Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-14 · Byla Nr. ATP-249-318/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-14
Bylos Nr.
ATP-249-318/2014
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01106-2013-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-249-318/2014Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01106-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1. 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo I. B. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir nubausta:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. – 2300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams 2 mėnesiams;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. – 700 Lt bauda;

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. – 400 Lt bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., I. B. galutinė nuobauda paskirta 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu I. B. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., padarymą, nubaudė 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams 2 mėnesiams.

I. B. nubausta už tai, kad ji 2013 m. birželio 30 d. 3.40 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (1.70 prom.) vairavo automobilį „Mercedes Benz A170 CDI“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais I. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Be to I. B. 2013 m. birželio 30 d., 4.00 val., Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)tarnybiniame policijos pareigūnų automobilyje “Skoda Oktavia”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų grąžinti alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą. Be to ji aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui: atsigulusi ant automobilio sėdynės pradėjo spardytis, taip vengdama, kad būtų paimtas žurnalas. Tokiais savo veiksmais I. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. B. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., skirti mažesnę nei įstatymo numatytą nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, o baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, mokant po 200 Lt.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. nuomone, pirmos instancijos teismas visiškai nevertino J. R. parodymų, kuri parodė, kad automobilį vairavo ne I. B.. Tai, kad pastaroji automobilio nevairavo patvirtino ir liudytoja J. L.. Taigi teismas priimdamas nutarimą rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais.

Šalies argumentai

I. B. nurodo, jog ji prisipažino, kad vairavo automobilį neblaivi ir pareigūnams siūlė kyšį tik dėl to, kad po pareigūnų neteisėtų veiksmų bei gąsdinimų, ji bijojo, jog bus patalpinta į areštinę, o automobilis bus išvežtas.

I. B. neigia nevykdžiusi teisėtų pareigūnų reikalavimų ir sėdėjusi ant registracijos žurnalo. Ji žurnalą pasidėjo šalia, norėdama išgirsti pareigūnų paaiškinimą, už ką buvo sulaikyta ir prašydama pateikti alkoholio matuoklio parodymus. I. B. pareigūnų veiksmams nesipriešino, tiesiog bandė atstumti nuo savęs, kai buvo neteisėtai užpulta. Pažeidėja atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių reikalavimo grąžinti žurnalą nevykdymą bei pasipriešinimą policijos pareigūnams. Tai patvirtina ir byloje esantis garso įrašas. Ji į alkotesterį pūsti nesutiko tik todėl, kad automobilio nevairavo, todėl tam nematė jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyris prašo I. B. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad I. B. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimus, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolais, pareigūnų tarnybiniais parnešimais, asmens blaivumo testo rezultatu, prietaiso “Lion Alcolmeter 500” patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, garso įrašu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-100183-13.

I. B. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai I. B. pripažino kalta, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., 187 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliaciniame skunde I. B. tvirtino, jog ji nepadarė jai inkriminuotų pažeidimų ir aiškino, kad 2013 m. birželio 30 d. naktį ji su J. L. automobilyje vartojo alkoholį, tačiau niekur išvažiavusi nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. I. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokole esančiais duomenimis (b. l. 17-18), asmens blaivumo testu (b. l. 21), alkotesterio patikros sertifikatu (b. l. 20), tarnybiniais pranešimais (b. l. 22-23, 24-25), garso įrašu (b. l. 53), liudytojų parodymais.

2013 m. birželio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-2720104-13, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė I. B., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors pasiaiškinime pažeidėja neigė vairavusi automobilį, o tik nurodė sėdėjusi jame, tačiau tokiam jos aiškinimui prieštarauja nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys liudytojų A. S. ir M. K. parodymai. Liudytojai parodė, kad gavus pranešimą apie muštynes ir atvykus į įvykio vietą, ten buvusios moterys aiškino, kad muštynėse dalyvavę asmenys pasišalino su Mercedes automobiliu. Pareigūnams pamačius, kad toks automobilis atvažiuoja, o šio automobilio vairuotojui pastebėjus policijos pareigūnus, pastarasis staigiai pasuko į kairę. Tuomet pareigūnai automobilį nusivijo. Transporto priemonės iš savo regėjimo lauko jie pametę nebuvo. Automobilį vairavo I. B. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl ji buvo paprašyta nueiti į tarnybinį automobilį pasitikrinti blaivumą (b. l. 47-50). Tai, kad I. B. vairavo automobilį, patvirtina byloje esantis garso įrašas, iš kurio girdėti, kad pažeidėja iš pradžių neigusi, vėliau savo kaltę pripažino (b. l. 53). Nors apeliaciniame skunde pažeidėja nurodo, kad ji kaltę prisipažino būdama įbauginta pareigūnų ir bijodama gresiančių pasekmių, tačiau garso įrašas patvirtina, kad pareigūnai jos nebaugino ir negąsdino, o ji pati pripažino, jog sėdo už vairo ir važiavo būdama neblaivi, nes jos atvažiuoti paprašė pažįstamas, nors suprato, kad elgiasi neteisėtai.

Nors teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. L. patvirtino I. B. aiškinimą, kad tą naktį ji su pažeidėja automobilyje vartojo alkoholį, o vėliau pasisiūliusi pastarąją palydėti namo, nuėjo pasiimti savo telefono, tačiau tai nepaneigia pačios I. B. aiškinimo iš karto po įvykio ir policijos pareigūnų parodymų, jog pastaroji automobilį vairavo būdama neblaivi.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina I. B. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai I. B. nubaudė už tai, kad ji 2013 m. birželio 30 d. apie 4.00 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, t.y. perdavus jai registracijos žurnalą jame pasirašyti, pastaroji žurnalą pasiėmė ir jo negražino, atsisėdo ant žurnalo ir pasakė: „pasiimk pats“ bei aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui, t.y. atsigulusi ant nugaros spardė policijos pareigūną, vengdama, kad būtų paimtas žurnalas. Tokiais savo veiksmais I. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu I. B. neigė, kad ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir jiems priešinosi. Tokius jos skundo argumentus paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. kaltė pilnai įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3-4, 5-6), asmens blaivumo testu (b. l. 7), alkotesterio patikros sertifikato kopija (b. l. 8), liudytojų parodymais, garso įrašu (b. l. 53).

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. nustatyta, kad pasipriešinimas Policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. numatyta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą.

Kad asmuo atsakytų pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., numatytą teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 8 str. numatyta, kad kiekvienas transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis registruojamas tam skirtuose žurnaluose. Pildomas atskiras kiekvienos specialiosios techninės priemonės, kuria tikrinama, žurnalas. Žurnalų lapai turi būti sunumeruoti, įrišti ir antspauduoti policijos įstaigos antspaudu. Žurnale nurodomi šie duomenys: specialiosios techninės priemonės, kuria tikrinama, markė, modelis, numeris, tikrinimo data ir tikslus laikas (valanda ir minutės); policijos pareigūno, kuris atliko tikrinimą, vardas, pavardė, pareigos ir parašas; transporto priemonės vairuotojo, kuris tikrintas, vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, patvirtinantis, jog asmuo susipažino su tikrinimo rezultatais, ir tikrinimo rezultatai (skaičiais ir žodžiais). Jeigu transporto priemonės vairuotojas, kuris buvo tikrintas, atsisako pasirašytinai susipažinti su tikrinimo rezultatais, policijos pareigūnas, kuris atliko tikrinimą, tai pažymi žurnale.

Taigi visais atvejais, kai yra tikrinamas asmens blaivumas, jis su patikrinimo rezultatais yra supažindinimas pasirašytinai. Tokiam asmeniui nesutikus pasirašyti žurnale, policijos pareigūnas tai privalo pažymėti žurnale.

Kaip matyti iš bylos medžiagos pareigūnai M. K. ir A. S. į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini)Vilniaus r. atvyko vykdydami savo tarnybines pareigas, t.y. gavę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo pranešimą apie vykstančias muštynes (b. l. 3-4, 5-6). Iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų A. S. ir M. K. nuoseklių parodymų matyti, kad tarnybiniame automobilyje patikrinus I. B. blaivumą, ji nesutiko su alkotesteryje nustatytais rodmenimis, todėl atsisakė pasirašyti žurnale. Kai pažeidėjai buvo išaiškinta jos teisė žurnale nepasirašyti, pastaroji atsisakė pareigūnams grąžinti registracijos žurnalą ir ant jo atsisėdusi liepė pareigūnams žurnalą pasiimti patiems, t.y. I. B. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.

A. S. išlipus iš automobilio ir per šoninę pusę bandant paimti žurnalą, I. B. pareigūnui pasipriešino, t.y. jį spardė, tokiais veiksmais keldama pavojų tiek sau, tiek pareigūnui. Pažymėtina, jog policijos pareigūnas gali reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą Pareigūnas A. S. apklausiamas teismo posėdžio metu neneigė, jog siekdamas nuraminti įsisiautėjusią I. B., jos atžvilgiu panaudojo kovinius veiksmus, t.y. spaudė krūtinkaulį delnu (b. l. 49-50). Analogiškas įvykio aplinkybes apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas M. K.. Liudytojas paaiškino, jog matydamas, kad I. B. kojomis spardo registracijos žurnalą bandantį paimti jo kolegą, jis priėjo iš priešingos automobilio pusės ir užlaužęs vieną ranką, uždėjo antrankius (b. l. 47-49). Tokius liudytojų parodymus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 57P-2720166-13, tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos analogiškos padarytų pažeidimų aplinkybės.

Nors I. B. aiškino, jog nesipriešino pareigūnams, tačiau neneigė, jog iš tiesų, paprašyta pareigūnų, jiems registracijos žurnalo negražino, o pasidėjo šalia savęs ir neatidavė (b. l. 2). Pažeidėjos aiškinimu, pareigūnas A. S. ją pradėjo smaugti be jokio pagrindo. Nors iš specialisto išvados Nr. G 2123/13(01) matyti, kad I. B. padaryta poodinė kraujosruva kakle, dešiniame žaste, dilbiuose (b. l. 67-68), tačiau tai neprieštarauja liudytojo A. S. aiškinimui, jog jis, siekdamas nuraminti aktyviai besipriešinančią I. B., delnu jai spaudė krūtinės srityje. Kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, I. B. pareigūnams priešinosi aktyviai, todėl pareigūnas delnu galėjo padaryti kraujosruvą ir I. B. kakle. Tai, kad pareigūnai neteisėtų veiksmų prieš pažeidėją nepadarė, patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2013 m. liepos 31 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog išprovokuotuose pareigūnų veiksmuose pažeidėjos atžvilgiu, nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str., sudėties. Taigi jie veikė savo pareiginių įgaliojimų ribose. Be to byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie tvirtintų, jog minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją ir nurodyti iš esmės neteisingas įvykio aplinkybes. Taigi netikėti jų aiškinimu teismas neturėjo pagrindo.

Aplinkybę, kad pareigūnai su I. B. kalbėjo mandagiai, jai negrasino, patvirtina byloje esantis garso įrašas (b. l. 53), kuriame girdisi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. pakeltas balso tonas. Be to liudytojų A. S. ir M. K. aiškinimui neprieštaravo teismo posėdyje apklaustos liudytojos J. L. parodymai (b. l. 57-58).

Visi aptarti byloje esantys objektyvūs faktiniai duomenys patvirtina, kad I. B. suprato, jog savo aktyviais veiksmais priešinasi policijos pareigūnams, teisėtai vykdantiems savo pareigas ir norėjo taip veikti, nes vairavusi automobilį būdama neblaivi, nepasirašydama registracijos žurnale ir jo negrąžindama, siekė išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė, kad I. B. 2013 m. birželio 30 d. apie 4.00 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų teisėtų bei aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui. Šie I. B. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d., sudėtį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. argumentai, kad jai paskirta per griežta nuobauda, nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patraukta I. B.. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pažeidėjos skunde išdėstytas aplinkybes, kad netekus teisės vairuoti ji praras darbą.

Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, I. B. administracinius teisės pažeidimus padarė būdama neblaivi. Jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.70 promilių) (b. l. 7). Vairuodama automobilį neblaivi, I. B. padarė administracinės teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismas pagrįstai, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji pasipriešino policijos pareigūnams ir jų teisėtų reikalavimų nevykdė būdama neblaivi, nes nustatytas girtumas turėjo įtakos pažeidimų padarymui (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 8 p.). Skirdamas nuobaudą už kiekvieną administracinį teisės pažeidimą atskirai, teismas įvertino tai, kad ji mokosi (b. l. 69), augina mažametę dukrą, atsižvelgė į jos materialinę padėtį, todėl pagrįstai paskyrė artimas vidutinėms sankcijose už padarytus pažeidimus numatytas nuobaudas, kurias teisingai subendrino Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. tvarka. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mažinti paskirtą subendrintą nuobaudą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 30¹ str., nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. nurodyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Įvertinus šią įstatyminę nuostatą, darytina išvada, kad paskirtos baudos išdėstymas visų pirma sietinas su sunkia pažeidėjo turtine padėtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2829/2010). Iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, matyti, kad I. B. mėnesinės pajamos yra mažesnės nei vidutinės (b. l. 91). Atkreiptinas dėmesys, jog klausimą dėl nutarimu paskirtos baudos išdėstymo, gavęs asmens prašymą, sprendžia nuobaudą paskyręs teismas. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad I. B. dėl baudos, paskirtos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu, išdėstymo, kreipėsi į nuobaudą paskyrusį teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą ar sušvelninti paskirtą nuobaudą dėl I. B. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

I. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė