Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimo, kuriuo V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį 43 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto nuomone, Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ištyrus byloje surinktus įrodymus, juos įvertinus neteisingai ir vienpusiškai bei padarius visiškai prieštaringas išvadas. Nubaustasis V. A. neigia išdaužęs L. P. namo langų stiklus. Nurodo, kad jis tuo metu buvo namuose, iki 2.30 val. savo kieme remontavo automobilį. Su juo kartu buvo A. N. ir P. Š.. Priimdamas nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi nukentėjusiojo L. P. ir liudytojos J. B. parodymais, tačiau visiškai nevertino nukentėjusiojo L. P. ir liudytojos J. B. parodymų teisingumo ir nuoseklumo. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. P. parodė, kad jis 2015-08-04 nakties metu buvo namuose ir žiūrėjo televizorių, išgirdo lojant šunį ir išėjo į kiemą. Kieme, už dviejų namų nuo savo namo, pamatė vaikščiojantį ir šūkaujantį V. A.. Kitą dieną pamatė, kad yra išdaužti namo langai, bet jokių stiklų dūžių tą naktį negirdėjo, bet manė, kad tai padarė V. A.. Be to, L. P. parodė, kad jis su V. A. ir su V. A. broliu T. nesipyksta. Apeliantas teigia, kad jis brolio T. neturi. Turi brolį S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Brolis S. jokios L. P. tėvo sodybos nesinuomoja, gyvena su T. J. jos senelių sodyboje. L. P. turi sūnų T., jis konfliktuoja su S.. L. P. sūnus T. yra kelis kartus sumušęs S. ir dėl to buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jos šiuo metu perduotos nagrinėti į teismą. Todėl, V. A. teigimu, L. P. teismui davė melagingus parodymus. Liudytoja J. B. parodė, kad nakties metu girdėjo V. A. šaukiant: „T. išeik!“, tačiau dūžtančių langų stiklų garso negirdėjo, kas išdaužė L. P. namo langų stiklus, pasakyti negalėjo.

Apelianto V. A. nuomone, apylinkės teismas visiškai nevertino liudytojų A. N. ir P. Š. parodymų, nurodydamas, kad jie yra jo (apelianto) draugai, todėl yra suinteresuoti duoti jam naudingus parodymus. Tačiau konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti melagingų parodymų davimu, apylinkės teismas nenurodė.

Apelianto V. A. įsitikinimu, apylinkės teismas patraukdamas jį administracinėn atsakomybėn rėmėsi ne objektyviais, teismo posėdžio metu patikrintais ir nuosekliais įrodymais, o padarė tik prielaidas, kurios neatitinka realios tikrovės ir yra visiškai neobjektyvios. Dėl tos priežasties apylinkės teismo nutarimas turi būti panaikintas, o administracinė byla jam nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Tauragės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu V. A. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnyje, tai yra pripažino kaltu 2015 m. rugpjūčio 4 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus L. P. žmonai priklausančio namo lango stiklą, tuo padarant nukentėjusiajam 50 Eur dydžio turtinę žalą, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 43 Eur baudą.

V. A. nuo pat administracinio proceso pradžios, tiek jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir vėliau, teisminio nagrinėjimo metu, kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, neigė ne tik išdaužęs (duomenys neskelbtini) kaime esančio namo lango stiklą, bet ir iš viso 2015 m. rugpjūčio 4 d. naktį buvęs (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 1).

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimu konstatuodamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą nurodė, kad administracinį teisės pažeidimą padariusio V. A. kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1–2), nukentėjusiojo L. P. pareiškimas Tauragės apskrities VPK, jo rašytinis paaiškinimas, iš dalies ir liudytojos J. B. rašytinis paaiškinimas bei jos parodymai teisme.

Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad V. A. kaltė iš esmės grindžiama nukentėjusiojo V. A. ir liudytojos J. B. paaiškinimais, duotais policijos institucijai, ir parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu.

Analizuojant administracinės bylos medžiagą, apygardos teismo manymu, nukentėjusiojo L. P. ir liudytojos J. B. parodymai savo įrodomąja apimtimi nėra pakankami įrodymai objektyviai tiesai šioje administracinėje byloje nustatyti ir neginčytinai konstatuoti esant V. A. kaltę.

Iš 2015 m. rugpjūčio 5 d. L. P. pareiškimo Tauragės apskrities VPK nustatyta, jog, pateikdamas pareiškimą policijos institucijai, L. P. nurodė, kad 2015-08-04, apie 1 val., po (duomenys neskelbtini) kaimą prigėręs eterio siautėjo V. A.. Nurodė, kad ryte rado išdaužytus virtuvės langus, be to, ir kaimynė J. B. sakė, kad ir jos kieme buvo ištampyti kažkokie laidai, buvo primėtyta buteliukų nuo eterio. L. P. pareiškime prašė V. A. patraukti atsakomybėn už išdaužytus langus ir įspėti, kad jis daugiau naktimis nesilankytų jų kiemuose. Nurodė, kad jam buvo padaryta 50 Eur dydžio žala (b. l. 3).

Iš 2015 m. rugpjūčio 27 d. L. P. paaiškinimo Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriui nustatyta, kad L. P. nurodė 2015-08-04, apie 1 val., būdamas sodyboje (duomenys neskelbtini) išgirdo lojant šunis. Išėjęs į sodą, išgirdo iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), sklindantį vyrišką balsą, iš kurio atpažino, kad triukšmauja V. A.. Įsijungus sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), automatiniam apšvietimui, jis pamatė, kad po žmonos sodybą tikrai vaikšto V. A.. Nurodė, kad V. A. buvo neblaivus, todėl jis prie jo aiškintis nėjo. Paaiškinime L. P. nurodė ir tai, kad fakto, jog V. A. išdaužė žmonos sodyboje esančio namo langus, nematė ir negirdėjo (b. l. 4).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. P. parodė, kad 2015-08-04 naktį žiūrėdamas televizorių išgirdo kieme lojant šunis. Išėjęs į sodą, pastebėjo, kaip žmonos sodyboje, esančioje už dviejų sodybų, (duomenys neskelbtini), įsijungė automatinis apšvietimas, ir tuomet jis pamatė, kad žmonos sodyboje šūkauja, keikiasi V. A.. L. P. parodė ryte pastebėjęs, kad išdaužtas žmonos sodyboje esančio namo lango stiklas. Kas išdaužė langą, L. P. nurodė nematęs ir dūžtančio stiklo garso negirdėjęs. Tačiau kadangi žmonos sodyboje naktį girdėjo ir matė šūkaujant V. A., todėl nusprendė, jog langą išdaužė V. A.. Be to, prie tvoros rado buteliuką nuo eterio, kurį yra anksčiau kartu su V. A. gėręs (b. l. 28–29).

Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog 2015 m. rugpjūčio 5 d. pareiškime Tauragės apskrities VPK nurodęs tik girdėjęs, bet nematęs (duomenys neskelbtini) kaime siautėjant V. A., 2015 m. rugpjūčio 27 paaiškinime Tauragės apskrities VPK L. P. jau konkretizavo matęs, jog po žmonai priklausančios sodybos kiemą vaikščiojo V. A.. Tačiau vertinant L. P. paaiškinimus policijos institucijai, akivaizdu ir tai, jog nei 2015 m rugpjūčio 5 d. pareiškime, nei 2015 m. rugpjūčio 27 paaiškinime L. P. nenurodė matęs, kad namo lango stiklą išdaužė būtent V. A.. Atvirkščiai, kaip bylos medžiaga objektyviai nustatyta, 2015 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime l. P. vienareikšmiai nurodė, kad kas išdaužė namo lango stiklą, nematė ir, maža to, dūžtančio lango stiklo garso negirdėjo. Bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog aplinkybę, kad asmens, kuris išdaužė namo lango stiklą, nematė ir dūžtančio stiklo garso negirdėjo, L. P. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Taigi, akivaizdu, jog tiek paaiškinimuose policijos įstaigai, tiek teisminio nagrinėjimo metu, taigi viso administracinio proceso metu L. P. nurodė ir patvirtino, jog fakto, kad namo lango stiklą būtų išdaužęs būtent V. A., jis nematė ir dūžtančio lango stiklo garso tą naktį negirdėjo. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, tai yra vien tik L. P. paaiškinimais, jog 2015 m. rugpjūčio 4-osios naktį jis girdėjęs ir matęs, kaip po sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemą vaikščiojo V. A., vienareikšmiai ir neabejotinai konstatuoti, jog namo lango stiklą išdaužė būtent V. A., nėra pagrindo. Aplinkybė, jog prie žmonos sodybos surasti buteliukai nuo eterio (kaip teigė L. P., jis yra gėręs eterį kartu su V. A.), taipogi vienareikšmiai nepatvirtina V. A. kaltės išdaužus namo lango stiklą.

Apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimą grindė ir liudytojos J. B. paaiškinimais policijai ir parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, to, kad L. P. žmonos sodyboje esančio namo lango stiklą 2015 m. rugpjūčio 4-osios naktį išdaužė V. A., neginčytinai nepatvirtina ir liudytojos J. B. išdėstytos aplinkybės.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. paaiškinime Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriui J. B. nurodė, kad 2015-08-04, apie 1 val., būdama savo namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo L. P. sodyboje šūkaujantį V. A.. Tačiau nustatyta ir tai, kad policijos institucijai pateiktame paaiškinime liudytoja nurodė, jog į lauką nebuvo išėjusi, dūžtančio lango stiklo garso negirdėjusi (b. l. 5). Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu liudytoja J. B. taipogi nurodė, kad 2015-08-04 naktį šalia savo namo, sodyboje (duomenys neskelbtini), girdėjo V. A. balsą, tačiau į kiemą išėjusi nebuvo ir dūžtančių langų stiklų negirdėjusi. Be to, liudytoja nurodė nemačiusi, kas prie namo (duomenys neskelbtini) buvo atėjęs, be to, nemačiusi ir to, ar buvo išdaužtas L. P. žmonos sodyboje esančio namo langų stiklas (b. l. 29). Akivaizdu, jog tiek 2015-08-25 paaiškinime policijos pareigūnams, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu J. B. nuosekliai nurodė tik girdėjusi V. A. balsą, tačiau, kaip nustatyta, ji ne tik nebuvo išėjusi į kiemą, bet ir dūžtančių langų stiklų negirdėjo. Taigi remiantis išdėstytais liudytojos J. B. parodymais neabejotinai konstatuoti A. A. kaltę išdaužus namo lango stiklą taipogi nėra pagrindo.

Esant tam, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nukentėjusiojo L. P. ir liudytojos J. B. parodymai, net ir vertinant juos kaip visumą bei turint omeny, jog nukentėjusysis ir liudytoja parodymus teisminio nagrinėjimo metu davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, nėra objektyviai pakankami šioje byloje konstatuoti asmens kaltę. Juolab kad, kaip bylos medžiaga nustatyta, jokie kiti objektyvūs duomenys V. A. kaltės neabejotinai nepatvirtina. Apylinkės teismo išvada, kad įvykio naktį niekas kitas lango stiklo išdaužti negalėjo, nėra objektyviai pagrįsta, paremta tik prielaidomis.

Ginčydamas jam pareikštus kaltinimus, teisminio nagrinėjimo metu V. A. nurodė, kad įvykio dieną, tai yra 2015 m. rugpjūčio 4 d., buvo savo namuose, iki 2.30 val. remontavo automobilį, kuriuo kitą dieną ketino važiuoti. Kartu su juo buvo P. Š. ir A. N., kuris, kaip V. A. nurodė, yra kartu su juo atvykęs į teismą.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. A. draugus apklausti netikslinga, nes jie patys yra suinteresuoti išvengti administracinės atsakomybės ar padėti jos išvengti draugui.

Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo, be kitų teisių, turi teisę pateikti prašymus. Bylą nagrinėjantis teismas posėdyje išnagrinėja pateiktus prašymus, o jų svarstymo rezultatai nurodomi teismo posėdžio protokole (ATPK 283 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis).

Iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdžio protokolo nematyti, kad apylinkės teismas būtų klausęs, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kokių nors prašymų (b. l. 28–30), ir juolab sprendęs klausimą dėl liudytojų apklausos. Tuo tarpu teismas nutarimu konstatavo, kad V. A. draugai yra suinteresuoti išvengti administracinės atsakomybės ar padėti jos išvengti draugui. Taigi, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, vertino galimų duomenų kaip įrodymų byloje patikimumą ir padarė išvadą, teismo posėdyje šių duomenų tiesiogiai, kaip to reikalauja įstatymas, net netyręs. V. A. išsakyti argumentai ir įvardytos aplinkybės, kaip to reikalauja įstatymas, teismo posėdyje nepatikrintos ir abejonės tokiu būdu nepašalintos.

Esant aptartiems duomenims, daryti objektyviai pagrįstą ir neginčytiną išvadą, kad 2015-08-04, apie 1 val., (duomenys neskelbtini) , L. P. žmonai priklausančio namo lango stiklą išdaužė V. A., apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi, esant abejonių, remiantis tik prielaidomis, konstatuoti, kad V. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje, nėra objektyvaus pagrindo, nes visos abejonės turi būti aiškinamos pažeidėjo naudai. Todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimas naikintinas, V. A. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikinti.

V. A. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50³ straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas neskundžiamas.