Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-7578 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. paskirta galutinė bausmė – 13 metų 1aisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi 13 metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi taikytas 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925 ir veika perkvalifikuota iš BK 253 straipsnio 1 dalies į BK 253 straipsnio 1 dalį (nauja redakcija), paskiriant 2 metus laisvės atėmimo. Galutinė subendrinta bausmė nepakeista.

2. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2027 m. spalio 24 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2024 m. rugpjūčio 8 d.) – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai 16 (šešiolika) dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

7. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

8. Nuteistasis R. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – tai žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant, kai nustatytoji nepriskiriama žemai. Pažymėtina, kad R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti, tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, apygardos teismas tokios jo pažangos iš esmės neįžvelgia.

9. R. M. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, Apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.

10. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nors paskutinio vertinimo, atlikto 2024 m. liepos 19 d. metu pažymėta, jog R. M. nusikalstamo elgesio rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, vis dėl to, nusikalstamo elgesio rizikos lygis nepakito – išliko vidutinis. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu – 2018 m. liepos 31 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2024 m. vasario 12 d. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nors ir vertintinos mažėjimo linkme, tačiau visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos.

11. Pažymėtina ir tai, kad 2024 m. liepos 19 d. vertinimo metu nuteistajam R. M. nustatyti šeši statiniai (didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas skaičiaus registravimas; nusikalstamas elgesys nesulaukus pilnametystės; laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Laivės atėmimo bausmę atliko būdamas nepilnametis; ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, netinkamai vykdė teismo įpareigojimus; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėtas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis) ir net aštuoni dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – stokoja darbinės patirties; nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumą; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas). Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, tačiau tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme.

12. Savo skundą nuteistasis iš esmės motyvuoja tuo, kad jis motyvuotai tęsia darbinę veiklą laisvės atėmimų vietų įstaigoje bei turi galimybę tęsti darbinę veiklą išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, jo mąstymas neabejotinai kinta tik teigiama linkme, yra šešis kartus skatintas už gerą elgesį. Nuteistojo įsitikinimu, Apylinkės teismas į paminėtas aplinkybes nepakankamai atsižvelgė ir jų tinkamai neįvertino.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo požiūrį į darbą ir jo darbinę patirtį Apylinkės teismas pagrįstai vertino visų aplinkybių kontekste. Iš tiesų, šiuo metu R. M. dirba, tačiau jo oficiali darbinė patirtis iki bausmės atlikimo yra nedidelė. Paties nuteistojo teigimu, laisvėje jis šešis mėnesius dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nors SODROS išrašo duomenimis, minėtoje bendrovėje jis dirbo tik vieną dieną. Taip pat nelegaliai yra dirbęs užsienyje. Iš pradžių įkalinimo įstaigoje nuteistasis dirbti neplanavo, mokėsi. Įsidarbino tik nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namų atvirąją koloniją. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, jo darbiniai santykiai nutrūko dėl perkėlimo. Į Vilniaus kalėjimo administraciją dėl darbo nuteistasis nesikreipė, kadangi planavo vykdyti individualią veiklą. Nuo 2022 m. vasario 14 d. R. M. buvo leista užsiimti individualia veikla, tačiau ji nuteistojo prašymu prilyginta darbinei veiklai buvo tik 2023 m. gegužės 17 d. Vertinant nuteistojo nuostatas į darbą aktualu tai, kad ji ne visuomet buvo pozityvi. Jis 2019 m. gegužės 30 d., 2019 m. sausio 22 d. buvo baustas už atsisakymą vykdyti paskirtą nuobaudą – pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymą be eilės; 2018 m. gruodžio 28 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. kovo 5 d. fiksuota, kad nuteistasis atsisakė tvarkyti patalpas pagal tvarkymosi grafiką. Nors pastaruoju metu nuteistasis dirba, įsitraukia į nemokamų darbų atlikimą, kas Socialinio tyrimo išvadoje ir buvo įvertinta kaip vienas iš apsauginių veiksnių tačiau kiti duomenys patvirtina, kad būdamas laisvėje net ir dirbdamas, R. M. vis tik padarė nusikalstamas veikas, kurių tikslas buvo gauti greitų pajamų. Pats nuteistasis nurodė, kad būdamas laisvėje, jis darbų ieškoti nesistengė, kartas nuo karto dirbdavo nelegalius darbus, kadangi nuolat turėjo finansinį palaikymą iš artimųjų ir problemų su teisėsauga. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog legalaus finansinio šaltinio nebuvimas lėmė alternatyvius nuteistojo materialinės gerovės užsitikrinimo būdus. Aplinkybės, susiję su nestabilia ir maža darbo patirtini, taip pat užsiėmimas nuolatine veikla, skatinančia nusikalstamumą, Socialinio tyrimo išvadoje buvo įvertinti kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai. Vertinant nuteistojo galimybes išėjus į laisvę toliau tęsti darbinę veiklą, pažymėtina, kad nors nuteistasis 2022 m. gruodžio 23 d. pateikė tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės pasirašytą neterminuotą darbo sutartį, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokios pažymos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra laikomos garantu, jog išėjęs į laisvę nuteistasis tikrai įsidarbins.

14. Vertinant nuteistojo nurodytas aplinkybes, kad jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų tinkamas gyvenimo sąlygas, aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šios aplinkybės iš esmės ir vertintinos nuteistojo naudai, tačiau aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas – nuteistasis turėjo nuosavą būstą, kur gyveno kartu su drauge ir jų bendru sūnumi, tačiau akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog R. M. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Skundo autorius itin akcentuoja ir tai, kad jis vykdo individualiame plane nurodytas priemones, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, yra šešis kartus skatintas. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju nuteistasis elgiasi tiesiog taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nes priešingu atveju visos nuteistojo skunde vardinamos lengvatos gali būti panaikintos ir jis būtų pasiųstas laisvės atėmimo bausmę atlikti griežtesnėmis sąlygomis. Todėl, skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo bausmės atlikimo lengvosiomis sąlygomis, teigiamo elgesio ar galėjimo naudotis kitomis lengvatomis nelaikytinos rodančiomis nuteistojo galimybę būti pasiruošusiam sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi. Skunde nurodomos aplinkybės dėl tinkamo nuteistojo elgesio savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys. Be to, aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju pažymi ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo ne tik skatintas, tačiau ir trisdešimt kartų baustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą, įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą ir administracijos reikalavimų nevykdymą, paskutinė nuobauda buvo paskirta 2020 m. rugpjūčio 21 d., o po jos paskyrimo 2020 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. kovo 5 d. dar keletą kartų nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, tačiau buvo apsiribota svarstymais patariamųjų Komisijos posėdžių metu. Šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nuobaudų ir nusižengimų gausa rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje R. M. ne visada sugebėjo paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, negalima nepažymėti ir to, jog minėti vidaus tvarkos pažeidimai buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptaciniai taikomo režimo sunkumai, tačiau ir praėjus nuo bausmės atlikimo pradžios net daugiau nei penkeriems metams. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam.

16. Aukštesnysis teismas pažymi, jog dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir panašiai. R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka už dviejų labai sunkių, vieno sunkaus, dviejų apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymą, susijusių su disponavimu dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, nusikalstamo susivienijimo organizavimu, dokumentų klastojimu, plėšimu, neteisėtu laisvės atėmimu bei neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Praeityje R. M. jau buvo teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimą, savavaldžiavimą ir kita), šiuo metu atlieka bausmę už panašaus pobūdžio veikas, atlikus nusikalstamo elgesio analizę, nustatyta, jog R. M. elgesiui pagrįstai nustatomas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis. Kaip teisingai pažymėjo Apylinkės teismas, R. M. anksčiau jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vėliau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeisdavo probacijos sąlygas ir teismo įpareigojimus, įvykdydavo naujus nusikaltimus. Nuteistojo kriminalinę istoriją šiuo metu sudaro 11 teistumų įskaitant teistumus užsienyje ir dabartinį. Teismai nuteistajam dažniau skirdavo su laisvės atėmimu nesusijusiais bausmes, tačiau jas atlikęs, jis nusikalsdavo pakartotinai. R. M. nusikaltimai sunkėjo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Minėtos aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis ir nurodo, kad jo asmenybė, mąstymas ir elgesys esmingai pasikeitė, tačiau pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos matyti, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, paties problemų sprendimo būdai, pažeidžiant visuomeninių įstatymų bei reikalavimų principus, savo ankstesnio patyrimo bei elgesio pasekmių nekritiškas įsivertinimas, asmeninės atsakomybės stoka bei nusikalstamumo racionalizavimas – buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Dabartinės nuteistojo pakankamai atviros pastangos analizuoti savo neteisėtą elgesį, siekis orientuotis į socialiai priimtino savęs realizavimo visuomenėje statuso atkūrimą, yra vienas iš svarbių teigiamų nuteistojo tolesnio resocializacijos proceso aspektų, vis dėl to, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio, aukštas savęs vertinimas, neteisėti problemų sprendimo metodai, pasekmių suvokimo stoka bei kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, vis dar yra nuteistajam nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kad aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad R. M. asmenybės, jo elgesio bei mąstymo korekcija dar nėra pakankama.

18. Pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina Apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. M. yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai ir 16 (šešiolika) dienų (Komisijos posėdžio dieną (2024 m. rugpjūčio 8 d.)). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nors nuteistasis skunde teigia, kad Apylinkės teismo nutartis yra priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie R. M. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos, vis tik su tokia nuteistojo nuomone sutikti nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš esmės nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o Apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

20. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

21. Remiantis aptartu, skundžiama Apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.