Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-365/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-15
Bylos Nr.
1A-644-365/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17756-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
V. L.
Civilinis ieškovas
UAB „Norfos mažmena“
Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-365/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17756-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Gaudentui Balčiūnui, V. L. gynėjui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. L. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio V. L. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo, o jį pradėjus vykdyti nustatyta panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Norfos mažmena“ civilinis ieškinys tenkintas: iš V. L. priteista civilinei ieškovei UAB „Norfos mažmena“ 195,53 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt penki eurus ir penkiasdešimt trys euro centai) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 5 d. pažyma Nr. APD-2022-08847 palikta nenagrinėta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. L. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir iš anksto žinodamas, kad neatsiskaitys už prekes, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2022 m. gegužės 5 d. apie 8.20 val., atėjęs į UAB „Norfos mažmena“ priklausančią parduotuvę „Norfa“, esančią Vilniuje, Kovo 11-osios g. 71, prekybos salės alkoholio skyriuje paėmė prekes: 4 vnt. viskio „Ballantine‘s“, 1 l talpos, kai 1 vnt. kaina – 18,49 Eur, bendra vertė – 73,96 Eur, kuriuos susidėjęs į kuprinę nuėjo link kasų, po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo su pagrobtomis prekėmis, t. y. su 2 vnt. šampano „Charles Collin selection demi sec“, 0,75 l talpos, kai 1 vnt. kaina – 26,99 Eur, 1 vnt. šampano „Baron Albert L‘universale brut“, 1 l talpos, kai 1 vnt. kaina – 26,79 Eur, 1 vnt. šampano „Baron Albert L‘universale brut“, 0,75 l talpos, kai 1 vnt. kaina – 18,90 Eur, 1 vnt. šampano „Bouche P&F Carte blanche demi sec“, 0,75 l talpos, kai 1 vnt. kaina – 21,90 Eur, bendra vertė – 121,57 Eur, prabėgo nesusimokėjęs pro kasas, o tuo metu pardavėjai L. J. pastebėjus V. L. ir bandant jį sustabdyti, V. L. konfliktinės situacijos metu pasišalino iš parduotuvės, taip atvirai pagrobė svetimą, UAB „Norfos mažmena“ priklausantį 195,53 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis darė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstimą, t.y. atvirą vagystę, todėl kostatavo, kad kaltinamojo V. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taip pat teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad V. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Skirdamas bausmę kaltinamajam (nuteistajam) V. L. pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, V. L. paskyrus 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. L. skirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Apylinkės teismas nemanė, kad nagrinėjamu atveju V. L. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą, nes nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, ankstesni teistumai leidžia daryti išvadą, kad V. L. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, ankstesnės laisvės atėmimo bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Mano, jog paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, jog jis yra visiškai prisipažinęs kaltu ir labai apgailestauja, todėl prašo skirti švelnesnę bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje o gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliantas V. L. nusikalstamos veikos padarymo fakto, kvalifikacijos ir kaltės klausimų neginčija, tačiau mano, jog jam paskirta per griežta bausmė.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. L. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytai nusikalstamai veikai bausmę, o skunde išskiriamos aplinkybės, jog nuteistasis kaltę visiškai pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę.

8. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

9. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, nuteistajam savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažintina vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vertinant skundo argumentų dėl per griežtos bausmės pagrįstumo, nesant dėl to jokių argumentų, visų pirma pažymima, kad nors įstatymų leidėjas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatė ir švelnesnes bausmės rūšis, tačiau pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas griežtesnės rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė, bausmę nuteistajai individualizavo teisingai.

10. Parenkant nuteistajai bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo atsižvelgta į kaltinamojo (nuteistojo) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. L. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat įvertino ir tai, jog nuteistojo V. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Į V. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą (2019 m. birželio 19 d. atliko laisvės atėmimo bausmę), jis vėl nusikalto. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. L. anksčiau teistas dešimt kartų, daugiausia už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, t. y. susijusias su nuosavybe (1 t., b. l. 63–76). Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 1–6). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius duomenis V. L. paskutiniu metu dirbo tik tris dienas (nuo 2022 m. vasario 2 d. iki 2022 m. vasario 4 d.), nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis (1 t., b. l. 77–78), registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 79). Nors V. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis nusikalto, nes buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu yra reabilitacijoje, savaime nesudaro teisinio pagrindošvelninti nutestajam bausmę. Pažymėtina, kad V. L. nagrinėjamu atveju nusikalto ne atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, nes itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojanys duomenys rodo, kad nuteistojo ankstesni teistumai ir jam skirtos bausmės (jų dydis bei rūšys) neprivertė pakeisti savo elgesio ir padaryti atitinkamų išvadų. Tai, kad nuteistasis V. L. nusikaltimų darymu ne pirmą kartą pablogina savo teisinę padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių pasekmė. Todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo švelninti nuteistojo padėties ir tikėti, kad jis daugiau nenusikals, taip pat konstatuoti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus šiam švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas.

11. Atsižvelgiant į šia nutartimi aptartas alinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam už padarytą apysunkį nusikaltimą paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurio trukmę nustatė nesiekiančią šios bausmės vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl įvertinus V. L. asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nusikalstamų veikų sistemingumą, tai, jog 2019 m. birželio 19 d. atlikęs 8 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę V. L., praėjus mažiau kaip 3 metams, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė šiame nuosprendyje įrodytą nusikalstamą veiką, kad būdamas laisvėje, jis neturėjo realaus pastovaus oficialaus pragyvenimo šaltinio (kaip minėta – šiais metais V. L. dirbo tik tris dienas), po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį nuosprendį jis sistemingai darė administracinius nusižengimus (taip pat ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas už narkotinės medžiagos vartojimą be gydytojo paskyrimo ir kt.), teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nėra pagrindo taikyti apeliantui ir BK 75 straipsnio nuostatų dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Pažymėtina, jog jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai nenustatyta. Nuteistojo veiksmai nagrinėjamu atveju yra susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris jam asmeniškai priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste. Nuteistojo argumentai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo yra įvertinti skiriant jam bausmę bei pritaikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. L. bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikė teisingai. Nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis, o tik nuteistojo manymas dėl per griežtos bausmės (nesant tam pagrįstų ir motyvuotų argumentų) teismo išvadų nepaneigia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl V. L. gynybos patyrė 120 Eur išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartimi nuteistajam V. L. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas V. Baumila. Kaip minėta, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nedirba, duomenų apie jo turimą nekilnojamąjį ar kokį kitą materialinę vertę turintį turtą byloje nėra. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. L. nepriteisti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys