Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Stasio Valužio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008-01-11 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2007-04-02, apie 3 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą peiliu smogė M. B. į nugarą, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą su kiauriniu nugaros smegenų kietojo dangalo ir nugaros smegenų sužalojimu, dešinės kojos paralyžių, mažojo dubens organų funkcijos sutrikimą, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-26 nuosprendį, kadangi neteisingai paskirta bausmė, ir paskirtą bausmę sušvelninti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog įvykio metu prasidėjus astmos priepuoliui pats nubėgo iki policijos komisariato, tačiau jis buvo uždarytas, todėl įvykis nebuvo užregistruotas, o nukentėjusiojo pareiškimas buvo parašytas tik praėjus kelioms dienoms. T. K. teigia, kad liudytojas D. P. įvykio metu buvo neblaivus, o ligoninėje nebuvo patikrintas nukentėjusiojo M. B. blaivumas.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo T. K. kaltės. T. K. įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriuose jis nurodo, kad įvykis iškart nebuvo užregistruotas, o nukentėjusiojo pareiškimas buvo parašytas tik praėjus kelioms dienoms. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 2 d. numato, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2007 m. balandžio 2 d., t. y. įvykio dieną, pagal Klaipėdos universitetinės ligoninės pranešimą Klaipėdos miesto 4-ajame policijos komisariate buvo pradėtas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 1).

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nukentėjusysis pareiškimą parašė praėjus kelioms dienoms po įvykio. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo M. B. rašytinio pareiškimo dėl padaryto jam sužalojimo nėra. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., sudėtis – sunkus tyčinis nusikaltimas – yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą gavus pranešimą apie sužalojimą ir nebūtinas nukentėjusiojo asmens skundas.

Kolegija taip pat atmeta nuteistojo T. K. apeliacinio skundo motyvus apie įvykio metu galimą liudytojo D. P. neblaivumą bei tai, kad ligoninėje nebuvo patikrintas nukentėjusiojo M. B. blaivumas. Nukentėjusiojo bei liudytojo blaivumas įvykio metu nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., kvalifikacijai bei bausmės švelninimui reikšmės neturi.

Nuteistasis T. K. anksčiau penkis kartus teistas, teistumui neišnykus padarė naują tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Apylinkės teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

Skirdamas bausmę apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir paskyrė bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Nors apylinkės teismas nenustatė nuteistojo T. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bet paskirdamas 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atsižvelgė į nuteistojo veiksmus po nusikaltimo padarymo (atėjimą į policijos komisariatą) ir paskyrė teisingą ir pagrįstą bausmę. Todėl kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo švelninti paskirtos bausmės.

Tenkinti apeliacinį skundą juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-26 nuosprendis pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti.