos užstatui sumokėti (atliekant bankinį pavedimą paskirtyje nurodyta „tikslinis įnašas rinkimų užstatui“). Šias aplinkybes nurodė D. K. Todėl nėra aišku, kodėl 1 600 Eur buvo pripažintos lėšomis, gautomis iš neteisėtų finansavimo šaltinių, nes RK nedraudžia užstatą sumokėti iš kandidato asmeninių lėšų.

3.3. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau ir – LRKT) 2012-03-03 nutarimo konstatuojamosios dalies 37.5p. nuostata, kad „pareiškinių dokumentų pateikimą saistantis reikalavimas, kad prieš tai jau turi būti sumokėtas rinkimų užstatas, nepaneigia savininko teisės į nuosavybę ir neproporcingai šios teisės neriboja“ ir teigia, kad VRK nepagrįstai jau pirmame etape susiaurino užstato mokėtojų, siekiant registruoti politinį komitetą politinės kampanijos dalyvių, ratą ir riboja politinio komiteto nario-pirmininko, kandidato teises į nuosavybę (pinigines lėšas)

4. Paaiškina, kad VRK nepagrįstai sutapatino užstatą ir lėšas, kurios yra skirtos rinkiminei kampanijai apmokėti, todėl buvo padarytos neteisingos ir neteisėtos išvados. Dar daugiau - VRK kandidatų tikslinius įnašus vertina kaip paskolą. Pareiškėjo nuomone, lėšos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, negali būti tapatinamos su rinkimų užstatu, nes šių institutų tikslai yra skirtingi. Užstatui skirtos lėšos nėra naudojamos politinės kampanijos dalyvio reklamos kampanijai apmokėti, politinės organizacijos veiklai finansuoti.

4.1. RK 88 - 89 str. reglamentuoja su rinkimų užstatu susijusius teisinius santykius, kuriuose pateikiama jo paskirtis ir įvardijamos sąlygos, kada jis grąžinimas. Šių normų pagrindu darytina išvada, kad savo turiniu rinkimų užstatas yra drausminamoji priemonė, kaip garantija, kad politinės kampanijos dalyviai turėtų rimtus ketinimus ir rinkimai būtų atsakingas politinis procesas.

4.2. Rinkimų užstatas pagal RK 114 str. 12 p. nėra politinės kompanijos išlaidos, todėl darytina išvada, kad tikslinės lėšos pervestos rinkimų užstatui sumokėti negali būti laikomos finansavimu. Jei nėra išlaidų, nereikalingas ir finansavimas.

4.3. Neaiški ir nepadrįsta VRK pozicija kandidatų lėšas pervestas rinkimų užstatui sumokėti priskirti „paskolos institutui“, kai POĮ yra reglamentuojami politinių organizacijų prievolių garantai. POĮ 19 str. 9 d. pateikiamas baigtinis sąrašas asmenų, kurie negali būti politinių organizacijų prievolių garantas. Draudžiama fiziniam asmeniui, kuris nėra politinės organizacijos narys, būti politinės organizacijos prievolių garantu. Pareiškėjo nuomone, ši teisės norma neriboja politinės organizacijos nario galimybių būti garantu. Rinkimų užstato kontekste - prisiimti rizikas dėl galimų piniginių lėšų praradimų, politinei organizacijai neįvykdžiusiai RK sąlygų, užtikrinamų rinkimų užstatu. Tiek šiandieninis rinkimų užstato reglamentavimas RK, tiek LRKT pozicija vienareikšmiška - užstato instituto tikslas yra siekis užtikrinti, jog politinės kampanijos dalyviai turi rimtus ketinimus dalyvauti rinkimuose. Be to, RK aiškiai yra išvardinta ir užstato grąžinimo tvarka. Darytina išvada, kad šios lėšos nėra skirtos politinės kampanijos dalyvio finansavimui, t. y. reklamos ir kitų išlaidų padengimui. VRK nepagrįstai sutapatinus užstatui skirtas lėšas su politinės kampanijos finansavimo lėšomis, buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Pažymi, kad vadovaujantis VRK logika ir pripažinus, kad užstatas yra sumokėtas iš neteisėto šaltinio (nors mokėtas iš asmeninių kandidato lėšų), tuomet pareiškėjo dalyvavimas taip pat laikomas neteisėtu. Tuo labiau, ateityje vadovaujantis šia VRK logika, tikėtina, kad mažuose miesteliuose/rajonuose, politiniai komitetai nebus kuriami. Tokiu būdu yra apribojama pasyvioji rinkėjų teisė dalyvauti rinkimuose.

5. Pareiškėjui skirta sankcija, t. y. 1 600 eurų pervesti į valstybės biudžetą, neatitinka proporcingumo principo. POĮ nėra nurodyta ir sankcijų skyrimo tvarka bei dydžiai. VRK pripažinus, kad padarytas pažeidimas, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nėra laikomas šiurkščiu pažeidimu, tačiau taikyta sankcija yra maksimali, t. y. viso užstato dydžio sumos 1600 eurų pervedimas į valstybės biudžetą. Tokia sankcija yra neproporcingai didelė ir atgraso ateityje kurti politinius komitetus ir tokiu būdu dalyvauti rinkimuose.

6. VRK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Sprendimo sudėtinė dalis yra VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2023-07-17 pažyma Nr. 3-67(1.2) „Dėl politinių organizacijų lėšų 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų užstatams sumokėti teisėtumo ir apskaitos“ (toliau ir - Pažyma), kurioje nurodyti faktiniai ir teisiniai Sprendimo priėmimo pagrindai ir motyvai.

7. VRK atsiliepime cituoja Pažymos 5, 6, 8, 9, 12 punktų nuostatas ir nurodo, kad dėl juose nurodytų aplinkybių ir buvo konstatuotas POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalių pažeidimas. Remiasi POĮ 19 straipsnio 1, 11, 13 dalimis.

8. Paaiškina, kad pareiškėjas, kai į jo sąskaitą buvo įneštas „tikslinis įnašas“, nepriklausomai nuo to, kam jis buvo skirtas ir panaudotas, buvo finansuotas ne iš POĮ 19 straipsnyje nurodytų leistinų finansavimo šaltinių. Jokie „tiksliniai įnašai“ pagal POĮ 19 straipsnio 1 dalį nepatenka į leistinų finansavimo šaltinių sąrašą. Pareiškėjui finansavus savo veiklą iš neteisėtų politinių organizacijų finansavimo šaltinių, atsirado teisinės pasekmės, numatytos POĮ 19 straipsnio 13 dalyje, kurioje nustatyta, kad nustačius, jog politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, VRK sprendimu yra pritaikoma įstatyme nustatyta atsakomybė - neteisėto finansavimo dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą.

9. RK 114 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kas yra laikoma rinkimų išlaidomis. Minėtos normos 10 punkte nurodyta: „kitoms šiame kodekse nustatytoms reikmėms, susijusioms su rinkimų politine kampanija, išskyrus išlaidas rinkimų užstatui sumokėti“. Tai reiškia, kad rinkimų užstatas nėra laikomas rinkimų išlaidomis, todėl negali būti mokamas iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (RK 67 straipsnio 3 dalis), kurioje kaupiamos ir laikomos tik rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos ir iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos. Kadangi rinkimų užstatas pagal įstatymą nėra laikomas rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, todėl jis turi būti mokamas iš politinės organizacijos einamosios sąskaitos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta - pareiškėjas sumokėjo 1 598 Eur rinkimų užstatą iš savo einamosios sąskaitos. Pats rinkimų užstato sumokėjimas iš einamosios sąskaitos atitinka įstatymų nuostatas, tačiau šios lėšos turėjo būti gautos iš leistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, t. y. iš tokių šaltinių, kurių sąrašas yra baigtinis ir išvardintas POĮ 19 straipsnio 1 dalyje. Todėl politiniam komitetui „Švari savivalda“ priėmus 1600 eurų „tikslinį įnašą“, tai yra lėšas iš neleistino politinių organizacijų finansavimo šaltinio, nepriklausomai nuo lėšų panaudojimo paskirties, nuostatos, reglamentuojančios galimus finansavimo šaltinius, buvo pažeistos.

10. VRK paaiškina, kad pareiškėjo skunde nurodomi argumentai yra prieštaringi ir neatitinka Pažymoje nustatytų aplinkybių.

10.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad lėšos, kurios buvo gautos iš asmeninių kandidato lėšų nėra ir negali būti laikomos neteisėtomis. VRK su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka, kadangi POĮ 19 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas leistinų politinių organizacijų finansavimo šaltinių. Ir jokios tikslinės įmokos nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų nėra galimos, o tokį finansavimą priėmus yra taikoma įstatymuose nustatyta atsakomybė.

10.2. Gautas neteisėtas finansavimas buvo panaudotas rinkimų užstatui sumokėti. Taigi nors gautos lėšos buvo panaudotos, užstatas apmokėtas iš politinio komiteto „Švari savivalda“ einamosios banko sąskaitos, t. y. politinio komiteto lėšų, teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Taigi šiuo atveju pažymėtina, kad pajamas politinis komitetas „Švari savivalda“ neteisėtai kaip „tikslinį įnašą“ gavo iš komiteto pirmininko, taip pažeidžiant POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalių nuostatas.

10.3. Pažymi, kad pareiškėjas skunde remiasi RK 104 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato politinės kampanijos finansavimo šaltinius. Paaiškina, kad rinkimų užstatas nėra laikomas politinės kampanijos išlaidomis pagal RK 114 straipsnio 8 dalies 10 punktą, todėl negali būti apmokamas iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos. Todėl RK 104 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra taikytinos sprendžiant politinės organizacijos veiklos finansavimo klausimą. Be to, kandidato lėšoms, skirtoms politinei kampanijai finansuoti, RK numatyta speciali apskaitos ir viešinimo tvarka (RK 110 ir 113 straipsniai), ko šiuo atveju taip pat nebuvo laikomasi.

10.4. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad VRK nepagrįstai sutapatino užstatą ir lėšas, kurios yra skirtos rinkiminei kampanijai apmokėti, todėl buvo padarytos neteisingos ir neteisėtos išvados. Priešingai, VRK aiškiai atskiria užstatą ir lėšas, skirtas politinei kampanijai. Pagal RK 114 straipsnio 8 dalies 10 punktą rinkimų užstatas nėra laikomas rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, todėl negali būti mokamas iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos. Visos išlaidos, skirtos rinkimų politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų (RK 114 straipsnio 2 dalis). Kadangi rinkimų užstatas nėra laikomas rinkimų politinės kampanijos išlaidomos, todėl jis negali būti apmokamas iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos, o turėjo būti sumokėtas iš politinio komiteto einamosios banko sąskaitos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, kaip jau nurodyta šiame atsiliepime, nėra svarbu, kam buvo panaudotos neteisėtai gautos lėšos, svarbu, kad jos buvo priimtos ir panaudotos.

10.5. Atsakydama į argumentus dėl rinkimų užstato reglamentavimo, paaiškina, kad rinkimų užstato institutas yra išsamiai reglamentuotas RK 88 straipsnyje. Pagal RK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą, rinkimų užstatą turi sumokėti ta politinė organizacija, kuri dalyvauja rinkimuose, iš savo lėšų, esančių jos einamojoje banko sąskaitoje ir gautų iš leistinų politinių organizacijų finansavimo šaltinių pagal POĮ 19 straipsnio 1 dalį.

10.6. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nėra nustatyta sankcijų skyrimo tvarka ir dydžiai, o sankcija neproporcingai didelė. POĮ 19 straipsnio 13 dalyje yra aiškiai apibrėžta kad „Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kokią politinė organizacija priėmė iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių ir panaudojo“. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad politinis komitetas gavo iš pirmininko „tikslinį įnašą“, kas yra laikoma neleistinu politinės organizacijos finansavimo šaltiniu, todėl tokio pat dydžio sumą turi sumokėti į valstybės biudžetą. VRK neturi diskrecijos nustatyti sumos dydžio, nes tai yra nustatyta įstatyme - tokio paties dydžio suma, kuri priimta iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių.

11. Atkreipia dėmesį į tai, kad politinio komiteto „Švari savivalda“ atsakomybė kyla dėl politinės organizacijos gauto neteisėto finansavimo, o klausimas dėl užstatą reglamentuojančių normų yra išvestinis ir tiesiogiai nesusijęs su nustatytu politinės organizacijos finansavimo pažeidimu.

12. Paaiškina, kad pareiškėjas pats teigia ir sutinka, kad tai buvo „tikslinis įnašas“, o ne nario mokestis, kuris būtų teisėtas finansavimo šaltinis. Paaiškina, kad POĮ 19 straipsnyje numatyti nario mokesčių reikalavimai ir apskaitos tvarka, cituoja šio straipsnio 4 ir 6 dalis; pažymi, kad 2022 metais sumokėtas nario mokestis negalėjo viršyti 15 980 Eur.

13. Paaiškina, kad 2022 m. nario mokesčio žurnale šios pajamos kaip nario mokestis neapskaitytos. Iš pateikto pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jis šių lėšų nelaiko nario mokesčiu. Pareiškėjas teigia, kad pinigai bus grąžinti tikslinį įnašą įnešusiam asmeniui, kai bus atgautas užstatas. Pažymi, kad politinės organizacijos priimtas ir apskaitytas nario mokestis negalėtų būti sugrąžintas jį sumokėjusiam asmeniui. Todėl tokie pareiškėjo ketinimai (panaudoti gautą „tikslinį įnašą“ ir jį vėliau sugrąžinti) yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatymams ir rinkimų principams (RK 3 straipsnis) bei politinių organizacijų finansavimo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

14. Byloje ginčas kilo dėl VRK Sprendimo dalies, susijusios su pareiškėjo priimtomis ir panaudotomis lėšomis iš fizinio asmens (pareiškėjo vadovo), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti VRK Sprendimo 1 punktą ta apimtimi, kiek pripažinta, kad pareiškėjas, priimdamas ir panaudodamas lėšas (1 600 Eur) iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis; 2) panaikinti VRK Sprendimo 3 punktą ta apimtimi, kiek pareiškėjas įpareigotas Sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Pareiškėjas įregistruotas 2022-11-29, tikslas – dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybos ir mero rinkimuose Zarasuose. Pareiškėjo vadovė yra D. K..

15.2. Į bylą pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjo vadovė D. K. 2022-12-29 į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą pervedė 1600 Eur su paaiškinimu „Tikslinis įnašas rinkimų užstatui“.

15.3. Pareiškėjas iš savo einamosios banko sąskaitos 2022-12-29 mokėjimo nurodymu pervedė VRK 1598 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Politinis komitetas Švari savivalda, Zarasų r. sav. užstatas už 1 sąrašą“.

15.4. Byloje yra VRK 2023-03-23 išsiųstas pareiškėjui laiškas elektroniniu paštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „peržiūrėjus sistemoje Jūsų pateiktus dokumentus matome, kad Jūs į komiteto sąskaitą įnešėte 1600 Eur, bet jų neįtraukėte į narių mokesčių registracijos žurnalą. Kodėl?“; parašyta, kad laukiama paaiškinimo.

15.5. Pareiškėjo vadovė D. K. 2023-03-23 elektroniniu paštu pateikė VRK paaiškinimus „Dėl politinio komiteto „Švari savivalda“ sąskaitoje 1600 eurų: 1600 eurų į politinio komiteto sąskaitą buvo įneštas tikslinis įnašas rinkimų užstatui sumokėti. Rinkimų užstatas pagal savo turinį ir paskirtį negali būti pripažįstamas lėšomis politinės organizacijos veiklai finansuoti (tai ne išlaidos), keletas argumentų, būtų pildomi kilus ginčui:“ 1) „Užstatas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Nors užstatas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas mūsų teisėje neturi reglamentacijos, tačiau CK 6.70 str. leidžia susitarti dėl kitokių negu įstatyme nustatyti užtikrinimo būdų. Tai reiškia, kad užstatas yra teisėtas užtikrinimas“; 2) „Rinkimų kodekso 88-89 str. reglamentuoja su rinkimų užstatu susijusius teisinius santykius, kuriuose pateikiama jo paskirtis ir įvardijamos sąlygos, kada jis grąžinamas. Tai yra drausminamoji priemonė, kaip garantija, kad politinės kampanijos dalyviai įvykdys visus reikalavimus“; 3) „Pagal Rinkimų kodekso 114 str. 12.1 p. išlaidos rinkimų užstatui sumokėti nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis“; 4) „VRK grąžinus politinio komiteto „Švari savivalda“ sumokėtą rinkimų užstatą į sąskaitą, pinigai bus grąžinti tikslinį įnašą įnešusiam asmeniui.“.

15.6. Byloje esančiame pareiškėjo 2022 m. Politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnale nurodyta, kad jis pradėtas 2022-11-11, baigtas 2022-11-24, jame yra 2 įrašai, kad 2022-11-11 ir 2022-11-24 grynaisiais pinigais sumokėtos 2 sumos, kurių atitinkamai viena (14,79 Eur) – mokestis už juridinio asmens pavadinimo įtraukimą į Juridinių asmenų registrą, kita (28 Eur) – politinio komiteto registracijos mokestis.

15.7.1. Peržiūrėjus VRK IS politinių komitetų įkeltus 2022 metų einamųjų banko sąskaitų išrašus ir 2022 m. aiškinamuosius raštus, nustatyta, kad 6 politiniai komitetai gavo lėšų iš fizinių asmenų, kurios neregistruotos politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnale (5 punktas).

15.7.2. Patikrinimo metu du politiniai komitetai užregistravo nario mokesčius ir patikrino jų atitiktį Politinių organizacijų įstatymo reikalavimams. Užregistruoti nario mokesčiai atitinka šio įstatymo reikalavimus (6 punktas).

15.7.3. Kaip nario mokesčiai į apskaitą neįtrauktos 4 politinių komitetų <...> gautos lėšos.

15.7.4. Politinio komiteto „Švari savivalda“ 2023-03-23 atsakyme dėl politinio komiteto pirmininko pervestos, bet politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnale nenurodytos 1 600 Eur sumos (VRK reg. Nr. 1-2169(7.9), nurodoma: „1 600 eurų į politinio komiteto sąskaitą buvo įneštas tikslinis įnašas rinkimų užstatui sumokėti. Rinkimų užstatas pagal savo turinį ir paskirtį negali būti pripažįstamas lėšomis politinės organizacijos veiklai finansuoti (tai ne išlaidos), keletas argumentų, kurie būtų pildomi kilus ginčui: 1) Užstatas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas; nors užstatas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas mūsų teisėje neturi reglamentacijos, tačiau CK 6.70 str. leidžia susitarti dėl kitokių negu įstatyme nustatyti užtikrinimo būdų; tai reiškia, kad užstatas yra teisėtas užtikrinimas; 2) RK 88 -89 str. reglamentuoja su rinkimų užstatu susijusius teisinius santykius, kuriuose pateikiama jo paskirtis ir įvardijamos sąlygos, kada jis grąžinimas; tai yra drausminamoji priemonė, kaip garantija, kad politinės kampanijos dalyviai įvykdys visus reikalavimus; 3) pagal RK 114 str. 12.1 p. išlaidos rinkimų užstatui sumokėti nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis; 4) VRK grąžinus politinio komiteto "Švari savivalda" sumokėtą rinkimų užstatą į sąskaitą, pinigai bus grąžinti tikslinį įnašą įnešusiam asmeniui“ (8.4 papunktis).

15.7.5. Taigi nustatyta, kad 2022 metais 5 politiniai komitetai: <...> „Švari savivalda“ ir <...> gavo ir priėmė fizinių asmenų lėšas, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą kaip nario mokesčiai, ir šiomis lėšomis sumokėjo 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų užstatus (9 punktas).

15.7.6. Politinės organizacijos turi teisę gauti ir priimti politinės organizacijos narių mokesčius, prieš tai patikrinus, ar nario mokestis atitinka Politinių organizacijų įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio. Neregistravus gautų lėšų politinės organizacijos nario mokesčio žurnale ir net ketinant jas grąžinti jas sumokėjusiems asmenims, šios lėšos nelaikytinos nario mokesčiais (10 punktas).

15.7.7. Nepaisant to, kaip traktuojamos politinės organizacijos, pagal surinktą informaciją, kad ketinama lėšas grąžinti jas įnešusiems asmenims, visais atvejais laikytina, kad politinėms organizacijoms buvo suteiktos fizinių asmenų paskolos, tai yra, pažeidžiant POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, 5 politiniai komitetai: <...> „Švari savivalda“ (1 600 Eur) ir <...> buvo finansuoti kitomis, POĮ 19 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis (galimos tik paskolos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje) (11 punktas).

15.7.8. Visos nurodytos organizacijos šias lėšas, tai yra lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, priėmė ir neįtraukusios jų į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, panaudojo, tai yra sumokėjo rinkimų užstatus (po 1 598 Eur) (12 punktas).

15.7.9. Pagal POĮ 19 straipsnio 13 dalį, politinė organizacija tokio pat dydžio sumą, kokią priėmė iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių ir panaudojo, turi pervesti į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad politinių organizacijų gautų ir rinkimų užstatui sumokėti panaudotų lėšų sumos skiriasi, lėšų skirtumas, įskaitant ir banko mokesčius, negrąžintas jas pervedusiems asmenims, visa gauta ir į apskaitą neįtraukta teisės aktų nustatyta tvarka lėšų suma yra laikoma panaudota ir turi būti pervesta į valstybės biudžetą (13 punktas).

16. 2023-07-20 VRK priėmė Sprendimą, kuriuo, vadovaudamasi POĮ 19 straipsnio 1, 11 ir 13 dalimis, 23 straipsnio 2, 5 dalimis, atsižvelgdama į Pažymą, nusprendė: pripažinti, kad POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, priimdama ir panaudodama lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė politinis komitetas „Švari savivalda“ (1 600 Eur) (1 punktas); įpareigoti politines organizacijas šio sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą (3 punktas).

17.1. Politinė organizacija – pagal šį įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo – politinė partija arba politinis komitetas, kurių tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią ir siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės ir (arba) Europos Sąjungos valdžią, savivaldos teisę (2 straipsnio 7 dalis).

17.2. Politinių organizacijų finansavimo šaltiniai yra tik šie: 1) politinės organizacijos nario mokesčiai; 2) valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms; 3) politinės organizacijos lėšos, gautos iš POĮ 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos; 4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos; 5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis; 7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės organizacijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės organizacijos politinei kampanijai finansuoti (19 straipsnio 1 dalis). Politinės organizacijos nario mokesčiai yra: 1) stojamasis nario mokestis; 2) periodinis nario mokestis (19 straipsnio 2 dalis). Politinės organizacijos įstatuose gali būti nustatyta ir kitų, POĮ 19 straipsnio 2 dalyje nenurodytų, nario mokesčių (19 straipsnio 3 dalis). Politinės organizacijos narys per kalendorinius metus politinei organizacijai gali sumokėti nario mokestį, neviršijantį 20 paskelbto praėjusių kalendorinių metų trečiojo ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžių; į politinės organizacijos nario mokesčių sumą įskaičiuojama ir kalendoriniais metais apmokėtų politinės organizacijos steigimo išlaidų dalis; bendra politinės organizacijos nario mokesčių suma per kalendorinius metus negali viršyti 10 procentų politinės organizacijos nario už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai nario mokestis mokamas po gegužės 1 dienos) arba už užpraeitus kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų (kai nario mokestis mokamas iki gegužės 1 dienos); jeigu bendra politinės organizacijos nario mokesčių suma per metus viršija 360 eurų, politinės organizacijos narys privalo deklaruoti savo turtą ir pajamas; prieš priimdamas politinės organizacijos nario mokestį, kurio suma per metus viršija 360 eurų, už politinės organizacijos apskaitą atsakingas asmuo VRK informacinėje sistemoje patikrina, ar politinės organizacijos nario mokestis atitinka šio įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio; priimamas tik POĮ reikalavimus atitinkantis politinės organizacijos nario mokestis; POĮ reikalavimų neatitinkantis nario mokestis laikomas neleistinu politinės organizacijos finansavimo šaltiniu (19 straipsnio 4 dalis). Politinės organizacijos registruoja nario mokesčius sumokėjusius savo narius, nurodydamos jų sumokėtų nario mokesčių dydžius; politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnalas kartu su politinės organizacijos metiniu finansinių ataskaitų rinkiniu pateikiamas VRK (19 straipsnio 6 dalis). Garanto įvykdytos politinės organizacijos prievolės Lietuvos Respublikoje registruotiems bankams arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padaliniui, veikiančiam Lietuvos Respublikoje, nelaikomos politinės organizacijos finansavimo šaltiniu. Garantui įvykdžius politinės organizacijos prievolę, politinė organizacija privalo jam tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos paskolos sutartyje, įskaitant paskolos dydį ir palūkanas, grąžinti paskolą. Fizinis asmuo, kuris nėra politinės organizacijos narys, arba juridinis asmuo negali būti politinės organizacijos prievolių garantu (19 straipsnio 9 dalis). Politinei kampanijai finansuoti skirtas aukas politinės organizacijos gali rinkti tik į politinės kampanijos sąskaitą ir naudoti RK nustatyta tvarka (19 straipsnio 10 dalis). Finansuoti politines organizacijas kitomis, POĮ 19 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama (19 straipsnio 11 dalis). Jeigu politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, VRK priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kokią politinė organizacija priėmė iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių ir panaudojo, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai (19 straipsnio 13 dalis).

17.3. Politinės organizacijos turi teisę verstis leidybos, spaudos ir atributikos platinimo, nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, politinių ir kultūrinių renginių (paskaitų, parodų ir kitų) organizavimo ir kita veikla. Iš šiame straipsnyje nurodytos veiklos gautos lėšos gali būti naudojamos tik politinės organizacijos įstatuose nurodytiems politinės organizacijos veiklos tikslams (17 straipsnis).

18.1. Rinkimų politinės kampanijos sąskaita – Lietuvos Respublikoje registruotame banke arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruoto banko padalinyje, veikiančiame Lietuvos Respublikoje, savarankiško rinkimų politinės kampanijos dalyvio sąskaita, kurioje kaupiamos ir laikomos tik rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos ir iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos (67 straipsnio 3 dalis).

18.2. Politinės partijos, politinio komiteto pareiškiniai dokumentai yra šie: <...> 4) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas iš Lietuvos Respublikoje registruotos kredito įstaigos arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotos kredito įstaigos padalinio, veikiančio Lietuvos Respublikoje, sąskaitos, ir prašymas grąžinti rinkimų užstatą pagal šio kodekso reikalavimus į tą pačią sąskaitą, iš kurios sumokėtas rinkimų užstatas; <...> (75 straipsnio 1 dalis).

18.3. Rinkimuose taikomas vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydis yra lygus praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio VMDU, suapvalintam iki sveikojo skaičiaus (88 straipsnio 1 dalis). Rinkimų užstatas vienam kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašui kartu toje pačioje savivaldybėje keliant vieną kandidatą į merus, tik keliamam kandidatų sąrašui arba tik keliamam ar išsikeliančiam kandidatui į merus įregistruoti yra lygus vienam rinkimuose taikomam VMDU dydžiui (88 straipsnio 5 dalis).

18.4. Rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) rinkimų politinės kampanijos dalyvis RK nustatytais terminais pateikia rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus; 2) kandidatai nėra pažeidę RK 101 straipsnio ir nėra šiurkščiai pažeidę šio kodekso nuostatų, reglamentuojančių rinkimų politinių kampanijų finansavimą ir finansavimo kontrolę, arba nėra padarę kito, šiame kodekse numatyto, šiurkštaus pažeidimo; 3) kandidatų sąrašas, kandidatas yra surinkę ne mažiau kaip 3 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, o kandidatas į Respublikos Prezidentus – surinkęs daugiau kaip 7 procentus rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų (89 straipsnio 1 dalis). Rinkimų užstatas taip pat grąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui RK nustatytais terminais atšaukus pareiškinius dokumentus ir įgyvendinus RK 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus (89 straipsnio 2 dalis). Rinkimų užstatus grąžina VRK juos sumokėjusioms politinėms organizacijoms ar kandidatams: 1) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo rinkimų politinės kampanijos pabaigos; kai vyksta tyrimas dėl RK 89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų pažeidimų, rinkimų užstato grąžinimas atidedamas, iki bus baigtas tyrimas; 2) ne vėliau kaip per 60 dienų po rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, jeigu rinkimų politinės kampanijos dalyvis VRK rinkimų politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei visus išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus pateikia ne vėliau kaip per 10 dienų nuo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo dienos ir jeigu yra RK 89 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose arba 2 dalyje nustatytos sąlygos; jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad dalis dokumentų nepateikta, rinkimų užstatas grąžinamas šios dalies 1 punkte nustatytais terminais (89 straipsnio 5 dalis). Rinkimų užstatas negrąžinamas jį sumokėjusiai politinei organizacijai ar kandidatui, jeigu: 1) pavėluotai pateikti pareiškiniai dokumentai arba šie dokumentai pateikti su trūkumais ir dėl to kandidatas, kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) nėra įregistruoti; 2) nesurinktas šiame kodekse nustatytas rinkėjų parašų skaičius; 3) asmuo nėra įregistruotas kandidatu RK nustatytais pagrindais; 4) panaikinta kandidato, kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) registracija RK nustatyta tvarka; 5) atšauktas politinės organizacijos ar koalicijos jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimas RK 81 straipsnyje nustatyta tvarka (89 straipsnio 6 dalis). Negrąžintinus rinkimų užstatus VRK perveda į valstybės biudžetą (89 straipsnio 7 dalis).

18.5. Savarankiško dalyvio rinkimų politinė kampanija finansuojama tik iš šių šaltinių: 1) politinių organizacijų lėšų; 2) nuosavų (asmeninių) kandidatų lėšų; 3) pagal šį kodeksą turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukų; 4) palūkanų už dalyvio rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje esančias lėšas (104 straipsnio 1 dalis). Lėšos savarankiško dalyvio rinkimų politinei kampanijai finansuoti privalo būti laikomos savarankiško dalyvio rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje (104 straipsnio 2 dalis). Finansuoti savarankiškų dalyvių rinkimų politines kampanijas kitomis, RK 104 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama (104 straipsnio 3 dalis).

18.6. Prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, visos išlaidos, skirtos rinkimų politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų (114 straipsnio 2 dalis). Rinkimų politinės kampanijos išlaidomis pripažįstami rinkimų politinės kampanijos dalyvio vykdant rinkimų politinę kampaniją turėtos išlaidos ir prisiimti įsipareigojimai, skirti: <...> 10) kitoms RK nustatytoms reikmėms, susijusioms su rinkimų politine kampanija, išskyrus išlaidas rinkimų užstatui sumokėti (114 straipsnio 8 dalis). Rinkimų politinės kampanijos išlaidomis nelaikoma: 1) išlaidos, skirtos rinkimų užstatui sumokėti; <...> (114 straipsnio 12 dalis).

19. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad VRK Sprendime nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik POĮ nuostatomis, visai netaikydama RK nuostatų, nors rinkimų užstato institutas atsiranda tik RK, paaiškina, kad RK yra specialus teisės aktas „rinkimų užstato“ santykiams reguliuoti, todėl turi aukštesnę teisinę galią nei POĮ.

20. Visų pirma teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje RK, POĮ įtvirtintas reguliavimas turi būti vertinamas sistemiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo pobūdį, keliamus klausimus; atskiros to paties įstatymo ar skirtingų įstatymų nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos „mechaniškai“.

21. Kaip minėta, pareiškėjas skunde paaiškina, kad buvo įregistruotas 2022-11-29, tikslas – dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybos ir mero rinkimuose Zarasuose. Kaip matyti iš VRK interneto tinklalapyje (https://www.vrk.lt/2023-savivaldybiu-tarybu-ir-meru-rinkimai) viešai paskelbtos informacijos, 2023 m. kovo mėn. įvyko savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kuriuose dalyvavo politinis komitetas „Švari savivalda“ bei iškėlė kandidatų į tarybos narius sąrašą, kandidatą į merus; rinkimuose pareiškėjas gavo vieną mandatą savivaldybės taryboje, pareiškėjo iškeltas kandidatas į merus meru nebuvo išrinktas.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, rinkimų užstatą sumokėjo pareiškėjas iš savo einamosios banko sąskaitos (siekdamas būti užregistruotas (kaip politinis komitetas) politinės kampanijos dalyviu), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Politinis komitetas Švari savivalda, Zarasų r. sav. užstatas už 1 sąrašą“. Ginčas dėl to nekyla. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjo vadovė įnešė tikslinį 1600 Eur dydžio įnašą rinkimų užstatui sumokėti į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą, tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai, nurodyti šio teismo sprendimo 15.2 ir 15.3 papunkčiuose.

23. Kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo, išlaidos rinkimų užstatui sumokėti nelaikomos rinkimų kompanijos išlaidomis ir dėl šios priežasties negali būti apmokamos iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (RK 114 str. 8 d. 10 p., 114 str. 12 d., 67 str. 3 d.). Kaip minėta, pareiškėjas rinkimų užstatą sumokėjo iš savo einamosios banko sąskaitos, ne rinkimų politinės kampanijos sąskaitos, ginčas dėl to byloje nekyla. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal RK 89 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalių nuostatas, rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusia subjektui – politinei organizacijai ar kandidatui.

24. Taigi, jeigu rinkimų užstatą iš savo einamosios banko sąskaitos sumokėjo pareiškėjas, lėšos, iš kurių buvo sumokėtas rinkimų užstatas, į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą turėjo patekti iš finansavimo šaltinių, kurie nurodyti įstatymuose.

25. Kaip minėta, POĮ 19 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas politinių komitetų finansavimo šaltinių, o POĮ 19 straipsnio 11 straipsnyje įtvirtintas draudimas finansuoti politinius komitetus kitomis, POĮ 19 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

26. Kaip minėta, lėšas, skirtas rinkimų užstatui sumokėti, į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą pervedė pareiškėjo vadovė. Vertinant POĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus politinių komitetų finansavimo šaltinius ir bylos medžiagą, pareiškėjo vadovė iš esmės galėjo pareiškėjui pervesti lėšas kaip politinio komiteto nario mokestį arba kaip nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamą 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde pati nurodo, jog pareiškėjui 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą fiziniai asmenys galės skirti tik 2023 m. mokestiniam laikotarpiui pasibaigus. Bylos nagrinėjimo metu 2023 m. mokestinis laikotarpis nėra pasibaigęs. Dėl politinio komiteto nario mokesčio, pažymėtina, kad jau minėta, jog pagal POĮ 19 straipsnio 6 dalį politiniai komitetai turi pareigą politinio komiteto narių mokesčių registracijos žurnale registruoti nario mokesčius sumokėjusius savo narius, nurodydamos jų sumokėtų nario mokesčio dydžius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje esančiame pareiškėjo 2022 m. Politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnale nurodyta, kad jis pradėtas 2022-11-11, baigtas 2022-11-24, jame yra 2 įrašai, kad 2022-11-11 ir 2022-11-24 grynaisiais pinigais sumokėtos 2 sumos, kurių atitinkamai viena (14,79 Eur) – mokestis už juridinio asmens pavadinimo įtraukimą į Juridinių asmenų registrą, kita (28 Eur) – politinio komiteto registracijos mokestis. Taigi, pagal pareiškėjos Politinės partijos nario mokesčių registracijos žurnalą, 2022 m. lapkričio mėn. pareiškėjo vadovė sumokėjo 42,79 Eur nario mokesčio, duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų sumokėta daugiau nario mokesčio ir (arba) kitomis datomis– minėtame žurnale nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo priimti 1600 Eur iš pareiškėjo vadovės D. K. vertintini kaip lėšos pareiškėjo priimtos ir panaudotos iš neleistinų finansavimo šaltinių.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, VRK Sprendime pagrįstai pripažino, kad politinis komitetas „Švari savivalda“ (1600 Eur) pažeidė POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis priimdamas ir panaudodamas lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių; taigi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti VRK Sprendimo 1 punktą ta apimtimi, kiek pripažinta, kad pareiškėjas, priimdamas ir panaudodamas lėšas (1 600 Eur) iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis.

28. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad jam skirta sankcija, t. y. 1600 Eur pervesti į valstybės biudžetą, neatitinka proporcingumo principo; pažymi, kad POĮ nėra nustatyta sankcijų skyrimo tvarka ir dydžiai.

29. Minėta, kad POĮ 19 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog jeigu politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, VRK priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kokią politinė organizacija priėmė iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių ir panaudojo, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai.

30. Konstatavus, kad pareiškėjas priėmė ir panaudojo lėšas (priėmė pareiškėjo vadovės pervestus į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą 1600 Eur ir panaudojo juos rinkimų užstatui 2023 m. rinkimuose sumokėti) iš neleistinų finansavimo šaltinių, atsižvelgiant į POĮ 19 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą reguliavimą, atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti VRK Sprendimo 3 punktą ta apimtimi, kiek pareiškėjas įpareigotas Sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

31. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).

32. Pareiškėjas prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti š kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai netenkinami, nėra pagrindo priteisti iš VRK pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo politinio komiteto „Švari savivalda“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.