Telšių apylinkės teismo įsakymas

2018-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-502-1007/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-07-04
Bylos Nr.
1-502-1007/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28511-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-502-1007/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28511-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
telšių APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 4 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15695-18 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, iš dalies darbingas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2015 m. birželio 9 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo, bausmę atlikęs, 2015 m. gruodžio 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2018 metų birželio 15 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nusistatyti girtumą atsisakė), konflikto metu sugriebė savo kartu gyvenančiai sugyventinei D. Š. už kairės rankos riešo ir ją suko, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiais tyčiniais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. P., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad 2018 m. birželio 15 d. apie 23 val. 30 min. kaimynės A. V. kieme konfliktavo su savo sugyventine D. Š. Konfliktas, kiek pamena, kilo dėl to, kad sugyventinė nenorėjo eiti namo. Konflikto metu spyrė sugyventinei, bet nepataikė. Sugyventinei pasakius, kad paskambins į policiją, nenorėdamas, kad skambintų, sugriebė sugyventinę už kairės rankos riešo ir suko jos ranką. Rankos riešą suko tol, kol atėmė iš sugyventinės telefoną. Nenorėjo, kad ji paskambintų į policiją, nes įvykio dieną abu buvo neblaivūs. Žino, kad abu išsiblaivę būtų išsiaiškinę ir nebūtų buvę problemų. Dėl tokio savo elgesio sugyventinės atsiprašė, jį atleido, abu susitaikė. Labai retai vartoja alkoholį. Suprato, kad iš viso negali vartoti alkoholio. Blaivus nebūtų taip pasielgęs (b. l. 45–46; 50).

Motyvuojamoji dalis

Be J. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

– Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. Š. parodė, kad su sugyventiniu J. P. kartu gyvena dvylika metų, bendrų vaikų neturi. J. P. prieš tris metus yra smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2018 m. birželio 15 d. nuo 19 val. 00 min. namuose buvo išgertuvės. Sugyventinis su atėjusiu kaimynu gėrė alų ir degtinę. Apie 21 val. 00 min. su jais pradėjo gerti alų. Kaimynui išėjus, apie 23 val. 00 min. J. P. būdamas girtas, pradėjo konfliktuoti, įžeidinėti. Norėdama išvengti konflikto, apėjusi aplink namą, nuėjo pas kaimynę A. V. Su minėta kaimyne sėdėjo jos namo kieme, kai atbėgo sugyventinis J. P. ir pradėjo konfliktuoti. Iš pradžių konflikto metu sugyventinis bandė įspirti, bet nepataikė. Nieko nelaukdama pasiėmusi mobiliojo ryšio telefoną norėjo skambinti į policiją, nes matė, kad J. P. yra agresyvus ir bus tik blogiau. Bijojo, kad neatsitiktų didesnė nelaimė. Sugyventinis norėdamas atimti mobiliojo ryšio telefoną, sugriebęs už kairės rankos riešo, suko ranką, kol atėmė telefoną. Prieš sugriebdamas už kairės rankos riešo, sugyventinis netyčia kliuvo į dešinės pusės veido sritį. Abu susistumdė dėl telefono, bandė iš visų jėgų sugyventiniui telefono neatiduoti. Tą vakarą buvo neblaivi. Jokių sužalojimų ant veido nebuvo, skaudėjo tik tuo momentu. Labiausiai skaudėjo, kai sugyventinis suko kairės rankos riešą. Jokių vaistų nuo skausmo nevartojo, riešą skaudėjo tik, kai jį suko, tačiau jokių sužalojimų – mėlynių, nebuvo, į medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia. Sugyventinis J. P. dėl tokio savo elgesio atsiprašė, jam atleido, abu susitaikė (b. l. 12; 20);

– Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. V. parodė, kad D. Š. ir J. P. yra kaimynai, sugyventiniai. Nėra mačiusi, kad J. P. būtų kada nors smurtavęs prieš D. Š.. Tik yra girdėjusi, kaip jie pykstasi žodžiais. 2018 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, lauke jau buvo tamsu, į svečius atėjo neblaivi D. Š.. Atėjusi apie konfliktą su sugyventiniu neužsiminė. Abi buvo namo kieme. Netrukus palikusi D. Š. kieme, įėjo į namus pas vaikus. Po pusvalandžio išėjusi į kiemą pamatė, J. P. sugriebusį D. Š. už rankos. Tai pamačiusi, labai išsigando. Matė, kaip netrukus J. P. atėmė D. Š. telefoną. Nematė, kad jis būtų trenkęs D. Š., matė tik tai, kaip laikė sugriebęs sugyventinę už rankos ir atėmė iš jos rankos telefoną. Daugiau J. P. prie D. Š. nebuvo priėjęs. Jis buvo neblaivus, svirduliavo, kalbėjo nerišliai (b. l. 25–26);

– 2018 m. birželio 16 d. D. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,93 promilės girtumas (b. l. 67);

– 2018 m. birželio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, prie protokolo pridedamose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta (b. l. 14–16);

– Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. K. 2018 m. birželio 16 d. tarnybinis pranešimas ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2018 m. birželio 16 d. apie 23 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), į namo kiemą atėjęs neblaivus J. P., girtumą pasitikrinti atsisakė, kumščiu trenkė savo neblaiviai sugyventinei D. Š. į veidą, čiupo D. Š. už kairės rankos riešo ir sukdamas ranką bandė atimti mobiliojo ryšio telefoną. Tokiais veiksmais J. P. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei D. Š. J. P. sulaikytas įvykio vietoje, išvežtas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę. Nukentėjusiajai D. Š. medikų pagalbos nereikėjo. Įvykio vietoje filmuota, vaizdo įrašas įkeltas į PRĮR, fotografuota, niekas nepaimta (b. l. 1–2).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad neblaivus J. P. 2018 m. birželio 16 d. apie 23 val. 30 min. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei D. Š. Bylos aplinkybės yra aiškios, J. P. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – J. P. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. J. P. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, veikdamas tiesiogine tyčia, čiupdamas savo sugyventinę D. Š. už kairės rankos riešo ir sukdamas ranką, smurtavo prieš savo sugyventinę ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, sugyventinės D. Š. atsiprašė.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors kaltinamajam J. P. atsisakius, veikos padarymo vakarą jo girtumas nenustatytas, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis J. P. pripažino, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pripažino, jog ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

J. P. sutiko dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 61–63).

Skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę teismas, vadovaudamasis BPK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas (b. l. 28–30), baustas administracine tvarka du kartus, skirtas baudas sumokėjęs (b. l. 34–35), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, turintis neįgalumą (55 procentų darbingumą) (b. l. 38–39), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Pagal BK 41 straipsnį bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Nors J. P. yra iš dalies darbingas (55 procentai), tačiau ikiteisminio tyrimo metu su prokuroro siūloma bausme – viešaisiais darbais, jis sutiko, todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis skiriamą bausmę galės įvykdyti. BK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų; bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais; asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirtini 6 (šešių) mėnesių viešieji darbai, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. P. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę J. P. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 16 d. 00 val. 10 min. iki 2018 m. birželio 17 d. 11 val. 45 min. (b. l. 40–41; 42).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu J. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam 2018 m. birželio 17 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo (b. l. 56–57) .

Nukentėjusioji D. Š. 2018 m. birželio 26 d. pranešimu informuota apie sprendimą užbaigto procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64). Nukentėjusiosios skundų dėl prokuroro sprendimo negauta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.

Į paskirtą bausmę J. P. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 16 d. 00 val. 10 min. iki 2018 m. birželio 17 d. 11 val. 45 min.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu J. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti J. P. 2018 m. birželio 17 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo.

Išaiškinti J. P. viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei jo teises ir pareigas:

– Viešųjų darbų bausmę vykdo probacijos tarnybos, kurios nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; teikia policijai reikalingus duomenis nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškai; sudaro sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė; atlieka kitas nustatytas pareigas;

– Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka bausmę vykdanti institucija pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą;

– Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

– Viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai. Viešuosius darbus atliekantys nuteistieji gali savo noru apdrausti sveikatą Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;

– Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, turi užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Viešuosius darbus atliekančius nuteistuosius draudžiama skirti dirbti kenksmingomis ir labai kenksmingomis darbo sąlygomis, taip pat pavojingus darbus, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuteistieji prieš viešųjų darbų pradžią instruktuojami apie darbo saugos ir sveikatos reikalavimus ir nemokamai aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis;

– Žala, kurią padaro nuteistasis atlikdamas viešuosius darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų arba kitai valstybės ar savivaldybės institucijai, nevyriausybinei organizacijai, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretiesiems asmenims, taip pat žala, kurią viešųjų darbų atlikimu nuteistajam padaro sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kita valstybės ar savivaldybės institucija, nevyriausybinė organizacija, kurioje atliekami viešieji darbai, arba tretieji asmenys, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais;

– Viešųjų darbų atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais;

– Nuteistojo dirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas;

– Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;

– Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

– Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti J. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė