Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-31 · Civilinė byla Nr. e2S-1955-392/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-31
Bylos Nr.
e2S-1955-392/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08930-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
L. B.
Ieškovas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1955-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08930-2023-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo M. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei L. B. dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S., L. B.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. B., kuriuo prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2018 m. gegužės 30 d. pirkimo pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) Nr. 4922, sudarytos tarp L. B., atstovaujamos savo mamos L. B. pagal 2015 m. gegužės 13 d. notarinį įgaliojimą Nr. 30RS-2157, ir M. M. bei A. S., 6.2 papunkčio sąlygą, pagal kurią ieškovas M. M. ir A. S. įsipareigojo „laikyti ir saugoti ne mažiau kaip 5 (penkis) metus nuo šiuos sutarties pasirašymo dienos Daikto Nr. 2 teritorijoje esančią skulptūrą „Legenda“ ir jos dalis. Pardavėjo atstovas turi teisę du kartus per metus, iš anksto suderinęs atvykimo laiką su Pirkėjais, atvykti ir apžiūrėti skulptūrą (skulptūros „Legenda-Lietuva“ aprašymas: bronza , 6 m. ilgio (guli kieme), 4 bronzinės rankos apie 1,8 m. ilgio (guli rūsyje), karūna (ratas) –bronza, skersmuo 2 m. (stovi garaže), dėžė su bronziniais virinimo elektrodais 50x40x60cm. (dėžė stovi kartu su skulptūros rankomis – rūsyje), bendras skulptūros svoris su rankomis ir ratu) – apie 10 tonų) bei priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/00918. Nurodė, jog kadangi civilinėje byloje Sutarties 6.2 papunktyje nustatytos sąlygos pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu L. B. ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš M. M. ir A. S. 32 658,10 Eur nuostoliams atlyginti už neva pasaugos pareigų pažeidimą, iš ieškovo ir trečiojo asmens gali būti išieškota 32 658,10 Eur nuostolių suma, todėl pripažinus Sutarties 6.2 papunktį negaliojančiu, atsirastų pagrindas ieškovui nebemokėti priteistų nuostolių bei reikalauti restitucijos. Tačiau kadangi atsakovė L. B. Lietuvoje nebegyvena, nebeturi nekilnojamojo turto, teismui patenkinus ieškinį šioje byloje, ieškovas negalėtų vėliau atgauti iš jo išieškotos 32 658,10 Eur sumos, nes reiktų inicijuoti sprendimo pripažinimo ir grąžintinų jam lėšų išieškojimą Jungtinės Amerikos Valstijose (atsakovės gyvenamojoje ir tikėtinai jų turto buvimo vietoje), kas pareikalautų daugiau lėšų, negu priteista iš ieškovo ir trečiojo asmens, todėl teismo sprendimo šioje byloje vykdymas pasidarytų ne tik labai apsunkintas, bet galbūt ir neįmanomas. Taigi, pasak ieškovo, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš dalies ir iki įsiteisės byloje priimtas teismo galutinis procesinis sprendimas uždraudė antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/00918 iš skolininkų išieškotas lėšas paskirstyti išieškotojui ir vykdymo išlaidoms padengti.

2. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, jog nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad dėl ieškovo pareikšto reikalavimo dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.

3. Teismas nustatė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad, tokių priemonių netaikius, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes: Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023, dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje numatytos prievolės pažeidimo solidariai iš M. M. ir A. S. L. B. naudai priteisė 32 658,10 Eur nuostoliams atlyginti. Šio sprendimo pagrindu buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/00918, kurioje iš ieškovo ir trečiojo asmens išieškoma viso 37 284,35 Eur suma (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

4. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, jog pripažinus Sutarties 6.2 papunktį negaliojančiu, ieškovui atsirastų pagrindas inicijuoti Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu nustatytos prievolės panaikinimą bei reikalauti restitucijos, o netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, iš ieškovo ir trečiojo asmens bylos nagrinėjimo metu būtų toliau išieškomos sumos, dėl ko ieškovas galimai patirtų turtinius praradimus, o sprendimo vykdymo atgręžimo instituto taikymas taip pat pareikalautų papildomų materialinių sąnaudų.

3. Todėl sprendė, kad egzistuoja teisinis pagrindas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti iš dalies, sustabdant konkrečius su išieškojimu susijusius vykdymo veiksmus, o būtent nestabdyti visų vykdomojoje byloje atliekamų išieškojimo veiksmų, tačiau uždrausti antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/00918 iš skolininkų išieškotas lėšas paskirstyti išieškotojai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė (apeliantė) L. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones uždrausti antstoliui G. B. vykdomojoje byloje Nr. 0040/23/00918 iš skolininkų išieškotas lėšas paskirstyti išieškotojui ir vykdymo išlaidoms padengti. Atskirojo skundo argumentai:

5.1. Ieškovas M. M. savo ieškinyje prašo Sutarties 6.2 punktą dėl skulptūros pasaugos pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą suklydimo įtakoj ir tokiu būdu siekia išvengti žalos atlyginimo sumokėjimo, priteisto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023, kuriuo dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje numatytos prievolės pažeidimo solidariai iš M. M. ir A. S. L. B. naudai priteisė 32 658,10 Eur nuostoliams atlyginti.

5.2. Ieškovas dalyvavo civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023, kurioje Vilniaus apygardos teismas dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje numatytos prievolės pažeidimo, solidariai iš atsakovų M. M. ir A. S. L. B. naudai priteisė 32 658,10 Eur nuostoliams atlyginti, tačiau procese savo argumentų dėl sutarties 6.2 p. negaliojimo pagrindų jokių procesinių dokumentų (atsiliepimų į ieškinį, tripliko, priešieškinio) neteikė. M. M. per daugiau nei metus laiko trukusiame procese pasirodė tik vienam posėdyje 2022 12 09 d. Tik pradėjus vykdyti jau galiojantį Vilniaus apygardos teismo sprendimą, suprasdamas savo ribotas galimybes apskųsti jį kasacine tvarka, jis pradėjo ginčyti sutarties 6.2 p. sąlygą, kurią sudarė neva suklydimo įtakoje, tokiu būdu siekdamas atnaujinti teismo jau išnagrinėtą ginčą ir sustabdyti galiojančio teismo sprendimo vykdymą.

5.3. Ieškovo nurodomas suklydimas ir jo priežastys dėl sutarties 6.2 p. sąlygos, ieškinyje nėra tinkamai atskleistas ir suprantamas, tai daugiau tik formali priežastis siekiant išvengti teismo priteisto žalos atlyginimo. Šiuo atveju skulptūros Lietuva- Legenda saugojimas buvo esminė sutarties sąlyga, be kurios nekilnojamas turtas esantis adresu Žemuogių g. 12, Vilniuje išvis nebūtų M. M. parduotas, todėl, bet kokie samprotavimai apie suklydimą ar teorinę galimybę keisti sutarties sąlygas neturi prasmės.

5.4. Pažymėtina, kad š. m. liepos 6 d. Druskininkuose buvo iškilmingai atidengta skulptūra Lietuva- Legenda, kurią, savo lėšomis atkūrus padarytą skulptūros rankų vagystės žalą, miestui padovanojo L. ir L. B..

Atsiliepimas

6. Ieškovas M. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutarties. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

6.1. CPK 145 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Kadangi atsakovė L. B. Lietuvoje nebegyvena, nebeturi nekilnojamojo turto, teismui patenkinus ieškinį šioje byloje, ieškovas negalėtų vėliau atgauti iš jo išieškotos 32 658,10 Eur sumos, kadangi reiktų inicijuoti sprendimo pripažinimo ir grąžintinų jam lėšų išieškojimą Jungtinės Amerikos Valstijose (atsakovės gyvenamojoje ir tikėtinai jų turto buvimo vietoje), kas pareikalautų daugiau lėšų negu priteista iš ieškovo ir trečiojo asmens, todėl teismo sprendimo šioje byloje vykdymas pasidarytų ne tik labai apsunkintas, bet ir neįmanomas.

6.2. Atsakovė neginčija nei teisinių nei faktinių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, nepateikia įrodymų, kad turi Lietuvoje pakankamai piniginių lėšų ir ar nekilnojamojo turo, į kurį galėtų būti nukreiptas regreso tvarka išieškojimas. Todėl visa tai reiškia, jog atsakovė sutinka su pagrįsta ir teisėta teismo nutartimi. Dėl šios priežasties atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

6.3. Atsakovė teiginys, jog neva laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik siekiant išvengti išieškojimo taip pat yra nepagrįstas. Ieškovas apie tai, kad ginčijama sutarties nuostata buvo įtraukta ne skulptūros savininko, t. y. atsakovė L. B. neturėjo ir neturi jokių teisių į skulptūrą, kurią reikalavo saugoti, sužinojo faktiškai tik susipažinus apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriame buvo nurodyta, jog neva skulptūros savininke buvo ne atsakovė, bet jos mama L. B., nors dar apeliaciniame skunde atsakovė teigė, jog būtent ji buvo skulptūros savininkė ir tai įrodinėdama kartu su skundu teikė 2023 03 06 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, ieškovas negalėjo pirmoje instancijoje reikšti analogiško ieškinio kaip dabar šioje byloje dėl ginčo sąlygos nuginčijimo, nes buvo, kaip paaiškėjo vėliau, suklaidintas ir neteisingai atsakovės įtikintas, jog skulptūros savininke yra atsakovė ir ieškovas neprisiimdamas saugoti skulptūros neįgis nuosavybės teisių į parduodamą nekilnojamąjį turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliantė atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartimi ir nurodo, kad ieškovas M. M. savo ieškinyje prašo Sutarties 6.2 punktą dėl skulptūros pasaugos pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą suklydimo įtakoj ir tokiu būdu siekia išvengti žalos atlyginimo sumokėjimo, priteisto Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1103-854/2023, kuriuo dėl Sutarties 6.2 papunkčio 4 dalyje numatytos prievolės pažeidimo solidariai iš M. M. ir A. S. L. B. naudai priteisė 32 658,10 Eur nuostoliams atlyginti. Ieškovo nurodomas suklydimas ir jo priežastys dėl sutarties 6.2 p. sąlygos, ieškinyje nėra tinkamai atskleistas ir suprantamas, tai daugiau tik formali priežastis siekiant išvengti teismo priteisto žalos atlyginimo.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio pobūdžio argumentai nėra pakankamu pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas turi procesinę teisę ginčyti šalių sudarytos sutarties nuostatas bei teisėtais veiksmais siekti, jo vertinimu, nepagrįstai priteistų sumų išieškojimo.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik prima facie ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Tikėtino ieškinio pagrindimo reikalavimas reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad dėl pareikštų reikalavimų pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas ginčo šaliai palankus teismo sprendimas.

12. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Byloje nenustatyta, kad M. M. ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas.

13. Apeliantės nurodomi argumentai ieškovo procesinio elgesio ir ieškinio formulavimo klausimais bus vertinami išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, o ne šioje civilinės bylos stadijoje, kuomet sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

14. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra konstatavimas, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvertinus faktines aplinkybes, yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškotų lėšų paskirstymą.

15. Nustatyta, kad L. B. Lietuvoje negyvena, nebeturi nekilnojamojo turto, teismui patenkinus ieškinį šioje byloje, ieškovas negalėtų vėliau atgauti iš jo išieškotos 32 658,10 Eur sumos, kadangi reiktų inicijuoti sprendimo pripažinimo ir grąžintinų jam lėšų išieškojimą Jungtinės Amerikos Valstijose (atsakovės gyvenamojoje ir tikėtinai jų turto buvimo vietoje), kas pareikalautų daugiau lėšų negu priteista iš ieškovo ir trečiojo asmens, todėl teismo sprendimo šioje byloje vykdymas pasidarytų ne tik labai apsunkintas, bet ir neįmanomas.

16. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius