- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- eI1-5996-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03371-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Raimondui Sedlevičiui,
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovei Giedrei Penikienei,
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Ramūnui Valatkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 % dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 % dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 5 000 neturtinės žalos atlyginimą ir 5 % dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę nuo administracinės bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2021-09-15 yra kalinamas Lietuvos įkalinimo įstaigose po ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės, kur buvo maitinamas visaverčiu, kaloringu maistu. Grįžęs į Lietuvą, kiekvieną dieną jaučia alkį. Pradėjo gilintis į maitinimą ir suprato, kad maistas nėra kokybiškas ir energetinės savybės mažos, todėl pastoviai jautė alkį, kas yra nepakeliama.
Pareiškėjas nurodo, kad valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus, kuriems finansavimą skirią Teisingumo ir Finansų ministerijos.
Pareiškėjas pažymi, kad tik retkarčiais gauna obuolių, kurių netoleruoja ir dėl jų organizmo fiziologijos specifikos, virškinimo trakte yra sukeliami itin nemalonūs reiškiniai, retkarčiais sunkumo bei pykinimo pojūčiai.
Kalėjimų departamentas 2021-11-05 rašte Nr. 2S3902 nurodė, kad tiksli perėjimo prie naujo maitinimo modelio Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (toliau - Pravieniškių PN-AK) data dar nenustatyta, o 2022-05-17 raštų Nr. 2S1297 siūlo maitintis pagal 2020-12-18 įsakymo Nr. V387 valgiaraščius, kuriuose vietoj kiaulienos duodama vištiena ir tai esmės nekeičia.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ataskaitoje dėl priemonių, kurių buvo imtasi ar kurių numatoma imtis, siekiant įgyvendinti Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 2016 m. rugsėjo 5- 15 d. vizito Lietuvoje ataskaitoje nurodytas rekomendacijas CPT/Inf(2018)3 pažymi, kad CPT rekomenduoja atitinkamoms Lietuvos institucijoms imtis priemonių užtikrinti tinkamą laisvės atėmimo įstaigose teikiamo maisto kokybę ir kiekį. Ataskaitoje teigiama, kad Kalėjimų departamento direktorius 2017-06-14 įsakymu Nr. V257 ,,'Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“' patvirtino naujus nuteistųjų (suimtųjų) valgiaraščius, kuriuose padidintas ryžių kruopų kiekis, visų daržovių salotų kiekis ir asortimentas, papildomai patvirtintas valgiaraštis veganams. Bet tas papildomas kiekis nėra matomas ar juntamas taip pat papildomas valgiaraštis veganams nekeičia mažo kiekio ir mažo kaloringumo esamiems valgiaraščiams, tai tik maistas žmonėms gyvenantiems ir propaguojantiems kitokį gyvenimo būdą valgiaraštis, kuris nepapildo esamo valgiaraščio, nei kaloringumu, nei kiekiu, nei saviverte.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga (toliau – Seimo kontrolierius) 2019-11-29 rašte Nr.1/3D2995 nurodė, kad itin didelį susirūpinimą kelia tai, jog nors valgiaraščių sudėtis yra keičiama, tačiau jų energetinė vertė iš esmės nekinta (nedidėja). Paros maitinimo išlaidų normos suimtiesiems ir nuteistiesiems nesikeitė dešimtmetį, nors per tą laikotarpį, maisto produktų kainos keitėsi kelis kartus. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nėra užtikrinamas visavertis kokybiškas maitinimas, kuomet paros maitinimo išlaidos vienam asmeniui nesiekia net 2 eurų. Seimo kontrolierius atkreipia dėmesį, kad valstybės pareiga rūpintis nuteistaisiais yra įtvirtinta tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą yra pažymėjęs, kad valstybės valdžia negali remtis lėšų ar kitų išteklių trūkumu kaip žmogaus teisių neužtikrinimo pateisinimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių PN-AK 2022-07-11 raštų Nr.73742, teikdama atsakymą pagal persiųstą prašymą iš Kalėjimų departamento, nežino nieko apie Kalėjimų departamento 2018-01-12 rašte Nr. 2S141 minimus valgiaraščius, kurių, nebuvo galimybės įgyvendinti.
Pareiškėjas nurodo, kad nesuprantama, kodėl jis negali maitintis pagal valgiaraštį skirtą moterims, o šios, atvirkščiai. Moterims yra skirtos didesnės lėšos, patiekalai apie kurių dalį vyrai gali tik pasvajoti. Pagal įstatymą visi yra lygus,
Pravieniškių PN-AK 2022-07-11 rašte Nr.73742 nurodo, kad mokslininkai teigia, jog vyrų ir moterų valgiaraštis turi skirtis, kad renkantis maistą svarbu žinoti, jog tai, kas naudinga vyrams, gali nebūti naudinga moterims ir atvirkščiai, tačiau, plačiau apie tai nepasisako ir nepateikia faktinių įrodymų tokiems argumentams pagrįsti.
Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus, kuriems finansavimą skirią Teisingumo ministerija, o Pravieniškių PN-AK tik vykdo Kalėjimų departamento patvirtintus valgiaraščius, dėl ko negali būti atsakovas
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ir Finansų ministerijos nesudaro sąlygų tinkamam finansavimui egzistuoti, Kalėjimų departamentas dėl to negali skirti/tvirtinti ir/ar gerinti atitinkamų valgiaraščių ir mitybos, kuri šiuo metų nėra proporcinga ir tinkama energetinės vertės kontekste, ką pripažįsta Kalėjimų departamentas ir nustatė Seimo kontrolierius.
Kadangi skunde minėti raštai yra informacinio pobūdžio, jų neskundžia.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo nori pažymėti, kad nurodytos sumos yra kančių pasekmė ir yra adekvačios. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, tenka patirti didelių nepatogumų, fizinių ir dvasinių išgyvenimų, nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nėra suderinamas Su Konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 ir 7 straipsniais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Kalėjimų departamentas nurodo, kad savo veikloje vadovaujasi teisingumo ministro įsakymais, kuriuose nustatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, skiriamų paros maitinimo išlaidų normų, taikomų laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims.
Kalėjimų departamentas tvirtina sudaromus valgiaraščius suimtiesiems ir nuteistiesiems. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2021-04-01) yra patvirtinti šie valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams; valgiaraštis nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbančioms moterims; valgiaraštis nedirbančioms moterims; valgiaraštis nepilnamečiams; valgiaraštis nėščioms moterims; valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštis nedirbantiems vyrams(vegetarams); valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms); dietinio maitinimo valgiaraštis; valgiaraštis veganams; skiriamų maisto produktų vidutinis kiekis vienam asmeniui, kuriam paskirtas dietinis maitinimas, vežamam iš laisvės atėmimo vietos arba atvykusiam į laisvės atėmimo vietą; valgiaraštis dirbantiems veganams; valgiaraštis (be kiaulienos) dirbantiems vyrams; valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbantiems vyrams; valgiaraštis (be kiaulienos) dirbančioms moterims; valgiaraštis (be kiaulienos) nedirbančioms moterims.
Patvirtinti valgiaraščiai yra visiškai subalansuoti, atitinka ir savo kaloringumu bei pagrindinių maisto elementų kiekiu viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Maitinimo organizavimo ir maitinimo paslaugos teikimo kokybės kontrolę vykdo tiek laisvės atėmimo įstaigoje veikianti komisija, tiek kitos įgaliotos valstybės institucijos (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Pravieniškių PN-AK administracija nuolat vykdo prevencines kontrolės priemones, siekdama užtikrinti valgykloje tiekiamo maisto kokybę bei kiekius, atsižvelgiant į patvirtintus valgiaraščius. Pareiškėjui pataisos įstaigoje tiekiamas maitinimas visiškai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo teisių niekaip nepažeidžia.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad BVK 173 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Valgiaraščius, patiekalų receptūrą ir technologinius aprašymus parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Teisingumo ministerija nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis su skundais dėl to, jog konkretaus maitinimo metu jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas ar nepakankamas maisto kiekis. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl Taisyklėse nustatytų maisto normų taikymo.
Teisingumo ministerija teigia, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Finansų ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys, teismuose – teismų pirmininkai ar jų įgalioti teismų kancleriai), jeigu jų vadovaujamos įstaigos atitinka nors vieną šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąlygą.
Kalėjimų departamentas nėra asignavimų valdytojas, o tik biudžetinė įstaiga, pavaldi Teisingumo ministerijai ir įgyvendina vieną iš Teisingumo ministerijos vykdomų programų – Bausmių sistemos programą.
Finansų ministerija dėsto Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 12 punkto nuostatas ir nurodo, kad Teisingumo ministras, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų Kalėjimų departamentui Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą ir pan.
Finansų ministerija pateikia informaciją apie Kalėjimų departamentui skirtus valstybės biudžeto asignavimus 2016-2022 metais ir nurodo, kad iš jos matyti, kad Kalėjimų departamentui skiriami asignavimai, palyginti su 2016 metais nuolat augo. Pagal 2016 metų patikslintą planą Kalėjimų departamento asignavimai sudarė 69 526,6 tūkst. eurų, o 2022 metais - 81 966,9 tūkst. eurų, t. y. padidėjo 12 440,3 tūkst. eurų arba 17,9 proc.
Finansų ministerija mano, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Finansų ministerija nesudaro tinkamų sąlygų mitybos išlaidoms finansuoti yra nepagrįstas.
Nurodo, kad Finansų ministerijos kompetencija yra apibrėžta Finansų ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1998-09-08 nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai). Nuostatų 7 punkte nustatyti Finansų ministerijos veiklos tikslai, o 8 punkte – funkcijos.
Atsiliepimas
Finansų ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Nuostatai, nei atsiliepime nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės Finansų ministerijai atstovauti Lietuvos Valstybei bylose, kuriose reikalaujama priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo maitinimo įkalinimo įstaigoje, todėl Finansų ministerija yra netinkamas Lietuvos valstybės atstovas šioje administracinėje byloje.
Finansų ministerija mano, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, jam kilusios žalos ir priežastinio ryšio), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad dėl nevisaverčio maitinimo per metus neteko apie 13 kg svorio.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovų Kalėjimų departamento, Teisingumo ir Finansų ministerijų atstovai prašė skundą atmesti atsiliepimuose išdėstytais argumentais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais Kalėjimų departamento, Teisingumo ministerijos ir finansų ministerijos veiksmais, priimant netinkamus teisės aktus.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų atsakovės atstovų veiksmų (priimtų teisės aktų) neužtikrinant maitinimą pataisos įstaigose ir tinkamo maitinimo finansavimą.
Pretenzijų Pravieniškių PN-AK dėl maitinimo pareiškėjas nekelia.
Pareiškėjas skunde nurodo buvo maitinamas pagal valgiaraščius, kurie neatitiko jo fiziologinių poreikių. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės atstovų įkalinimo įstaigose laikomų asmenų netinkamo maitinimo, patyrė žalą.
Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja BVK 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).
Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nuo 2018-01-01 įsigaliojus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymui Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ buvo keičiami nuteistųjų maitinimo valgiaraščiai, kuriuos parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, Kalėjimų departamento direktoriaus Taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, BVK Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-07-20), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.
Nurodytuose teisės aktuose nėra išskiriamas atskiras valgiaraštis pagal norimą gauti maisto kiekį, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti padidinto kaloringumo maisto davinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų. Pažymėtina, kad subjektyvus maisto skonio suvokimas taip pat savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Į pareiškėjo teiginius, jog jis buvo diskriminuojamas dėl maitinimo (valgiaraščių sudarymo) nuteistųjų moterų atžvilgiu, būtina pažymėti, kad pataisos namai vykdo tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti tokie reikalavimai, t. y. kad moterų ir vyrų valgiaraščiai skiriasi, atsižvelgiant į moterų ir vyrų fiziologines savybes.
Pažymėtina, kad LVAT yra išaiškinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadai (LVAT 201-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, LVAT 2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicinines indikacijas). Todėl, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijos skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinimą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, pripažintina, jog pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą, nes Taisyklių 7 punktas nenustato kalinimo įstaigos pareigos koreguoti valgiaraštį individualiai konkrečiam asmeniui, jei toks valgiaraštis asmeniui nebuvo rekomenduotas sveikatos priežiūros specialistų. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl maisto kokybės ar kaloringumo į Pravieniškių PN-AKadministraciją ar Kalėjimų departamentą byloje nėra.
Pagal pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti Kalėjimų departamento veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Kalėjimų departamento nuostatų (toliau – Nuostatai) 8.3 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento funkcija prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (be kita ko, laisvės atėmimo vietose). Nuostatų 8.36 papunktyje nurodyta, kad Kalėjimų departamentas atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam pavestas funkcijas.
Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą būtent dėl netinkamo teisinio reguliavimo ar tinkamo maitinimo pataisos įstaigose neužtikrinimo. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų skundęsis Kalėjimų departamento direktoriui dėl to, kad Pravieniškių PN-AK buvo netinkamai nagrinėjami jo skundai dėl maisto normų.
Pateikti su skundu įrodymai nėra tardymo izoliatoriaus, Teisingumo ministerijos ar kitos institucijos atsakymai į pareiškėjo skundus, pretenzijas – minėti atsakymai neturėjo įtakos pareiškėjo teisių apimčiai, todėl nelaikytini tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatyta. Darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš, jo teigimu, neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų (priimtų teisės aktų), tačiau pareiškėjo nurodomi teisės aktai yra galiojantys, įstatymų nustatyta tvarka nepripažinti neteisėtais. Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai, dėl kurių pareiškėjas nesutinka su teisiniu reglamentavimu, nesudaro pagrindo abejoti teisės aktų teisėtumu.
Teismas pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti ir atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. Teisingumo ministras, tvirtindamas 2002-09-23 įsakymą Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir vėlesnius, veikė Teisingumo ministerijai priskirtų kompetencijų ribose.
Pareiškėjo skunde nėra bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis, turėtų būti nustatyta, jog Teisingumo ministerijos neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui buvo neužtikrintas tinkamas maitinimas. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, kad Teisingumo ministerija nepriėmė teisės aktų, užtikrinančių tinkamą nuteistųjų maitinimą.
Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo aplinkybes, neįvardina konkrečių Teisingumo ministerijos aktų, pareiškėjo manymu, pažeidusių jo teises ir sukėlusių neturtinę žalą, nepagrindė skundo teisiniais argumentais. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis su skundais dėl to, jog konkretaus maitinimo metu jam buvo patiektas netinkamos kokybės maistas ar nepakankamas maisto kiekis. Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl Taisyklėse nustatytų maisto normų taikymo. Pateikti su skundu įrodymai nėra tardymo izoliatoriaus, Teisingumo ministerijos atsakymai į pareiškėjo skundus, pretenzijas, jie skirti kitam asmeniui – minėti atsakymai neturėjo įtakos pareiškėjo teisių apimčiai, todėl nelaikyti tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje. Be to pateikti įrodymai yra ankstesnio laikotarpio raštai ir juose minimos aplinkybės pareiškėjo skundo padavimo metu yra pasikeitusios.
Nepateikus argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovės atstovė Teisingumo ministerija veikė nepagrįstai ir neteisėtai, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų. Nagrinėjamu atveju nekonstatavus Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas šioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Pareiškėjas teigia, kad Finansų ministerija nesudaro sąlygų tinkamam maitinimo finansavimui egzistuoti, todėl Kalėjimų departamentas negali skirti/tvirtinti ir/ar gerinti atitinkamų valgiaraščių ir mitybos, kuri šiuo metu nėra proporcinga ir tinkama energetinės vertės kontekste, todėl jis patyrė neturtinę žalą.
Teismas pažymi, kad Finansų ministerija atsiliepime detaliai išdėstė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą, kurių teismas neatkartos. Iš atsiliepime išdėstytų teisės aktų nuostatų matyti, kad teisingumo ministras, kaip asignavimų valdytojas, paskirstydamas asignavimus, skiria dalį asignavimų Kalėjimų departamentui Bausmių sistemos programai vykdyti, tvirtina programų sąmatas pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius, užtikrina paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą ir pan. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad Finansų ministerija nesudaro tinkamų sąlygų mitybos išlaidoms finansuoti atmetamas kaip nepagrįstas.
Taip pat akcentuotina, kad skunde pareiškėjas nepateikia duomenų, kad Finansų ministerija atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai neužtikrinti pilnavertiško maitinimo, t. y. nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius Finansų ministerijos neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Finansų ministerijos, yra nepagrįstas ir atmestinas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo, jog jis negauna maitinimo pagal savo fiziologinius poreikius, duomenų, įrodymų, kad dėl maitinimo kreipėsi į Pravieniškių PN-AK ar kitas institucijas į bylą nepateikė. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų (laboratorijos cheminių tyrimų rezultatų, medicininių išrašų ar kitų duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų dėl teismo posėdyje išsakytų argumentų, kad dėl netinkamo maitinimo neteko 13 kg svorio. Teismui nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad nebuvo laikomasi nacionaliniais teisės aktais nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Kaip minėta, valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Teismo vertinimu, subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovų neteisėtus veiksmus.
Kaip jau buvo minėta, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovų atsiliepimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimą, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimai dėl institucijų nepriimtų administracinių aktų yra nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės atstovai Kalėjimų departamentas, Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą, taigi pareiškėjo skundas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.