- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- A17.-155-1007/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠAAdministracinio nusižengimo bylaNr. A17.-155-1007/2018Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00020-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.5.2; 21.9.9
2018 m. kovo 6 d.
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui nedalyvaujant,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį traukiama R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka bausta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės policijos komisariato vyresnioji tyrėja Asta Sidabraitė 2018 m. vasario 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad R. M. 2018 m. vasario 24 d. apie 20.37 val. (duomenys neskelbtini), „būdama neblaivi savo namuose žinant, kad pagalba nereikalinga, išsikvietė policijos pareigūnus, pranešdama apie melagingą pranešimą“, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai. Gauti prašymai nagrinėti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos atstovui nedalyvaujant. Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, kaip numatyta ANK 630 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, atliekančios administracinių nusižengimų tyrimus ir surašančios administracinių nusižengimų protokolus, privalo užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims. Šios teisės, be kita ko, užtikrinamos tinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolą. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus administracinėn atsakomybėn traukiamiems asmenims.
Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas protokole turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo administracinio nusižengimo padarymu, procesinės teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo realumo garantija, nes konkrečios inkriminuojamos veikos ir jų teisinis kvalifikavimas gali lemti gynybos strategiją. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies, 608 straipsnio 1 ir 3 dalių, 609 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė ir procesinis dokumentas, kuriame, baigus administracinio nusižengimo tyrimą, formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio nusižengimo protokolas surašomas kai: 1) nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas nusižengimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Nesant visų šių sąlygų, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, pirmiausia privalo surinkti ir kitus įrodymus, kuriuos ištyręs teismas galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Administracinio nusižengimo protokole nurodytos pažeidimo aplinkybės turi būti pagrįstos ANK 569 straipsnio 1 dalyje išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, t. y. už žinomai melagingą jų iškvietimą. Du būtinieji šio nusižengimo sudėties požymiai yra: „žinant, kad pagalba nereikalinga“ nusako būtinąjį šio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (http://dz.lki.lt) pateikiamas minėtų žodžių reikšmes, tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Be to, „iškvietimas“ ir „pranešimas“ nėra vienas ir tas pats. Iškviesti specialiąsias tarnybas, o nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti tokią žinią (pranešti), į kurią privaloma reaguoti neatidėliojant išsiunčiant policijos pajėgas į įvykio vietą. Priklausomai nuo pranešimo turinio, veika gali būti kvalifikuojama pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį kaip Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga, arba pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kaip Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, taip pat veika gali būti kvalifikuojama pagal ANK 489 straipsnį kaip melagingas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Asmuo neatsako pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, jeigu jo pranešimo turinys nesąlygoja specialiųjų tarnybų pareigos neatidėliojant išvykti į įvykio vietą, t. y., jei pranešimas turinio požiūriu nėra iškvietimas.
Iš protokolo visiškai neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais R. M. išsikvietė policijos pareigūnus; koks buvo jos pranešimo turinys; į ką ji kreipėsi su pranešimu; apie kokį melagingą pranešimą ji pranešė (nes iš bylos medžiagos spręstina, kad pranešė apie 4,00 Eur vagystę); kam buvo žinoma, kad pagalba nereikalinga (nes iš formuluotės „<...> R. M. būdama neblaivi savo namuose žinant, kad pagalba nereikalinga, išsikvietė policijos pareigūnus <...>“, negalima spręsti, jog buvo žinoma būtent pačiai R. M.). Veika, kaip būtinasis ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymis, administracinio nusižengimo protokole turi būti aprašoma ne formalizuotomis ir abstrakčiomis įstatymo formuluotėmis, o nurodant neleistinus veiksmus, kurie buvo padaryti konkrečioje gyvenimo situacijoje (pavyzdžiui, išsikvietė policijos pareigūnus skambindama bendruoju pagalbos telefonu ar tiesiogiai į policijos komisariatą; išsiųsdama pranešimą elektroniniu ar paprastu paštu; užpildydama pranešimo formą portale www.epolicija.lt; išsiųsdama SMS ar MMS žinutę). Taip pat glaustai, bet konkrečiai, o ne abstrakčiai („melagingas“) turi būti nurodomas pranešimo turinys ir aplinkybės, rodančios, jog policiją ar kitas specialiąsias tarnybas iškvietusiam asmeniui buvo žinoma, kad pagalba nereikalinga.
Dėl nurodytų priežasčių R. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atimama galimybė žinoti, kokiais būtent veiksmais ji padarė pažeidimą, kokios aplinkybės rodo R. M. žinojus, kad pagalba jai nereikalinga. Vien įstatyminių formuluočių išdėstymas protokole, nurodant jame abstrakčius visiems vienarūšiams administraciniams nusižengimams būdingus požymius, bet nesuformuluojant faktinės nusižengimo esmės, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio nusižengimo padarymu.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatytus įrodymus pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolą administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas surašo tik baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, t. y. tuomet, kai nustatytos visos veikai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės ir surinkti jas patvirtinantys įrodymai. Tačiau nagrinėjamu atveju protokolas buvo surašytas nebaigus tyrimo, t. y. nesurinkus įrodymų, patvirtinančių veikai kvalifikuoti reikšmingas aplinkybes: siekdamas nustatyti įvykio aplinkybes, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas 2018 m. vasario 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių dėl garso įrašo, kuriame užfiksuotas 2018 m. vasario 25 d. 20.37 val. R. M. (taip rašte) skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Pažymėtina, kad protokole nurodyta, jog policijos pareigūnus 2018 m. vasario 24 d. apie 20.37 val. išsikvietė R. M., o ne 2018 m. vasario 25 d. R. M. Taip pat pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas R. M. surašytas neturint pareikalauto garso įrašo, be to, garso įrašo pareikalauta jau po protokolo surašymo, o tai reiškia, kad protokolas surašytas nebaigus tyrimo.
Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokolas taip pat laikomas įrodinėjimo priemone. Administracinio nusižengimo protokole neatskleista R. M. inkriminuoto nusižengimo esmė. Proceso ne teisme metu tyrimas buvo neišsamus, jo metu neišsiaiškintos ir neatskleistos reikšmingos aplinkybės, t. y. buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui nedalyvaujant, pats ištaisyti negali. ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas grąžina bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Grąžinti bylą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, pašalinant nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.