Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Alona Romanovienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn K. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. skundą dėl Rietavo policijos komisariato 2009-11-17 nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas (toliau – Institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą) 2009 m. spalio 30 d. 10.05 val. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad K. P. kelyje Nr. A1 Vilnius–Klaipėda 292-ame kilometre, vairavo N1 kategorijos transporto priemonę „TOYOTA HILUX“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią K. P. įmonei, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tokiu būdu pažeidė 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

2009 m. lapkričio 17 d. Rietavo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininkas komisaras (toliau – Institucija paskyrusi nuobaudą) nutarimu K. P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 900 litų bauda.

K. P. skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Nurodo, jog jis nesutinka su pažeidimu, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Jis iš Rietavo vyko į Vėžaičius, Klaipėdos rajone verslo reikalais. Vėžaičiuose atsirado būtinybė vykti į Klaipėdą. Tai patvirtina pridedamas kelionės lapas. Vinjetę jis būtų įsigijęs kaip visada „Lukoil“ degalinėje, esančioje automagistralėje Vilnius – Klaipėda. Tačiau neprivažiavus degalinės buvo sustabdytas pareigūnų, todėl nespėjo susimokėti nustatyto mokesčio.

Teismo posėdžio metu K. P. nurodė, kad mokesčio nesumokėjo, nes nespėjo privažiuoti iki artimiausios „Lukoil“ degalinės, kuri yra prie Klaipėdos ir kurioje jis visada perka vinjetes. Kad vinjetes pardavinėja UAB „Plungės lagūna“ degalinėje, esančioje Sauslaukio kaime jis nežinojo.

Institucijų, kurių pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė skundžiamą nutarimą, atsiliepimuose į skundą (b.l. 30, 32) nurodyta, jog nesutinka su K. P. skundo reikalavimais ir prašo skundo netenkinti. Atsakomybė pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį atitenka transporto priemonės valdytojui, t.y. asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtintas Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašas imperatyviai nustato, jog valdytojai (vairuotojai), prieš išvažiuodami į apmokestintus kelius, privalo priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo, ir, tik tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo ) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima susimokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai privalo padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. K. P., prieš įvažiuodamas į aukščiausios kategorijos kelią turėjo galimybę susimokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę UAB Plungės lagūna“ degalinėje, esančioje Sauslaukio kaimas, Rietavo seniūnija, kurioje vinjetėmis prekiaujama nuo 2009-09-28.

Teismas konstatuoja.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Atsakomybė pagal ATPK 148 straipsnio 1 dalį iškyla už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M2 ir N1 kategorijų kelių transporto

priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

Iš skundo motyvų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pažeidimu ir mano, jog buvo sustabdytas dar neprivažiavus artimiausios degalinės, kurioje būtų sumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestį.

Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai naudotojo mokestį moka už važiavimą magistraliniais keliais. Įstatymo 2 straipsnio 12 punktas transporto priemonės valdytoją apibrėžia kaip asmenį, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantį, naudojantį ar vairuojantį transporto priemonę.

Analizuojant ATPK 148 straipsnio 1 dalį laikytina, kad šioje byloje pažeidimo ir atsakomybės už pažeidimą subjektas pagrįstai ir teisėtai pripažintas administracinėn atsakomybėn patrauktas K. P., nes už šį pažeidimą atsako asmuo, važiuojantis aukščiausiosios kategorijos automobilių keliais.

Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektai gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Analizuojamoje teisės normoje (ATPK 148 straipsnio 1 dalis) nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako specialiuosius požymius turintis subjektas, todėl Institucijai kaltinant asmenį tiesiogiai atlikus ATPK 148 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytą veiką, jis laikytinas tinkamu šio teisės pažeidimo subjektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-002/2008).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo konstatuojamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas bei kitos su juo susijusios aplinkybės. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu formuluojamas kaltinimas, nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo konstatuojama asmens kaltė dėl konkretaus administracinio teisės pažeidimo, todėl šiuose procesiniuose dokumentuose turi būti aiškiai suformuluotas kaltinimas (kokiais veiksmais, ką pažeidė asmuo), nurodomas konkretus teisės norminis aktas, jo straipsnis, dalis, punktas, kurį asmuo kaltinamas pažeidęs. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai. Pažymėtina, kad esant neaiškiam kaltinimui, nėra galimybės tinkamai patikrinti ir įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu ir paaiškinimu pateiktus argumentus dėl inkriminuoto pažeidimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 15-16) K. P. surašytas už tai, kad jis 2009 m. spalio 30 d. 10.05 val. kelyje Nr. A1 Vilnius–Klaipėda 292-ame kilometre vairavo N1 kategorijos transporto priemonę automobilį „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančią K.P. įmonei), nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Nurodyta, jog jis pažeidė 2000 m. spalio 12 d. LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr.VIII-2032 7 straipsnio 1 dalį. Akivaizdu, kad K. P. suformuluotas aiškus ir konkretus kaltinimas, o skundžiamu nutarimu (b.l. 17) jis pripažintas kaltu dėl ATPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo. Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje matyti, kad kvalifikuojant K. P. padarytą pažeidimą pagal ATPK 148 str. 1 d. yra taisymai nurodant straipsnio dalį. Tačiau protokole pats pažeidimas yra suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, jis atitinka ATPK 148 str.1 d. dispozicijoje nurodytas aplinkybe, todėl net jeigu protokole ir būtų suklysta nurodant straipsnio dalį, tai organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą , turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 str.).

K. P. sutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti nuobaudą nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad sustabdymo metu jis vairavo N1 kategorijos transporto priemonę ir važiavo aukščiausiosios kategorijos automobilių keliu nesumokėjus transporto priemonių savininkų ir valdytojų naudotojo mokesčio. Sutikdamas su šiomis aplinkybėmis, jis nurodo, kad važiavo iki artimiausios degalinės, kurioje būtų nusipirkęs vinjetę. 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-97 „Dėl vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktas nustato imperatyvų reikalavimą transporto priemonių savininkams ar valdytojams (vairuotojams), prieš įvažiuojant į apmokestintus magistralinius kelius, priklijuoti galiojančios vinjetės pagrindinę dalį prie transporto priemonės priekinio stiklo. Ir tik tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo ) vietos nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima susimokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę, transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai privalo padaryti artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis. K. P. gyvena (duomenys neskelbtini), prieš išvažiuodamas į apmokestintą magistralinį kelią jis turėjo galimybę susimokėti naudotojo mokestį ir įsigyti vinjetę UAB „Plungės lagūna“ degalinėje, esančioje Sauslaukio kaime, Rietavo seniūnijoje. Tai, kad jo teigimu, jis nežinojo apie galimybę įsigyti vinjetę šioje degalinėje, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Kitas K. P. nurodytas motyvas, kad apie būtinumą važiuoti į Klaipėdą jis sužinojo tik būdamas Vėžaičiuose, taip pat neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, nes važiuodamas iš Vėžaičių ir prieš įvažiuodamas į aukščiausiosios kategorijos automobilių kelią jis turėjo galimybę susimokėti ir įsigyti vinjetę bei ją tinkamai užklijuoti žymiai arčiau esančioje degalinėje, t.y. „Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje Klaipėdos raj. Gargždai, Saulažolių k., kurioje prekiaujama kelių vinjetėmis ir kuri yra įtraukta į degalinių, kurios prekiauja vinjetėmis, sąrašą (www.keliuvinjetės.lt). Todėl K. P. teiginiai, kad jis neturėjo galimybės įsigyti vinjetę iki išvažiavimo į magistralinį kelią, todėl važiavo iki artimiausios degalinės esančios prie Klaipėdos miesto, yra nepagrįsti ir teismas tai vertina kaip pažeidėjo bandymą išvengti atsakomybės.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinė nuobauda paskirta pagal sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 237 straipsnis).

ATPK 148 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda - bauda nuo 600 iki 1 200 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nagrinėdama administracinę bylą nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl paskyrė sankcijoje numatytos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Teismas, išnagrinėjęs bylą, K. P. kaltę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl mano, kad K. P. teisingai paskirtas baudos vidurkis, t.y. 900 litų.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo ir auklėjimo, todėl realizuodamas šias įstatymo nuostatas ir atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, pobūdį, teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Rietavo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio viršininko komisaro 2009 m. lapkričio 17 d. nutarimą, kuriuo K. P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 148 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir jam paskirta 900 litų bauda, palikti nepakeistą, o skundo netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.