Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-08-23 · Civilinė byla Nr. e2-6409-287/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
e2-6409-287/2018
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00205-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje
Atsakovas
S. M., T. M.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6409-287/2018Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00205-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.1; 2.3.5.2.1; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1; 3.4.1.6; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje atstovei E. K.,

atsakovei S. M. ir jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,atsakovui T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Pakruojo rajono savivaldybėje, atstovaujančio nepilnamečių J. M. ir R. M. interesus, ieškinį atsakovams S. M. ir T. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo bei išlaikymo skolos vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (nuo 2018 m. liepos 1 d. jo teises perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Pakruojo rajono savivaldybėje) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantiems (duomenys neskelbtini), jų nepilnamečių vaikų J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) eurų iš kiekvieno tėvo kas mėnesį nuo 2018 m. balandžio 16 d., indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kol vaikai taps pilnamečiais, priteisti iš atsakovų nepilnamečiams vaikams išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. (100 eurų į mėnesį x 3 mėnesiai = 300), nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. (100 eurų į mėnesį x 2 mėnesiai = 200), ir nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. (100 eurų į mėnesį x 9 mėnesiai = 900), viso po 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) iš kiekvieno tėvo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovai S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turi nepilnamečius vaikus J. M., gimusią (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) J. M. ir R. M. yra vaikai, likę be tėvų globos. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais net tris kartus, minėtiems vaikams, buvo nustatyta laikinoji globa. Vaikams laikinoji globa buvo nustatyta, nes vaikai buvo rasti namuose neprižiūrėti, nevalgę ir negėrę. Atsakovai nesugeba tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, turi priklausomybę alkoholiui, jiems trūksta socialinių įgūdžių, fiksuoti smurto atvejai šeimoje, sunki finansinė padėtis, atsakovai nerodo jokių pastangų teigiamiems gyvenimo pokyčiams, vengia bendrauti su socialiniais darbuotojais, turi skolų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė E. K. nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi ir nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir ieškinyje bei pažymėjo, kad atsakovai nėra įvykdę jokių susitarimų su socialiniais darbuotojais, nesikreipė į ieškovą dėl dažnesnio bendravimo su vaikais, yra visiškai nusišalinę nuo savo, kaip tėvų, pareigų, žada savo gyvenimo būdą pakeisti, bet tik žodžiu, nepriima pagalbos, nelankė pozityviosios tėvystės kursų bei kitų socialinių programų. Vaikai jau du kartus buvo grąžinti tėvams, tačiau vėl teko juos paimti iš tėvų. Vaikai patyrę daug psichologinių traumų, tačiau šiuo metu jau yra nusistovėjęs vaikų psichologinis ryšys su jų laikinaisiais globėjais. Atsakovai nesugeba pasirūpinti net savimi ir tuo labiau nesugebės pasirūpinti mažamečiais vaikais. Taip pat nurodė, kad atsakovai kelis kartus pervedė į vaikų sąskaitas nedideles pinigų sumas jų išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsakovė S. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad deda visas pastangas, kad sudarytų vaikams sąlygas gyventi namuose. Nesutinka su ieškovo reikalavimais priteisti iš jos išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 100 eurų kiekvienam vaikui, nes jos turtinė padėtis sunki, nedirba, yra neįgali ir gauna šalpos neįgalumo pensiją – 156 eurus. Taip pat nurodė, kad nesutinka su išlaikymo vaikams skolos priteisimu, nes vaikus padeda išlaikyti pagal galimybes – pirkdavo vaikams daiktus ir nežinojo, kad reikia teikti išlaikymą vaikams pinigais, tačiau teikė jį daiktais.

Teismo posėdžio metu atsakovė S. M. nurodė, kad su ieškinio visais reikalavimais sutinka. Nori pati auginti vaikus, nenori jų prarasti, bet dabar tokiomis sąlygomis negali jų auginti. Gyvena su vyru vyro motinos namuose, kuriuose reikalingas remontas. Šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį bei neįgaliojo pensiją. Žada pasikeisti ir susigrąžinti vaikus. Paskutinį kartą juos matė 2017 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau daugiau jų nelanko, nes nenori vaikų traumuoti. Kelis kartus siuntė vaikų globėjai pinigų, tikslių sumų nepamena, vieną mėnesį 40 eurų, kitą – 80 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovės S. M. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas nurodė, kad palaiko savo atstovaujamosios poziciją.

Atsakovas T. M. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas T. M. nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Pripažįsta, kad vaikais nesirūpino, bet žada stengtis vaikus susigrąžinti ir sukurti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Jis dirba ir gauna 480 eurų algą. Gyvena mamos name, kuriame yra virtuvė ir du kambariai, tačiau namui reikalingas remontas, sąlygos vaikams augti netinkamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kur numatyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos inter alia kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. Tėvų valdžia reiškia tėvų teisių ir pareigų, susijusių su savo nepilnamečiais vaikais, visumą. Tėvų valdžios įgyvendinimas ir šios valdžios neįgyvendinimo teisiniai padariniai reglamentuojami atskiruose įstatymuose, t. y., pirmiausia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijoje ir t.t., kuriuose įtvirtintos principinės vaikų teisių apsaugos srities nuostatos, numatančios, kad būtent tėvų teisės ir pareigos vaikams yra išimtinės, kad tėvai yra savo nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, būtent tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis ir pan. Išskirti vaiką su tėvais prieš vaiko, taip pat tėvų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus ir t.t.). Taigi, aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma būtina atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Būtent Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnis detaliau įtvirtina tėvų valdžios turinį, kuriame nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (šio straipsnio 1 dalis) ir kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenei (šio straipsnio 2 dalis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams turinys – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taigi, tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 str.), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios ribojimas – tai tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo ir pareigų vykdymo ribojimas, sustabdymas. Ir tai yra griežčiausia atsakomybė šeimos teisės požiūriu. Tėvų valdžia gali būti apribota ne kaip nors kitaip, o tik įstatymo nustatyta tvarka. Kartu pažymėtina, kad teisiniu požiūriu tėvų valdžia prasideda ir yra įgyvendinama nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, t. y., jai būdingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas. Taigi, teisinė tėvų valdžios esmė ir trukmė – vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų (CK 3.155 str. 1 d.), tėvų valdžia, t. y., jų teisės ir pareigos, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam (CK 3.160 str. 1 d.). Vaikai, sulaukę pilnametystės (18 metų amžiaus), ar tapę emancipuotais (CK 2.9 str.), ar sudarę santuoką (CK 2.5 str. 2 d.), savo teises įgyvendina ir pareigas vykdo patys ir tėvai netenka tėvų valdžios jiems – praranda įstatymo suteiktas su savo vaikais susijusias teises ir pareigas.

Kai tėvai (vienas iš tėvų) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, gali būti taikoma vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str. 1 d.). Tėvų valdžiai apriboti užtenka bent vienos šiame įstatyme nurodytos sąlygos, jei yra nustatyta tėvų kaltė. Pažymėtina, jog įstatymas numato du tėvų valdžios ribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą (CK 3.180 str.). Nors abiem atvejais tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, išskyrus teisę matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, minėti tėvų valdžios ribojimo būdai nėra tolygūs, nes apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d., 3.214 str.). Tėvų valdžios ribojimo būdą parenka teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas pastarąją priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Vadinasi, tam, kad tėvų valdžia būtų apribota neterminuotai, būtinos dvi sąlygos: 1) tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina, ir 2) nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

S. M. ir T. M. turi du mažamečius vaikus J. M., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Vaikams Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymais Nr. AS-140(3.3) ir Nr. AS-142(3.3) nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo nustatyta laikinoji globa ir jie buvo apgyventi Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Stebint teigiamus pokyčius atsakovų S. ir T. M. šeimoje, vaikai nuo 2016 m. gruodžio 19 d. buvo grąžinti tėvams. Nuo 2017 m. kovo 13 d. vaikams vėl buvo nustatyta laikinoji globa ir jie apgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. įsakymai Nr. AS-62-(3.3.) ir Nr. AS-63-(3.3)). Vaikai motinai – atsakovei S. M. buvo grąžinti nuo 2017 m. gegužės 29 d., tačiau nuo 2017 m. liepos 11 d. jiems vėl nustatyta laikinoji globa ir paskirti laikinieji globėjai.

Iš viso to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad atsakovams S. M. ir T. M. buvo suteiktos net kelios galimybės padaryti išvadas dėl savo netinkamo elgesio bei rūpinimosi mažamečiais vaikais, tačiau atsakovai ir toliau jais nesirūpino, jų neprižiūrėjo. Kaip nurodyta 2017 m. liepos 11 d. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro atvejo aprašyme Nr. 42, atsakovų vaikai J. M. ir R. M. rasti su nepažįstama, galimai neblaivia moterimi, vaikai neprižiūrėti, neprausti, plaukai susivėlę, rūbai netvarkingi, nešvarūs, vaikai nepavalgydinti. Vaikai nuo 2017 m. liepos 11 d. auga pas laikinuosius globėjus, tačiau tėvai, kaip patys nurodė teismo posėdžio metu, jų nelanko. Atsakovų šeimoje jokie teigiami pokyčiai (išskyrus tai, kad atsakovė S. M. pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą) nestebimi, jie ir toliau vartoja alkoholį, smurtauja ir nors žada keisti gyvenimo būdą bei susigrąžinti vaikus, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai atsakovai jau žadėjo ne kartą. Tai patvirtino ir ieškovo atstovė.

Tiek atsakovė S. M., tiek atsakovas T. M., teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, patys pripažino, kad turi problemų, gyvenimo sąlygos – prastos, gyvena name, kuriame reikalingas remontas, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus duomenis bei į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovei S. M. ir atsakovui T. M. neterminuotai apribotina tėvų valdžia mažamečių vaikų J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 12 d. įsakymais Nr. AS-158-(3.3.) „Dėl laikinosios globos nustatymo R. M.“ ir Nr. AS-159-(3.3.) „Dėl laikinosios globos nustatymo J. M.“ R. M. ir J. M. nuo 2017 m. liepos 11 d. buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirti laikinieji globėjai. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti R. M. ir J. M. gyvenamąją vietą kartu su laikinaisiais globėjais iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Prašymas tenkintinas ir R. M. ir J. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jų laikinaisiais globėjais, laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią, atskyrus vaiką nuo tėvų, išskyrus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Nustatyta, kad atsakovai S. M. ir T. M. neišlaiko savo mažamečių vaikų J. M. ir R. M.. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, tą patį patvirtino ir ieškovo atstovė, kad atsakovė du mėnesius pravedė vaikų laikiniesiems globėjams 40 ir 80 eurų sumas. Iki tol atsakovai jokio išlaikymo pinigais neteikė. Tiek atsakovė S. M., tiek atsakovas T. M., teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka, jog iš jų būtų priteistas išlaikymas jų vaikams, J. M. ir R. M., po 100 eurų kiekvienam vaikui, iš kiekvieno atsakovo. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas visiškai, priteisiant iš kiekvieno atsakovo, S. M. ir T. M. išlaikymą jų mažamečiams vaikams J. M. ir R. M. periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki J. M. ir R. M. pilnametystės, indeksuojant priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. J. M. pilnametystė sukanka (duomenys neskelbtini), o R. M. pilnametystė turėtų sukakti (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) metai nėra keliamieji metai ir neturi (duomenys neskelbtini)dienos, todėl laikoma, kad R. M. pilnametystė sukanka sekančią dieną, kuri eitų po (duomenys neskelbtini).

Atsakovė S. M. ir T. M. sutiko su ieškovo prašymu priteisti iš jų įsiskolinimą už J. M. ir R. M. išlaikymą, todėl ieškinys ir šioje dalyje yra tenkintinas ir iš atsakovų priteistinas įsiskolinimas už J. M. ir R. M. išlaikymą nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. (100 eurų į mėnesį x 3 mėnesiai, viso 300 eurų), nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. (100 eurų į mėnesį x 2 mėnesiai, viso 200 eurų) ir nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. balandžio 16 d. (100 eurų į mėnesį x 9 mėnesiai, viso 900 eurų), viso po 1400 eurų iš kiekvieno atsakovo.

Kai vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), išieškomų lėšų ir (ar) turto tvarkytoju skiriamas globėjas (rūpintojas) (CK 3.202 straipsnio 1 dalis), kuris gaunamą išlaikymą tvarko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, 4.236-4.252 straipsniai), todėl iš atsakovų S. M. ir T. M. jų mažamečiams vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirtini J. M. ir R. M. laikinieji globėjai. Laikinieji globėjai vaikams priteisto išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirtini iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos (rūpybos) J. M. ir R. M. nustatymo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, todėl šioje byloje mokėtinas 75,00 eurų žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo priteistinas iš atsakovo T. M.. Kadangi ieškinys yra visiškai patenkintas, iš atsakovo T. M. priteistinas žyminis mokestis už išlaikymo vaikams priteisimą – 85,50 eurų. Iš atsakovo T. M. taip pat priteistinos 6,94 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės S. M. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra 100 procentų atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-1499-9160.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 96, 99, 259, 260, 263-271, 279, 282, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki J. M. ((duomenys neskelbtini)) ir R. M. ((duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojat priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 100 (vieną šimtą) eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki J. M. ((duomenys neskelbtini)) ir R. M. ((duomenys neskelbtini)) pilnametystės, indeksuojat priteistas lėšas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) eurų.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų J. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą 1400 (vieną tūkstantį keturis šimtus) eurų.

Priteisto išlaikymo vaikams lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti nepilnamečių J. M. ir R. M. laikinuosius globėjus, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos J. M. ir R. M. nustatymo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams J. M. ir R. M. nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatyti su jų laikinaisiais globėjais, laikinųjų globėjų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 167,44 eurų (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atsakovams S. M. ir T. M. išaiškinti tėvų valdžios apribojimo teisines pasekmes, kad tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, kad išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams; tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo sąlygas, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, jog tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti pakeistas terminuotu arba vaiko atskyrimu nuo tėvų, kad tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis), kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (ar vienas iš jų), kuriems taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos nepilnamečiams J. M. ir R. M. nustatymo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė