Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. O. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. liepos 24 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu A. O. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 26 MGL (3380 Lt) dydžio bauda. A. O. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 29 d. surašė apeliacinį skundą dėl administracinės nuobaudos apskundimo motinos J. O. vardu ir, įrašęs jos duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą bei už ją pasirašęs, suklastojo dokumentą, J. O. parašą ir išsiuntė šį suklastotą dokumentą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2012 m. liepos 24 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių A. O. baudžiamojoje byloje.

Nuteistasis A. O. padavė Vilniaus apygardos teismui skundą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. liepos 24 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. O. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. liepos 24 d. nutarimo, konstatuodamas, jog šis nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundu nuteistasis A. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, atnaujinti procesą ir bylą nagrinėti iš naujo. Pateiktame skunde nuteistasis pateikia argumentus dėl LR BK 39 straipsnio nuostatų taikymo, t. y., jo įsitikinimu, jis turėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagrindą nurodytų nuostatų taikymui duoda lengvinančios aplinkybės, kurios jam taip ir nebuvo nustatytos. Tvirtina pats prisipažinęs, jog surašė skundą, kas rodo baudžiamojo įstatymo numatytos veikos pripažinimą (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis serga chronišku CNS sindromu, kenčia nuo pasikartojančių psichikos sutrikimų, dėl ko negali suvokti, jog už padarytą veiką (skundo surašymą) jam kyla LR BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti LR BK 18 straipsnio 1 dalį bei tuo pačiu konstatuoti LR BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Taip pat pažymima nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, nuteistojo įsitikinimu, būtina pripažinti ir dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, jog nusikaltimas padarytas ne iš savanaudiškų paskatų (LR BK 59 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, yra visi pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo A. O. skundą atmesti.

Nuteistojo A. O. skundas atmetamas.

LR BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas neteisingomis bei nepagrįstomis. Teismas nutartyje atsakė į nuteistojo skundo argumentus bei pagrįstai juos atmetė. Tad apeliacinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. LR BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Iš skundo turinio matyti, kad nuteistojo pateikti argumentai, anaiptol, negali būti laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Aukštesnės instancijos teismas dar kartą atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad pastarasis analogiškas aplinkybes jau buvo nurodęs anksčiau, t. y. pateikdamas pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Minėtą aplinkybę skundžiamojoje nutartyje akcentavo ir apygardos teismas, tačiau nuteistasis analogiškus argumentus dar kartą išdėsto nagrinėjamame skunde. Tas faktas, kad bylos aplinkybių tyrimo rezultatai ir priimti sprendimai netenkina nuteistojo, nereiškia, jog yra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Esminis nuteistojo A. O. prašymas yra taikyti jam LR BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju dar kartą nurodoma nuteistajam, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo minėtų nuostatų taikymui. Kaip jau buvo išdėstyta skundžiamoje nutartyje, LR BK 39 straipsnis gali būti taikomas asmeniui, padariusiam nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą. Tuo tarpu A. O. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, vadinasi, prašymas taikyti aukščiau nurodytas nuostatas, kuomet padaromas baudžiamasis nusižengimas arba neatsargus nusikaltimas, t. y. rūšimi ir kaltės forma lengvesnės baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos (LR BK 10, 11 straipsniai), iš esmės yra klaidingas ir negali būti tenkinamas.

Jokių kitų reikšmingų argumentų nuteistasis skunde nenurodo. Teiginiai dėl neva nepagrįstai nenustatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nelaikytini nei naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nei tuo, kad jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant prokuroro nutarimą bei skundžiamą teismo nutartį. Be to, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, jų pripažinimas ar nepripažinimas šiuo atveju neturi jokios juridinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo esant naujai paaiškėjusioms aplinkybėms.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. O. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.