Kauno apylinkės teismo įsakymas

2022-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3350-917/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-12-06
Bylos Nr.
e1-3350-917/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39334-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3350-917/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39334-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12;1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2010 m. vasario 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

2. 2010 m. gegužės 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. vasario 17 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2011 m. kovo 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi, laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3. 2012 m. gegužės 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

4. 2012 m. spalio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2013 m. vasario 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. 2015 m. gruodžio 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Bausmę atlikęs 2017 m. sausio 27 d.,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2022 m. spalio 14 d., apie 23.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, paėmęs kėdę tyčia ją metė į sugyventinę V. P., su kėde pataikė jai į galvą ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė žaizdą viršugalvio srityje, nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. spalio 14 d. namuose, kartu su V. P. ir 4 jo draugais, šventė jo gimtadienį, būdami namuose vartojo alkoholį. V. P. alkoholio nevartojo. Pasibaigus gimtadienio šventimui ir draugams apie 23.00 val. išvykus, jie su V. P. liko namuose, vaikai jau tuo metu miegojo kitame kambaryje. Tikslių įvykio detalių dėl didelio alkoholio kiekio neatsimena, tačiau žino, kad tarp jų su V. P. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. P. nuo jo nusisukus, jis paėmė kėdę, stovinčią prie stalo svetainėje ir metė ją į V. P. ir pataikė jai į galvos sritį. V. P. pradėjo verkti sakė, sakė, kad jai skauda galvą. Jis, prieš mesdamas tą kėdę, nepagalvojo pasekmių, tačiau pamatęs V. P. verkiančią ir besivalančią kraujuojančia žaizdą, labai išsigando savo tokio poelgio. V. P. pasakius, kad ji kvies policiją, apsirengė ir išėjo iš namų. Į namus grįžo praėjus kelios valandoms. Grįžus, policijos bute nebuvo. Grįžęs į namus V. P. atsiprašė. Po konflikto jie ir toliau kartu gyvena, ji dėl šio konflikto atleido (b. l. 110–113, 152–154).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. spalio 14 d. sugyventinis namuose šventė savo gimtadienį. Namuose buvo trys svečiai, su kuriais sugyventinis vartojo alkoholį. V. P. alkoholio nevartojo. Svečiai išėjo apie 22.00 val. Apie 23.20 val. namuose likęs sugyventinis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Taro jos ir E. V. kilo konfliktas. Mažamečiai vaikai buvo atskirame kambaryje ir konflikto nematė. Konflikto metu, jai einant link balkono, sugyventinis tyčia paėmė kambaryje buvusią kėdę ir užsimojo. Ji nemanė, kad sugyventinis kėdę mes į ją, todėl ėjo užsisukusi, o šis tyčia kėdę metė į ją ir pataikė į pakaušį bei jį praskėlė. Iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas, todėl ji nuėjo į kambarį pas vaikus ir paprašė, jog jie apžiūrėtų ar stipriai prakirsta galva. Sūnus pasakė, kad galva prakirsta, todėl ji paprašė jo pakviesti medikus. Išgirdęs tai, sugyventinis pasišalino iš buto. Atvykę medikai jai suteikė pagalbą, norėjo vežti į gydymo įstaigą peršviesti galvą dėl patirtos traumos, tačiau ji atsisakė, kadangi namuose buvo du mažamečiai vaikai, kurių palikti be priežiūros negalėjo (b. l. 38–41).??

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnas E. M. patruliuodamas su tyrėja A. P., apie 23.20 val. iš budėtojo gavo informaciją, kad (duomenys neskelbtini), patėvis su kėde prakirto mamai galvą, kraujuoja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko V. P., kuri paaiškino, kad 2022 m. spalio 14 d., (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis, E. V. su draugais šventė gimtadienį. Išėjus E. V. draugams iš namų, jis, būdamas stipriai neblaivus, sėdėdamas svetainėje prie stalo šnekėjosi vienas su savimi, priekaištavo, kad visi yra blogi. Apie 23.10 val. V. P., būnant svetainėje, einant link balkono E. V. paėmęs kėdę, kuri buvo svetainėje prie stalo, ją iškėlė ir nieko nesakęs metė ir pataikė į einančią V. P.. Su kėde pataikė V. P. į galvą ir ją sužalojo. Apžiūrėjus V. P. galvos sritį buvo užfiksuoti sužalojimai, padarytos sužalojimo foto nuotraukos. Atvykusi GMP ,,1515: brigada, apžiūrėję V. P., jos į gydymo įstaigą nevežė, kadangi sužalojimai buvo nežymūs. V. P. teigė, kad E. V. išgirdęs, kad yra kviečiami policijos pareigūnai iš namų pasišalino. V. P. įvykio vietoje pareiškimą rašyti atsisakė. V. P. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta kėdė, kurią E. V. metė į einančią V. P. (b. l. 1–4, 30–33).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta kėdė, kurią E. V. metė į einančią V. P. (b. l. 5–13).

Iš 2022 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų ,,Body“ kamerų. Vaizdo įrašuose matosi, kad pareigūnai kartu su greitosios darbuotojais atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnams užėjus į butą matosi ant lovos sėdinti moteris, kuri nurodo, kad vyras jau pabėgo. Medikai apžiūri moterį. Pareigūnė klausia moters, kaip jai sudavė, ji atsako, kad su kėde. Medikė pasako, kad siūti žaizdos nereikia. Pareigūnė moters klausia dėl ko įvyko konfliktas, moteris atsako, kad vyras pergėrė, per daug išgėrė, vyras yra moters sugyventinis, kartu gyvena pora metų. Pareigūnas klausia ar pirmą kartą taip įvyko, moteris atsako, kad antrą kartą. Moteris sako, kad kai vyras padaugina alkoholio tada jam visi blogi būna. Pareigūnai moteriai paaiškina, kad ji turi teisę rašyti pareiškimą, jei nerašys pareiškimo, tyrimas vis tiek policijoje bus pradėtas. Pareigūnas patikrina moters blaivumą, pasako, kad ji blaivi (b. l. 138–140).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. P. nustatyta žaizda viršugalvio srityje. Žaizdos lokalizacija – žaizda tikėtina muštinė, padaryta paveikus viršugalvį buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 142–143).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis E. V. 2022 m. spalio 14 d., apie 23.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, paėmęs kėdę tyčia ją metė į sugyventinę V. P., su kėde pataikė jai į galvą ir tokiu būdu nukentėjusiajai padarė žaizdą viršugalvio srityje, nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje kaltinamojo E. V. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis mesdamas kėdę į nukentėjusiąją V. P., siekė nukentėjusiąjį sužaloti, sukelti jai fizinį skausmą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą V. P. sukėlė sugyventinio kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – mesta kėdė į ją ir taip padaryta žaizda viršugalvio srityje, t. y. pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad mesdamas kėdę į nukentėjusiąją gali pataikyti ir sukelti fizinį skausmą bei sužaloti.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutinka.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka nebaustas, VšĮ ,,Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos“ stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 128), Priklausomybės ligų centre Kauno filiale neregistruotas (b. l. 124, 141).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skambučio į BPC garso įrašas bei vaizdo įrašai iš pareigūnų ,,Body“ kamerų, esantys byloje (b. l. 134–137; 138–140), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti, jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant pareigą būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. V. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant pareigą būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skambučio į BPC garso įrašą bei vaizdo įrašus iš pareigūnų ,,Body“ kamerų, esančius byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

E. V. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sigita Meškauskienė