- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- AN2-163-360/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00428-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Remigijus Jakštas
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-06-23 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. D. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį 1200 Eur bauda už tai, kad 2020-04-27, 2 val. 09 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,05 ±0,7 promilės), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam yra atimta, vairavo transporto priemonę „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovas advokatas R. Jakštas apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nesant D. Š. veiksmuose ANK 424 straipsnio 4 dalies numatyto nusižengimo sudėties, abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės:
2.1. Nurodo, kad D. Š. pripažįsta, jog nurodytu laiku važiavo su savo drauge D. U., kuri ir vairavo automobilį, o jis keleivio vietoje miegojo. Prasilenkiant su priešpriešais atvažiuojančiu policijos automobiliu, pareigūnai sankryžoje apsisuko ir jų automobilį pradėjo vytis, vairuotoja D. U. pasimetė, paleido vairą ir peršoko ant miegančio D. Š.. Jis prabudęs nesuprato, kas vyksta, susiorientavęs išjungė raktelį, mašina dar iš inercijos riedėjo, todėl, siekdamas išvengti neprognozuojamų pasekmių, persiropštė per sėdynes, galutinai sustabdė automobilį ir pilnai atsisėdo į vairuotojo vietą. D. U. už vairavimą neturint teisių yra 2020-05-11 nutarimu nubausta bauda. D. Š. nurodė, kad persėdo į vairuotojo pusę ir stabdė automobilį tik verčiamas būtinojo reikalingumo aplinkybių, siekdamas išvengti galimo autoįvykio esant nevaldomam automobiliui, nes tuo metu nuraminti pasimetusią D. U. nebuvo galimybės, o veikti reikėjo itin skubiai ir greitai. Neginčytina, kad tuo momentu buvo visos būtinojo reikalingumo sąlygos: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai grėsė pavojus; 2) gresiantis pavojus buvo realus; 3) gresiantis pavojus buvo akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis - tik skubiai sustabdžius nevaldomą automobilį; 5) padaryta žala mažiau reikšminga negu išvengta žala - autoįvykio tikimybė esant nevaldomam automobiliui buvo šimtaprocentinė. D. Š. veikos tikslas buvo išvengti autoįvykio, o ne vairuoti automobilį.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog D. Š. veiksmų teismas nepripažino būtinuoju reikalingumu, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmai nebuvo padaryti dėl neatsargumo, nes tariamai perdavimas automobilį vairuoti D. U. yra tyčinis veiksmas. Tačiau tik po šio įvykio paaiškėjo, kad D. U. neturi teisės vairuoti automobilio, sutikdama vairuoti ji D. Š. nurodė, kad turi tokią teisę, nes kitu atveju D. Š. išvis nebūtų važiavęs į Klaipėdą. Ši teismo išvada, kad D. Š. žinojo, jog D. U. neturi tokios teisės, yra prielaida, teismo posėdžio metu išvis nebuvo tirta, D. Š. nėra pareigūnas ir neturi galimybės pasitikrinti, ar D. U. jam sakė tiesą ar melavo.
2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog teismas motyvuoja, kad pavojinga situacija buvo sudaryta tyčiniais D. Š. veiksmais, tačiau akivaizdu, kad ši situacija buvo sudaryta ne tyčiniais D. Š. veiksmais, o pačios D. U. tyčiniais neprognozuojamais veiksmais, jai paleidus važiuojančio automobilio vairą ir peršokus ant keleivio kelių. Tokio jos neprognozuojamo elgesio nebuvo galima tikėtis ar jį numatyti. D. Š. ne dėl savo veiksmų pateko į šią situaciją, būdamas apsimiegojęs ir neblaivus veikė itin ryžtingai, profesionaliai, ir tik jo veiksmų dėka pavyko išvengti autoįvykio, kurio tuo metu jokiomis kitomis priemonėmis nebūtų pavykę išvengti (ANK 16 straipsnio 1 dalis). Todėl manytina, kad jam nepagrįstai taikyta ANK 16 straipsnio 2 dalis, teismas privalėjo remtis minimo straipsnio pirma dalimi.
2.4. Atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas pasisako, kad tikėtina, kad D. Š. buvo prisilietęs prie važiuojančio automobilio vairo, todėl tai traktuotina kaip vairavimas. Tai absoliuti prielaida, neparemta jokiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Peržiūrėjus pareigūnų pateiktą filmuotą medžiagą, matyti, kad pareigūnai 8 sekundes užtruko, kol apsisuko ir pradėjo vytis automobilį, iki pastarasis sustoja. Iki to laiko „Audi“ (duomenys neskelbtini) gatve važiuoja tiesiai apie 3 sekundes. Tikėtina, kad D. U. peršoko ant D. Š. jau padariusi posūkį, kai pamatė atsivejantį policijos automobilį. Abiem automobiliams sustojus pareigūnas išlipa, lėtai prieina prie keleivio, po to apeina aplink automobilį iš priekio ir priartėja prie vairuotojo, šis veiksmas trunka papildomas 4 sekundes. Todėl kategoriškai teigti, kad D. Š. vairavo, nėra jokio pagrindo: nei vienas pareigūnas to nematė ir netvirtino, automobilis važiavo po posūkio tiesiai, D. Š. nurodė, kad atsibudęs ir įvertinęs situaciją iškart išjungė užvedimo raktelį, tikėtina nevalingai nustūmė bėgių rankeną ant neutralios padėties ir tik paskui, jau sustojus, galutinai persėdo į vairuotojo vietą - kur jį pareigūnas ir aptiko.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
5. Apeliaciniame skunde neigiama D. Š. kaltė dėl inkriminuoto nusižengimo, pažymima, jog automobilį vairavo D. U. ir tik po to, kai pastaroji išsigandusi peršoko ant keleivio vietoje miegančio D. Š., jis išjungė raktelį, automobiliui riedant iš inercijos bei siekiant išvengti neprognozuojamų pasekmių, persėdo į vairuotojo vietą bei galutinai sustabdė automobilį. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus, kuriais neigiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia ištirtų įrodymų visuma.
6. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas atliko įrodymų tyrimą, įvertino ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
8. Iš proceso apylinkės teisme, skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog nagrinėjant D. Š. administracinio nusižengimo bylą, neapsiribota vien administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, apklausti tiek automobilį stabdę policijos pareigūnai, tiek kartu su D. Š. važiavusi D. U., teismas aiškinosi visas situacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinio skundo versija, kad D. Š. automobilio nevairavo, o tik šį sustabdė kelta ir pirmosios instancijos teisme bei motyvuotai aptarta ir byloje ištirtais įrodymais paneigta skundžiamame nutarime, kurio motyvams apygardos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti.
9. Kas laikytina vairavimu, teismų praktikoje jau ne kartą aptarta ir pažymėta, jog vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens; būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas D. Š. vairavimo faktą byloje nustatė visiškai pagrįstai, todėl nėra pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apylinkės teismo posėdyje pripažino, jog automobiliui dar nesustojus tam tikrą, trumpą laiko tarpą buvo persėdęs į vairuotojo vietą, transporto priemonę sustabdė mindamas stabdžio pedalą bei perjungdamas pavarą, pasukdamas automobilio raktelį. Tokiems jo parodymams neprieštarauja bei atitinka ir kartu važiavusios bei liudytoja apklaustos D. U. parodymai, taip pat ir liudytojų policijos pareigūnų A. P. ir M. J. parodymai, A. P. tarnybinis pranešimas, pareigūnų pateiktas vaizdo įrašas. Vertinti D. Š. veiksmus kitaip nei transporto priemonės vairavimą pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi D. Š. valingais veiksmais automobilį valdė, dėl ko, nustačius ir kitus nusižengimo požymius, pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
10. Apeliaciniame skunde taip pat laikomasi pozicijos, jog D. Š. į vairuotojo pusę persėdo tik verčiamas būtinojo reikalingumo. Skundžiamame nutarime išsamiai aptarta, kodėl nagrinėjamu atveju nelaikoma, jog susiklostė būtinojo reikalingumo situacija, apygardos teismas šiems nutarimo argumentams pritaria ir dar kartą jų nebekartoja. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tik po įvykio paaiškėjo, jog D. U. neturi teisės vairuoti, tačiau tai tik deklaratyvūs teiginiai, kurie dėstomi tik apeliaciniame skunde. Kaip teisingai pastebėta skundžiamame nutarime, tiek D. Š., tiek D. U. apylinkės teismui teigė, jog D. U. iš pradžių automobilį vairavo dėl to, jog D. Š. buvo neblaivus ir šalia miegojo, be to, kaip nurodė pats D. Š., pareigūnams juos sustabdžius, D. U. padavė jo brolio nebegaliojantį pažymėjimą, taigi apylinkės teismas teisingai vertino, jog D. Š. leido brolio automobilį vairuoti asmeniui, neturinčiam tokios teisės. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog pavojingą situaciją sukėlė ne tyčiniai D. Š. veiksmai, o neprognozuojamas D. U. elgesys, tačiau ir nebuvo jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, kad asmuo, neturintis teisės vairuoti automobilį, pastarąjį vis dėlto vairuodamas, elgsis racionaliai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės bei situacija kelyje.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Įrodymų visuma šiuo konkrečiu atveju neduoda pagrindo abejoti tuo, kad D. Š. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-06-23 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. Š. atstovo advokato Remigijaus Jakšto apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.