Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pradinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , šiuo metu – kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas:

1) Raseinių rajono apylinkės teismo 1993-12-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 42 str. galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams; Raseinių rajono apylinkės teismo 1994-03-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str.2 d. laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. pridėta 1993-12-13 nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999-06-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metas 2 mėnesiams;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

4) Šiaulių apygardos teismo 2003-02-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 273 str. 2 d., 278 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BK 42 str.1 d.; laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str. subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams, Lietuvos apeliacinio teismo 2003-05-20 nuosprendžiu veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 273 str.2 d. į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., iš Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 278 1 d. neperkvalifikuota ir pritaikius Lietuvos Respublikos BK 42 str. 1 d apskirtas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2000-08-03 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, 2009-04-21 paleistas iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų atlikęs bausmę;

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-10- 25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesių ir laisvės atėmimu 2 metams;

7) Šakių rajono apylinkės teismo 2013-12-20 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (1/3) ir paskirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė, atliekant pataisos namų areštinėje;

8) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirta bausmė 80 (aštuoniasdešimt) parų arešto;

9) Šakių rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl veiksmų 2014 m. rugsėjo mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl veiksmų 2014 m. spalio mėnesį) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl padarytų sužalojimų 2015 m. kovo 2 d.) ir paskirtas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2017-01-06 namuose J. M. smurtavo prieš žmoną R. M., schemoje pažymėti sužalojimai nukentėjusiosios veide (b. l. 10-11).

Medicininių dokumentų išraše nurodyta, kad R. M. diagnozuotaas nosies kaulų lūžis, daugybiniai galvos sumušimai, kairios akies paviršinė kraujosrūva (b. l. 13).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G15/2017 (10) nustatyta, kad R. M. padaryti daugybiniai veido ir galvos plaukuotos dalies sumušimai, poodinės kraujosruvos, kraujosruva kairės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti mažiausia trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 18).

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjos 2017-01-08 nutartimi J. M. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 49-50).

Kaltinamasis J. M. laikinai sulaikytas 2017-01-07 1 val., paleistas 2017-01-08 16.47 val. (b. l. 31, 37).

Kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., kadangi J. M. tyčia smogė mažiausiai tris kartus kumščiu žmonai – šeimos nariui, į galvą, tuo padarydamas jai daugybinius veido ir galvos plaukuotos dalies sumušimus, poodines kraujosruvas, kraujosruvą kairės akies obuolyje, nosies kaulų lūžimą, tuo dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas apysunkis; į kaltės formą – padarytas tyčinis nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą – kaltinamasis daug kartų teistas, turi neišnykusį teistumą, vedęs, bedarbis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, supranta, kad agresyvus smurtinis elgesys kyla ir dėl jo girtavimo, tačiau iki šiol nesiėmė jokių priemonių tai problemai išspręsti, nėra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje; į tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas spontaniškai, nebuvo planuotas ir apgalvotas, kas parodo jo mažesnį pavojingumą, nusikalstama veika padaryta dėl tuo metu susiklosčiusių įvykio aplinkybių, sutuoktinių tarpusavio santykių ir ginčo; taip pat į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į nukentėjusiosios poziciją kaltinamojo atžvilgiu – nurodo, jog atleido jam, prašo, kad jis nebūtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme; į pačios nukentėjusiosios elgesį nusikaltimo padarymo metu – girtavo kartu su savo sutuoktiniu, taip sukurdama prielaidas šiam nusikalsti.

Teismas vertina, kad J. M. atžvilgiu nėra galimybės taikyti BK 38 str. – atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kadangi teismui nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d. 4 p.).

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu bei to paties teismo 2015-07-02 nuosprendžiu J. M. teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. už nežymų sveikatos sutrikdymą tai pačiai nukentėjusiajai R. M. (Karušytei) kas leidžia teigti, kad kaltinamasis linkęs daryti pakartotinius nusikaltimus bei yra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas.

Teismas vertina, jog kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, nes anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės neturėjo poveikio kaltinamojo elgesiui, bei kas leidžia manyti, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis nebus pasiekti bausmės tikslai. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis jau ne kartą galėjo imtis priemonių dėl savo girtavimo pažabojimo, tačiau to nedarė, todėl jo pažadus ateityje „koduotis“ teismas vertina tik kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, ši jam atleido, jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamojo atžvilgiu netaikytinas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d.–2 d.).

Kaltinamajam paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. – byla pradėta ir išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Kardomąją priemonę, paskirtą kaltinamajam – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-01-07 iki 2017-01-08.

Iš 2017-01-31 teisme gautos 2017-01-30 pažymos Nr. NTP-7-1253 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui V. Gineikai teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. M., sudaro 73,63 Eur.

Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui advokato pagalba, nepaisant jo turtinės padėties, darbinio statuso. Todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 1 m. (vienerius metus) laisvės atėmimo, bausmę atlikti pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-01-07 iki 2017-01-08.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti, nuosprendį pradėjus vykdyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 73,63 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš J. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.