- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1115-642/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- A. K., J. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. (J. K.) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. (J. K.) ir A. K. (A. K.) prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (iki 2018 m. sausio 1 d. – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016 tenkinus šalių prašymą patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.
2. Teisme gautas pareiškėjos J. K. prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Prašymas grindžiamas aplinkybe, jog pareiškėjas A. K. nesilaiko Vyriausybės nustatytos tvarkos ir pats gera valia neindeksuoja mokamos išlaikymo sumos. Pareiškėja siekia kreiptis į antstolius, nes tokie jo veiksmai užkerta kelią gauti socialinę paramą.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas A. K. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo su prašymu nesutiko. Nurodė, jog vykdo teismo nutartį, t. y. kas mėnesį į pareiškėjos sąskaitą perveda po 600 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui. Dėl vaikų išlaikymui skirtos periodinių išmokų sumos indeksavimo šalys, pasirašydamos sutartį, nesusitarė. Pareiškėjui vykdant taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino pareiškėjos J. K. (J. K.) prašymą. Teismas nutarė išduoti pareiškėjai J. K. vykdomąjį raštą pagal 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo A. K. civilinėje byloje Nr. 2SP-5907-328/2016.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas įstatymu (CK 3.208 straipsnis), o ne teismo sprendimu ar šalių susitarimu. Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jei skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas A. K. pareigą teikti šalių vaikams išlaikymą vykdo, tačiau teikiamo išlaikymo teisės aktų nustatyta tvarka neindeksuoja. Esant nurodytoms aplinkybės, atsižvelgęs į galiojantį teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką šiuo aspektu, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai J. K. yra būtina išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos taikos sutarties 1 punktą, todėl pareiškėjos prašymą tenkino (CPK 646 straipsnio 3 dalis, CK 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.208 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos J. K. prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas nurodo, kad CK 3.208 straipsnyje numatytas vienas konkretus atvejis, kuomet išlaikymas yra indeksuojamas – kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, t. y. nenumatyta, kad indeksavimas taikomas, jeigu dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo buvo susitarta, kaip numatyta CK 3.193 straipsnyje. Vyriausybės nutarimu negali būti praplėstas arba susiaurintas CK 3.208 straipsnio taikymas.
7.2. Pažymima, kad pareiškėjai dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo susitarė, sudarydami taikos sutartį, kurią 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi patvirtino Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Sutartyje pareiškėjai numatė, kad vaikų išlaikymui kas mėnesį apeliantas mokės periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienai dukrai, iš viso 600 Eur. Dėl mokamo išlaikymo indeksavimo pareiškėjai nesusitarė ir teismas tokią šalių taikos sutartį patvirtino.
7.3. Apeliantas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Klaipėdos apylinkės teismas tenkino pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtino jų 2020 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (civilinė byla Nr. e2YT-8993-889/2020), kurios 2 punktas numato, kad šalys susitaria, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-5907- 328/2016 nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, teikiamas išlaikymo dydis ir tėvo bendravimo su vaikais tvarka, yra nekeičiama. Apelianto vertinimu, tokiu būdu teismas dar kartą patvirtino, kad pareiškėjų susitarimas dėl vaikams teikiamo išlaikymo, nenumatant jo indeksavimo, neprieštarauja viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidžia susitariančių šalių nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.
7.4. Be to, apeliantas akcentuoja, kad pareiškėja J. K. prašo išduoti vykdomąjį raštą ne todėl, kad neindeksuojant periodinių išmokų, pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai, o todėl, kad tai pareiškėjai „užkerta kelią gauti socialinę paramą“, t. y. iš esmės ji ir neprašo, kad vaikams mokamos periodinės išmokos būtų indeksuojamos.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja J. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama netenkinti pareiškėjo A. K. atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš A. K. J. K. bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Teismų praktikoje aiškiai suformuota taisyklė, kad pagal tai kaip mokamas išlaikymas (savo noru ar priverstinai) pareiga indeksuoti išlaikymo išmokas kyla pačiam skolininkui, antstoliui ar išskaitas darančiam asmeniui ir indeksavimas turi būti atliekamas nuolat. Kadangi pareiškėjas A. K. išlaikymą mokėjo pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį savo noru, pareiga indeksuoti išlaikymo išmokas teko jam pačiam. Nustatyta išlaikymo suma nebuvo indeksuojama, kaip tą numato įstatymai.
8.2. Argumentai dėl to, kad pareiškėja J. K. prašo išduoti vykdomąjį raštą netinkamu pagrindu, t. y. kad išmokų neindeksavimas užkerta kelią gauti socialinę paramą, yra nepagrįstas, nes prašymas paduotas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduotas todėl, kad susiformavo išlaikymo įsiskolinimas, nes skolininkas neindeksavo periodinių išmokų Vyriausybės nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo išieškojimo iš pareiškėjo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
7. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir A. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjas A. K. įsipareigoja mokėti išlaikymą nepilnametėms dukroms – A. K. ir M. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienai, iš viso 600 Eur nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į pareiškėjos banko sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (taikos sutarties 1 punktas).
8. Tarp šalių kilo ginčas dėl taikos sutarties sąlygų (ne)tinkamo vykdymo – pareiškėja nurodė, jog A. K. nesilaiko Vyriausybės nustatytos tvarkos ir gera valia neindeksuoja mokamos išlaikymo sumos, o pareiškėjas tiek atsiliepime į pareiškėjos prašymą, tiek teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, savo poziciją dėl tinkamo taikos sutarties vykdymo grindžia aplinkybėmis, jog taikos sutartyje šalys dėl indeksavimo nesusitarė.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šiuo atveju pareiškėjai dėl išlaikymo formos ir dydžio susitarė taikos sutartimi, kurią patvirtino teismas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnis).
10. CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Pagal nurodytoje kasacinėje byloje, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, pateiktus išaiškinimus, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. CK 3.208 straipsnio taikymo atveju, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatytas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis, nėra keičiama, nes nėra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Priešingai nei teigia apeliantas, periodinių išmokų indeksavimas pagal įstatymą privalo būti vykdomas net ir tuo atveju, jei šalys taikos sutartimi dėl to nesusitarė. Remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu, CK 3.208 straipsnyje nustatytas periodinių išmokų indeksavimas vykdomas teismo sprendimo vykdymo proceso metu skolininkui indeksuojant jas ir mokant savo noru arba teismo sprendimą pateikiant vykdyti antstoliui.
11. Byloje pateikti duomenys leidžia teismui spręsti, jog atsakovas nevykdo teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, numatytos išlaikymo sumos nepilnamečiams vaikams neindeksuoja Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis mažesnį nei turėtų būti mokamas. Duomenų apie tai, kad atsakovas tinkamai gera valia vykdo taikos sutarties sąlygas nėra. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta šalių pasirašyta sutartis turi joms galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apelianto argumentus, kad pareiškėja J. K. prašo išduoti vykdomąjį raštą, nurodydama, jog neindeksuojant periodinių išmokų, pareiškėjai užkertamas kelias gauti socialinę paramą. Tačiau, pažymėtina, kad nepaisant prašymo formuluotės, apeliantas nepaneigė fakto, jog jis neindeksavo periodinių išmokų Vyriausybės nustatyta tvarka ir todėl susidarė įsiskolinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su vykdomojo rašto išdavimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Dėl šios priežasties atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Apelianto atskirojo skundo netenkinus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Pareiškėja pateikė prašymą dėl 100 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio už dokumento, kuriame pateikti atsikirtimai, pateikimą. Todėl pareiškėjai J. K. iš pareiškėjo A. K. priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo A. K. (A. K.) priteisti J. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.