- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 1-3117-929/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30284-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 7 d., paskirta galutinė 50 MGL bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. 2018 m. birželio 24 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su buvusia žmona V. D. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną, tai yra abiejų rankų kumščiais sudavė jai mažiausiai 34 smūgius į galvos, rankų, krūtinės ląstos, pilvo sritis, padarydamas kaktos, kairės viršraktikaulinės srities, kairio žasto odos nubrozdinimus, abiejų akių vokų, nosies, abiejų žastų, abiejų alkūnių, abiejų dilbių, dešinės krūties, nugaros kairės pusės, abiejų šlaunų poodines kraujosruvas, kairio žasto kraujosruvas odoje, dešinės alkūnės odos nubrozdinimus, padarydamas V. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat M. D. 2018 m. birželio 24 d., apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, name, (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto su buvusia žmona V. D. metu, grasino ją užmušti bei nužudyti, sakydamas „užmušiu, nužudysiu“, puolė savo buvusią žmoną V. D., suduodamas jai abiejų rankų kumščiais mažiausiai 34 smūgius į galvos, rankų, krūtinės ląstos, pilvo sritis, sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios V. D. sveikatą, gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis M. D., apklausiamas teismo posėdyje, dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis buvo birželio 24 d., apie 20.00 val. vakaro. Jis buvo (duomenys neskelbtini), su draugais. jie išgėrė butelį brendžio keturiese, prieš tai jis buvo gėręs alaus. Vėliau namo parėjo žmona, ji irgi buvo šiek tiek išgėrusi ir jam iškėlė pavydo sceną, tarp jų prasidėjo konfliktas. Jis panaudojo jos atžvilgiu smurtą, sudavė jai smūgius rankomis ir kojomis. Smūgių neskaičiavo, galėjo būti ir 34 smūgiai, kaip nurodyta kaltinime. Jis žmonai grasino, sakė, kad ją užmuš, nužudys, nežino, ar ji buvo išsigandusi. Taip pasakė iš pykčio. Po tiek suduotų smūgių, žmona galėjo pagalvoti, kad jis ją užmuš. Toks konfliktas su žmona buvo pirmą kartą. Anksčiau būdavo lengvesni konfliktai, kurių metu tik suduodavo jai per veidą. Jis žmonos atsiprašė, jam žmona atleido, dabar jie kartu gyvena, veda bendra ūkį, jis padeda pinigais, dirba namuose, ūkyje. Dabar jis alkoholio nevartoja, jei nebūtų gėręs, įvykio nebūtų buvę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. D. parodė, kad ji gyvena su savo buvusiu sutuoktiniu M. D., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalyje. Su vyru jie išsiskyrė prieš ketverius metus dėl to, kad jis ją mušdavo. Po skyrybų ji leido M. D. pasilikti ir toliau kartu su ja gyventi, nors oficialiai namas priklauso jai ir jos motinai, kuri gyvena kitoje namo dalyje. Jie su M. D. veda bendrą ūkį, t.y. kartu valgo, tačiau už komunalines paslaugas moka jos mama. Vyras dirba ir duoda pinigų bendroms ūkio reikmenims. Po skyrybų buvęs sutuoktinis ir toliau smurtavo prieš ją, o ji kentėjo. Jos vyras mėgėjas vartoti alkoholinius gėrimus, jis gėrė beveik kiekvieną dieną, agresyvus būna ir kai girtas, ir kai negirtas. 2018 m. birželio 24 d., apie 20.00 val., M., būdamas neblaivus, jų miegamajame eilinį kartą prikibo prie jos, priežasties nepamena. Ji, norėdama išvengti konflikto, tylėjo, nesivėlė į kalbas, bet M. buvo labai supykęs, keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu, grasino fiziškai su ja susidoroti, rėkė „Užmušiu, nužudysiu“, po to puolė prie jos ir ją sumušė, t. y. rankomis pastūmė ant grindų ir ji nugriuvo, tada jai gulinčiai ant grindų jis abiejų rankų kumščiais sudavė į galvą, į veidą nemažiau kaip 5-6 smūgius, o kai ji užsidengė rankomis savo galvą bei veidą, tai jis sudavė nemažiau kaip 5-6 kartus abiejų rankų kumščiais jai į rankas ir nemažiau kaip 3 smūgius į krūtinę bei nemažiau kaip 2-3 smūgius į kairę koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Niekas to nematė, nes tuo metu jie buvo dviese. Kai pabaigė mušti, ji apsiverkusi pasislėpė pas motiną. Į ligoninę ji nesikreipė. Labai bijo buvusio sutuoktinio, nes jis nuolat prieš ją fiziškai smurtauja - prisigėręs muša kumščiais į įvairias kūno vietas bei psichologiškai - apkeikia, nuolat grasina susidoroti. Visa šeima nuolat jaučia psichologinį spaudimą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės. Buvęs sutuoktinis tikrai neprognozuojamas, ji nežino ko iš jo tikėtis, jis piktnaudžiauja alkoholiu, iš visų darbų jį išvarė dėl jo gėrimo. Todėl 2018-06-25 nusprendė kreiptis į policiją, nes baigėsi kantrybė, prašė dėl šio įvykio, kai buvo sumušta, pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti buvusį sutuoktinį baudžiamojon atsakomybėn, Taip pat ji norėtų, kad jis negyventų kartu su ja bei nesiartintų prie jos ir jos šeimos narių, kadangi ji bijo, kad jis imsis veiksmų su jomis susidoroti. Šio įvykio metu ji dėl gautų sumušimų patyrė fizinį skausmą, dėl gauto streso patyrė psichologinę įtampą, jai padaryta fizinė ir moralinė žala (b. l. 20, 25).
2018 m. birželio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namą smurto požymių nepastebėta, namo tvarka nepažeista (b. l. 12-17).
2018 m. birželio 26 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad atlikta V. D. kūno apžiūra, siekiant nustatyti, ar ant kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių. Ant nukentėjusiosios veido matyti mėlynės po abiem akimis, taip pat tarpukaktyje bei ant kaktos kairėje pusėje. Taip pat mėlynės matyti ant abiejų rankų ir kairės kojos, taip pat po kaire pažastimi yra mėlynė. Mėlynės yra intensyvios tamsiai mėlynos spalvos. Mėlynių yra nemažiau kaip 20 vnt. Prie apžiūros protokolo pridėtose fotonuotraukose matyti protokole užfiksuotos mėlynės (b. l. 31).
2018 m. birželio 27 d. VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2152/2018 (01) nurodyta, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie kūno sužalojimai: Kaktos, kairės viršraktikaulinės srities, kairio žasto odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-24). Abiejų akių vokų, nosies, abiejų žastų, abiejų alkūnių, abiejų dilbių, dešinės krūties, nugaros kairės pusės, abiejų šlaunų poodinės kraujosruvos, kairio žasto kraujosruvos odoje, dešinės alkūnės odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-06-24). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 34 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas nuo kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad V. D. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 42-43).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamasis M. D., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino, kad prieš nukentėjusiąją V. D. panaudojo smurtą, sudavė jai smūgius rankomis ir kojomis, galimai 34 smūgius, kaip nurodyta kaltinime. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios V. D. parodymais, jos asmens apžiūros protokolu bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. D. padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors M. D. nurodė, kad su kaltinamuoju išsiskyrė prieš 4 metus, tačiau tiek nukentėjusioji, tiek V. D. nurodė, kad jie ir toliau kartu gyvena, veda bendrą ūkį, todėl V. D. laikytina M. D. šeimos nare. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.
Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Toks grasinimas turi būti konkretus ir realus. Vertinant grasinimo realumą atsižvelgtina į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Kaltinamasis M. D. teismo posėdyje prisipažino, kad grasino V. D., sakydamas, kad ją užmuš, nužudys ir, nors to padaryti rimtai neketino, tačiau patvirtino, kad po tiek suduotų smūgių, žmona galėjo pagalvoti, kad jis ją užmuš. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, grasinimo faktas įrodytas ir nukentėjusiosios V. D. parodymais. Teismo vertinimu, kaltinamojo grasinimai buvo realūs ir konkretūs, nes jie buvo išsakyti jam smurtaujant prieš nukentėjusiąją, iš viso jai suduodant 34 smūgius rankų kumščiais. Grasinimo turinys, kontekstas ir suduotų smūgių skaičius leidžia daryti išvadą, kad M. D. grasinimus išsakė taip, kad nukentėjusioji tikėtų, jog jis realiai gali būti įvykdytas, ir tokios nukentėjusiosios būsenos norėjo, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kaltinamojo M. D. neblaivumas įvykio dieną (2018-06-24) nebuvo patikrintas (byloje esančiame asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuotas M. D. neblaivumas 2018 m. birželio 25 d., 17.50 val., t.y., po įvykio praėjus dienai), tačiau jo neblaivumo nusikalstamos veikos metu faktas ir reikšmė nusikalstamų veikų padarymui, patvirtintas tiek jo paties, tiek nukentėjusiosios V. D. parodymais.
Skirdamas bausmę M. D. vadovaujasi BK 54 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padaryti du tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai. Šie nusikaltimai padaryti prieš šeimos narį – buvusią sutuoktinę, kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio. Kaltinamojo panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją V. D. buvo intensyvus – jai buvo suduoti ne mažiau kaip 34 smūgiai. Tiek nukentėjusioji V. D., tiek pats kaltinamasis patvirtino, kad jis yra smurtavęs prieš buvusią sutuoktinę ir anksčiau. Teismas taip pat įvertina bylos duomenis, apibūdinančius M. D. - kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, baustas administracine tvarka, dirbantis.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 str., bus pasiekta M. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytas griežčiausias - terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas mažesnis už sankcijų vidurkius. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 ir 4 d. numatyta tvarka, iš dalies jas sudedant.
Baudžiamoji bylą išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir M. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis M. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. birželio 27 d. (b. l. 51). Vadovaujantis BK 66 str., kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (3 dienos) įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą teismas įvertina padarytų nusikaltimų pobūdį bei kaltinamojo asmenybę – M. D. prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gailėjosi, yra dirbantis, finansiškai padeda nukentėjusiajai. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamajam atleido, nori toliau su juo gyventi ir sutinka, kad kaltinamajam bausmės vykdymas būtų atidėtas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus M. D. nuo visuomenės, todėl jam taikytinas BK 75 str. numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nustatant pareigas, kurių turinys padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 75 str. 2 d. numato, kad asmeniui, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos. BK 72² str. 1 d. nustato, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. M. D. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri paskatins koreguoti jo smurtinį elgesį.
Kaltinamajam M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios trims mėnesiams. Šios kardomosios priemonės taikymo terminas pasibaigė 2018 m. rugsėjo 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji atleido kaltinamajam, teismo posėdžio metu išreiškė norą toliau gyventi su kaltinamuoju, BPK 132¹ str. numatyta kardomoji priemonė kaltinamajam toliau netaikytina.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. D. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eur sumai dėl patirtos fizinės ir moralinės žalos (b. l. 28), tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji V. D. nurodė, kad pareikšto civilinio ieškinio atsisako, kadangi ji nukentėjusiajam atleido. Atsižvelgiant į išdėstytą, procesas dėl nukentėjusiosios V. D. civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti M. D. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. D. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus bausmės atlikimo atveju bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti M. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. birželio 27 d. (tris dienas).
M. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str.).
Procesą dėl nukentėjusiosios V. D. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.