Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-948-562/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
1S-948-562/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rosita Patackienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Vladislavas Lenčikas
Nuteistasis
R. V.
Kategorijos
NuorašasBaudž. byla Nr. 1S-948-562/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rositos Patackienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Daivos Kazlauskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties (nutartyje klaidingai nurodyta 2014 m. birželio 4 d.), kuria atmestas nuteistojo R. V. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 59-87 netaikyti R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., 260 str. 3 d., 260 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 260 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 300 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d.; 24 str. 6 d. ir 254 str. 2 d.; 24 str. 6 d. ir 302 str. 1 d. Už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., 2 p., 6, 9 d., subendrintos su Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis bei paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 800 litų konfiskavimą. Ši bausmė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 16 d. ir 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiais, bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirtomis bei neatliktomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta 10 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 800 litų konfiskavimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 13 d. nutartis pakeista, bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., ir paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 800 litų. Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. kovo 30 d., bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. vasario 15 d. 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį R. V. faktiškai atliko 2013 m. rugpjūčio 15 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 59-87 nutarė netaikyti nuteistajam R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu R. V. padavė skundą teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. V. skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. 59-87 netaikyti R. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis R. V. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nurodo, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, numatytą BVK 157 str. 1 d. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu įgijo 3 specialybes (batsiuvio, elektriko ir suvirintojo), dalyvavo reabilitacijos programose, užbaigė „Anoniminių alkoholikų“ įžanginės grupės užsiėmimus, dalyvavo įžanginėje grupėje į programą, skirtą gydytis nuo priklausomybės ligų, intensyvioje terapijoje. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad 3,5 metų visiškai atsisakė nuo žalingų įpročių, pakeitė gyvenimo būdą, yra vedęs, jo vaikas serga sunkia liga, jam reikalinga pagalba. Nuteistasis nurodo, kad turi daug motyvacinių raštų. Nuteistasis pažymi, kad yra pasiruošęs išeiti į laisvę, mokėti mokesčius, atlyginti likusią žalą antstoliams, nes tokios galimybės pataisos namuose jis neturi. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turi gyvenamąją vietą – jį priimtų gyventi mama. Nuteistasis nurodo, kad pageidauja dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, bei kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Nors R. V. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – atliko 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, yra pagrįsta.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad, vadovaujantis komisijos rekomendacijomis, R. V. dalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose: 2014-2015 mokslo metais mokėsi suvirintojo specialybės, lankė religinio švietimo Alfa kursus, nuo 2015-03-16 iki 2015-03-27 dalyvavo mokymuose, priklausomybių srityje, pagal 12 AA žingsnių filosofiją, dalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“, psichologinio konsultavimo užsiėmimuose. R. V. bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę socialinės reabilitacijos programose, Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, socialinės reabilitacijos programoje. Nuteistasis periodiškai konsultuojasi pataisos namų psichologinėje tarnyboje, dalyvavo įžanginėje grupėje į programą, skirtą gydytis nuo priklausomybės ligų, lanko Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos susirinkimus, rengiamus Vilniaus pataisos namuose. 2014-02-05 nuteistajam išduotas pažymėjimas, kad jis dalyvavo psichologinės grupės užsiėmimuose „Bendravimo įgūdžių ugdymas ir emocijų valdymas“. 2014-03-26 nuteistasis dalyvavo psichologinės tarnybos „Streso ir emocijų valdymo“ užsiėmimuose, 2013 metų gruodžio mėnesį užbaigė „Anoniminių alkoholikų“ įžanginės grupės užsiėmimus. 2014-07-28 išduotas pažymėjimas, kad R. V. išklausė 27 valandų kursą: „Teistų asmenų reintegracijos pradžia“. Nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. R. V. dalyvavo „Pozityvaus mąstymo ugdymo ir neigiamų emocijų įveikos“ užsiėmimuose, šiuo metu dalyvauja „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ psichologinio konsultavimo užsiėmimuose. Nuteistasis bendrauja adekvačiai, siekia prisitaikyti prie situacijų pokyčių, neneigia savo padarytų klaidų, supranta priežastis ir neigiamas pasekmes, siekia tikslų, nusiteikęs pozityviai, supranta ir priima asmeninės laisvės apribojimą, ganėtinai motyvuotas susidoroti su savo nusikalstamu elgesiu. R. V. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, skatintas 2 kartus. Nuteistasis bausmės atlikimo metu sudarė santuoką, pataisos namuose nuteistąjį lanko motina ir sutuoktinė. Taigi šios aplinkybės patvirtina teigiamą R. V. paskirtos bausmės poveikį, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos.

Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis R. V. anksčiau 10 kartų teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, įstatymas dėl amnestijos, atleistas nuo neatliktos bausmės dalies, tačiau nuteistasis darė naujus nusikaltimus, toliau tęsdamas nusikalstamą gyvenimo būdą, neįvertino jam parodyto pasitikėjimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. V. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nepadarė ir iš savo klaidų nepasimokė, yra linkęs nusikalsti. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. V. per visą bausmės atlikimo laikotarpį režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, baustas 10 kartų (3 kartus nustatyti narkotinių medžiagų vartojimo faktai), šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą, kuri paskirta 2014-11-04 už mobiliojo ryšio telefono laikymą. Tai rodo, kad net ir bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra linkęs laikytis nustatytos tvarkos. Laikotarpis, kuriuo R. V. nedarė jokių drausmės pažeidimų, yra dar palyginti trumpas, lyginant su tuo bausmės atlikimo laikotarpiu, kurio metu jis sistemingai pažeidinėjo jam nustatyto režimo reikalavimus. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad R. V. priklauso vidutinės rizikos grupei - 68 balai. Neabejotinai, šios nurodytos aplinkybės yra ypač svarbios darant išvadą, ar nuteistasis gali būti toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį nebus pasiekti bausmės tikslai bei įgyvendintas teisingumo principas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad surinktų duomenų visuma nesudaro tvirto pagrindo manyti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nebenusikals. Aukštesnės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. Šiuo metu R. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju skundo argumentai nepaneigia minėtų teismo išvadų bei nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties ir paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos anksčiau laiko.

Nuteistasis pageidavo dalyvauti teismo posėdyje. BPK 364 str. 6 d. numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta pagal nuteistojo R. V. skundą, kuris nebuvo paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Šiuo atveju nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis R. V. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta, nuteistojo R. V. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo R. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Rosita PatackienėTeisėjai Vladislavas LenčikasDaiva KazlauskienėNuorašas