Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-05-03 · Civilinė byla Nr. e2-13549-359/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
e2-13549-359/2019
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00506-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
Valstybinės miškų tarnybos
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13549-359/2019Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00506-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis,

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui A. G. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Valstybinė miškų tarnyba ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. G. 8407,97 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą, įpareigoti atsakovę, priteistą žalą pervesti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke. Ieškinį prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad miškų ūkio priežiūros specialistas 2018 m. rugpjūčio 1 d. atlikęs neplaninį patikrinimą, žemės sklypuose esančiose (duomenys neskelbtini), nustatė, kad privačiame miške savavališkai, be nustatyta tarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynai iškirsti 77 žali medžiai, o kitame žemės sklype 174 žali medžiai. Savavališką miško kirtimą organizavo, kirtimą vykdžiusiems amsneims nurodė, juos kontroliavo atsakovas A. G.. Šia neteisėta veika atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus bei padarė 8407,97 Eur žalą gamtai, kurią prašoma priteisti iš atsakovo.

Ieškovės piniginiai reikalavimai, atsiradę iš delikto, grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, todėl, esant ieškovės prašymui nagrinėti ieškinį dokumentinio proceso tvarka, ieškinys nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškovės reikalavimą pagrindžia teismui pateikti rašytiniai įrodymai: 2018 m liepos 27 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. P-2K-047; 2018 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo aktas Nr. 49; 2018 m. spalio 29 d. administracinio nusižengimo protokolas VMT-ANRJP-317-2018; 2018 m. gegužės 11 d. A. G. paaiškinimas; 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMT-ANR_N-72-2018; 2018 m. lapkričio 23 d. žalos aplinkai apskaičiavimas; 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzija Nr. S-2K-159 dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos 8407,97 Eur žalos aplinkai atlyginimo; Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas; 2018 m. rugpjūčio 1 d. Kaišiadorių miškų urėdijos Žiežmarių girininkijos taksoraštis.

Ieškovės teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas M. R. 2018 m. rugpjūčio 1 d. atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. sausio – vasario mėn. IV miškų grupės privačiame miške, esančiame VĮ Valstybinių miškų urėdijos Kaišiadorių regioninio padalinio Žiežmarių girininkijos 605 kvartalo 7 taksaciniame sklype ir 607 kvartalo 15 taksaciniame sklype, savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, neplynai iškirsti 77 žali medžiai, kurių bendras tūris yra 21,46 m³, o Žiežmarių girininkijos 605 kvartalo 8 taskaciniame sklype - savavališkai plynai iškirsti 174 žali medžiai, kurių bendras tūris - 28,159 m³. Savavališką miško kirtimą organizavo, kirsti medžius kirtimą vykdžiusiems asmenims nurodė, juos kontroliavo A. G.. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies reikalavimas, draudžiantis atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Už šį pažeidimą atsakovas nubaustas administracine 560,00 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 273 straipsnio 2 dalį. Atsakovė administracinio teisės pažeidimo byloje dėl atliktų neteisėtų veiksmų kaltę pripažino, nutarimo neskundė.

Atlikus neteisėtą medžių kirtimą padaryta 8407,97 Eur žala aplinkai, kurią ieškovė apskaičiavo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika. Ieškovė 2018 m. gruodžio 5 d. pretenzija dėl savavališku miško kirtimu padarytos 8407,97 Eur žalos aplinkai atlyginimo Nr. S-2K-159 atsakovą ragino atlyginti neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą 8407,97 Eur žalą, tačiau atsakovas per nurodytą terminą žalos neatlygino. Duomenų, apie atsakovo visišką žalos atlyginimą, byloje nėra (CPK 176 – 179 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnį fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.

Atlikus ieškovės pateiktų įrodymų tyrimą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja atsakovą atlyginti žalą, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 8407,97 Eur žalos atlyginimas ieškovei, įpareigojant atsakovę priteistą žalą pervesti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor (CK 6.246 straipsnis 1 dalis, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis, 6.281 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovė atleista nuo mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleista ieškovė, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 95,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Valstybinei miškų tarnybai, j. a. k. 302471705, 8407,97 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septynis eurus 97 ct) žalos atlyginimo, įpareigojant atsakovą sumokėti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor banke.

Įpareigoti atsakovą per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams) raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Jeigu per 20 dienų nuo preliminaraus teismo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Sprendimo patvirtintą kopiją su ieškinio ir jo priedų kopijomis išsiųsti atsakovui ne vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminaraus sprendimo priėmimo, o ieškovei – sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti ne vėliau kaip per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Teisėjas Gintautas Kaulakis