- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-24-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Aurimas Gasiūnas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-423-779/2007 pagal ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos, padarytos aplinkai, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2007-07-02 ieškovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 10121,76 Lt už aplinkai padarytą žalą. Nurodė, kad Ukmergės rajono valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2006-08-24 nustatė, kad atsakovas bendra nuosavybės teise turimoje sodyboje (duomenys neskelbtini), Ukmergės rajone, savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai, 2002 – 2006 m. neteisėtai vykdydamas pirties, liepto statybos darbus, Žirnajų ežero pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, kasdamas sunaikino būdingą šiai vietovei kraštovaizdžio reljefą ir sunaikino 100 m² žolinės augmenijos. Atsakovas vykdė žemės kasimo ir pastatų statybos darbus ir Žirnajų ežero pakrantės apsaugos zonoje pastatė 8,5 x 8,5 m ploto medinių konstrukcijų statinį – pirtį, ežero pakrantės apsaugos juostoje 10 x 10 m plote sunaikino žolinę augmeniją, užpildamas ją smėliu, Žirnajų ežere įrengė 50 m ilgio, 1,2 m pločio lieptą. Vykdydamas pirties statybos darbus, atsakovas nevykdė teisėtų aplinkos apsaugos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos pareigūnų reikalavimų. Už įvykdytą pažeidimą atsakovui 2006-08-24 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis, vadovaujantis ATPK 51² str. 1 d. ir 55 str. 2 d., buvo nubaustas administracinė bauda. Nutarimas administracinėje byloje buvo skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nutarimą panaikino, pasibaigus 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminui. Neteisėtais atsakovo veiksmais aplinkai padaryta žala buvo apskaičiuota pagal „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus skaičiavimo metodiką“, patvirtintą LR aplinkos apsaugos ministerijos 1995-12-14 įsakymu Nr. 198 (LR CK 6.246 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 32 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinyje nurodytus statybos darbus (pagalbinio ūkio pastato ir liepto statybos darbus, išskyrus šio pastato stogo dangos uždengimo ir langų įdėjimo darbus) atliko bei smėliu pakrantę užpylė buvęs šio žemės sklypo savininkas V. T. . Kai atsakovas iš jo 2002-07-23 įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj., pagalbinis ūkio pastatas ir lieptas jau buvo pastatyti, o atsakovas tik uždengė šio pastato stogo dangą (šiferį), sudėjo langus ir užsandarino pirtį, taip pat iškasė žemę prie įėjimo į pirtį grindiniui pakloti. Tokiais savo darbais atsakovas nepadarė jokios žalos gamtai. Jeigu gamtai ir buvo padaryta kokia tai žala, ją padarė buvęs minėto žemės sklypo savininkas V. T. . Ieškovas nepateikė jokių leistinų ir patikimų įrodymų, kad gamtai buvo padaryta 10121,76 Lt žala. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2007-04-23 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1140-20/2007, nustatė, kad ieškovas apie savavališkas statybas ir kitas su ja susijusias gamtai žalingas pasekmes sužinojo 2002-08-09, todėl nuo šio termino turėjo būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas, kuris suėjo 2005-08-09 (LR CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d., 6.245 str., 6.246 str., CPK 185 str. 2 p., 279 str. 4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007-10-15 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atsakovo V. P. naudai 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog ieškovo teiginius, kad 2002 m., kai atsakovas buvo baustas, jokios pirties dar nebuvo, buvo tik ruošiamasi ją statyti, buvo atvežtos statybinės medžiagos, buvo kažkiek pakasinėta, paneigė ne tik atsakovas, bet ir liudytoja V. P. , kuri paaiškino, kad 2002 m. pirties sienos jau buvo pastatytos, dėl ko ir buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Teismas nustatė, jog atsakovas sumokėjo 2002-07-25 paskirtą 50 Lt baudą pagal ATPK 55 str. 1 d. už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą. Teismas konstatavo, jog, siekiant įrodyti atsakovo kaltę, nepakanka ieškovo nurodomų aplinkybių, jog statiniai nebuvo pažymėti inventorinėje byloje, jų nebuvo pirkimo – pardavimo sutartyje. Teismas pažymėjo, jog statinių neinventorizavus, neatlikus jų teisinės registracijos, duomenys apie juos negalėjo atsispindėti inventorinėje byloje, nustatyta tvarka patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje. Teismas konstatavo, jog teismui pateiktos fotonuotraukos ir administracinio teisės pažeidimo protokolas neįrodė, kad darbai atlikti po to, kai atsakovas tapo namų valdos savininku. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė atsakovo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, jog apie tai, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype buvo pradėta medinio pastato 8,5 m x 8,5 m statyba Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnams tapo žinoma dar 2002 m. rugpjūčio mėnesį, nes Ukmergės rajono vyriausioji statinių priežiūros inspektorė V. P. tuometiniam sodybos savininkui V. T. teikė reikalavimą Nr. 103-3-36 nutraukti neteisėtus veiksmus, o dėl akmeninių pamatų, rastinių sienų ir stogo rangos darbų atsakovui 2003-04-14 buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr.(100)-l 1.61-9. Teismas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2007-04-23 nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1140-20/2007, kuriame buvo nustatyta, kad ieškovas apie savavališkas statybas ir kitas su ja susijusias gamtai žalingas pasekmes sužinojo 2002-08-09, padarė išvadą, kad nuo šio termino turėjo būti skaičiuojamas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas, kuris suėjo 2005-08-09. Teismas konstatavo, jog ši faktinė aplinkybė, t.y. data, kada ieškovas sužinojo apie padarytą žalą, šioje civilinėje byloje turi prejudicinę galią, todėl nagrinėjamojoje civilinėje byloje šalys neturi teisės ginčyti šios faktinės aplinkybės, o teismas iš naujo nustatyti. Teismas ieškinį atmetė, nes yra suėjęs ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad civilinė byla nebuvo didelės apimties, nesudėtinga, nereikalavo didelių advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudų, sumažino išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo dydį (LR CK 1.131 str. 1 d., CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., 182 str. 2 p., 279 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-10-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neįvertino visas bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas klaidingai nusprendė, jog ieškovas praleido ieškininės senaties terminą, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba yra pavaldi Vilniaus apskrities viršininkui ir apie tarnybos darbuotojų surašytus savavališkų statybų dokumentus Ukmergės rajono agentūra neinformuojama.
2) Teismas netinkamai vertino Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2007-08-07 pažymėjimą Nr. 98/25465, kuriame nėra pastato, kurį atsakovas teigė pirkęs iš ankstesnio savininko. Teismas klaidingai vertino atsakovo nubaudimą 2002-07-25, kadangi atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, sudarkant aplinką Žirnajų ežero apsaugos zonoje, bet ne už savavališką statybą, kuri tuo metu net nebuvo pradėta. 2006-08-01 buvo nustatytas kitas ATPK pažeidimas, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog pažeidimo pradžia 2002-07-25.
3) Vykdant aplinkos apsaugos reidą, 2006-08-24 buvo nustatytas savavališkos statybos faktas Žirnajų ežero pakrantėje, kuris buvo užfiksuotas fotonuotraukose. Jose aiškiai matyti, kad pakrantė užpilta šviežiu smėliu, ant kurio dar neišaugusi žolė, kad statinys (pirtis) dar be langų ir durų, statybos reikmėms susandėliuoti akmenys, prie statinio stovi naudojama technika – buldozeris, statinys pastatytas iš naujų rastų. Tai reiškė, jog pirtis buvo pastatyta 2006 m., todėl 3 metų senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2006-08-01.
Žemesnės instancijos teismas
4) Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007-04-23 nutarimu pripažino, kad atsakovas viena veika tuo pačiu metu padarė du skirtingus pažeidimus – atliko nekilnojamųjų objektų statybą be suderintos dokumentacijos ir pažeidė imperatyvias teisės normas, nustatančias vandens telkinio pakrantės apsaugos zonos režimą, tuo padarant žalą vandens telkiniui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-10-15 sprendimą nepakeistą bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 330 str.).
Byloje nustatyta, kad 2002-07-25 V. P. sumokėjo 50 Lt baudą (b.l. 38) už aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, numatytą LR ATPK 55 str. 1 d.
2002-07-25 V. P. buvo įteiktas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento privalomas nurodymas (b.l. 39) nedelsiant nutraukti žemės kasimo ir statybos darbus Žirnajų ežero apsaugos zonoje iki bus sudaryta ir suderinta projektinė dokumentacija
2002-08-07 pažymėjime (b.l. 40) nurodyta, kad V. P. yra gyvenamojo namo su klėtimi ir tvartu bei kiemo rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj., bendrasavininkis pagal 2002-07-23 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2002-07-23 perdavimo-priėmimo aktą, sudarytus su pardavėju V. T. (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-2646-9/2006, b.l. 8-10, 11).
2002-08-13 pažymėjime (b.l. 28) nurodyta, kad V. P. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj., bendrasavininkis pagal 2002-07-23 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2002-07-23 perdavimo-priėmimo aktą.
2003-04-14 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė savavališkos statybos aktą Nr.(100)-11.61-9, kuriame konstatuota (b.l. 52), kad (duomenys neskelbtini) Ukmergės raj., yra nebaigtos statybos pirtis, kurios pamatai iš akmenų, sienos iš rastų, stogas uždengtas šiferiu.
2004-08-09 mirė (b.l. 44) V. T. .
2006-08-01 reido protokole Nr.14.27-107 (b.l. 45) nustatyta, kad 2006 m. be išduotų leidimų statybai pastatyti statiniai vandens telkinių, pakrančių apsaugos zonose – Žirnajų ežero –V. P. pirtis 10 m. atstumu nuo kranto linijos, 50 m ilgio ir 1,2 m pločio lieptas Žirnajų ežere, pakrantės juosta 10 x10 m plote užpilta smėliu.
2006-08-01 spalvotoje fotolentelėje (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1140-20/2007, b.l. 18) užfiksuota pirtis.
2006-08-24 surašytame pagal ATPK 51² str. 1 d. ir 55 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 4-5), pasirašytame V. P. , nurodyta, kad 2006-08-01 nustatyta, kad V. P. be nustatyta tvarka išduoto leidimo statybai, neteisėtai Žirnajų ežero pakrantės apsaugos zonoje pastatė 3,5 x 8,5 m ploto medinių konstrukcijų statinį, 50 m ilgio ir 1,2 m pločio lieptą, smėliu užpylė Žirnajų ežero pakrantės juostą 10 x10 m plote, Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdamas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) 126.1, 126.4, 126.5, 127.9 p. reikalavimus.
2006-10-09 Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas reikalavimu Nr. (100)-11.61-42, įteiktu V. P. (b.l. 54), nustatė, kad Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), statoma pirtis, kurios sienos iš rąstų, pamatai iš akmenų, stogo danga iš šiferio, turinti dvi verandas - atvirą ir stiklintą, bei pareikalavo nevykdyti statybos darbų ir parengti pirties techninę dokumentaciją iki 2006-12-29.
2007-02-19 V. P. buvo įteiktas (b.l. 7) Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atliktas paskaičiavimas dėl savavališkos statybos nuostolių 10121,76 Lt sumai paskaičiavimas.
2007-09-04 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos rašte (b.l. 57) nurodyta, kad nustatyta tvarka V. P. nesikreipė dėl statybos leidimo pirčiai ir lieptui, Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teismas netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 2 punktą, kuriame įtvirtinta įsiteisėjusių teismo sprendimų prejudicija (nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys).
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnio 2 dalį aplinkai padarytos žalos atlyginimas sprendžiamas ne administracinėje byloje, bet civilinio proceso normų nustatyta tvarka. Dėl tokios įstatymo nuostatos Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjęs 2007-04-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1140-20/2007 negali turėti prejudicinės reikšmės, nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos aplinkai atlyginimo civilinėje byloje. Šis nutarimas vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su kitais civilinėje byloje esančiais įrodymais, įvertinus įrodymų visetą. Kolegija pažymi, kad prejudicinių faktų taisyklė tiesiogiai susijusi su asmenų teise į teisminę gynybą ir teise teikti įrodymus civilinėje byloje, rungimosi principo nuostatomis, todėl šios taisyklės taikymo negalima išplėsti.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.
Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra.
Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo kaltės. Atsakovas, įsigijęs sodybą (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone, ir eksploatuodamas savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo pastatytais pirtimi ir lieptu, atlikdamas neteisėtus veiksmus –užbaigdamas pirties, liepto statybos darbus, Žirnajų ežero pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, sunaikino būdingą šiai vietovei kraštovaizdžio reljefą ir sunaikino 100 m² žolinės augmenijos, tuo padarė aplinkai žalą. Atsakovas neneigia savo neteisėtų veiksmų, užbaigiant savavališkai pastatytos pirties darbus (tame tarpe stogo uždengimas, langų įdėjimo darbai) fakto. Atsakovas, tapęs sodybos (tiek pastatų, tiek žemės sklypo) savininku, CK 6.122 straipsnio 1 dalies pagrindu perėmė visas su šiuo turtu susijusias teises ir prievoles. Viena iš tokių prievolių buvo susijusi su reikalavimu gauti statybos leidimus pirčiai ir lieptui, tuo užsitikrinant savo teisių ir teisėtų interesų gynybą, bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (1995-12-29 nutarimo Nr. 1640 redakcija) 126.1, 126.4, 126.5, 127.9 p. reikalavimų laikymąsi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, įsigydamas sodybą (tiek pastatus, tiek žemės sklypą), būdamas rūpestingas ir atidus, privalėjo išsiaiškinti specialius naudojimo reikalavimus ir trūkumus. Tai, kad nebuvo gautas leidimas pirčiai ir lieptui statyti, užbaigiant pirties, liepto statybos darbus, Žirnajų ežero pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje, sunaikinant būdingą šiai vietovei kraštovaizdžio reljefą ir 100 m² žolinės augmenijos, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais aplinkai buvo padaryta žala.
Kolegija konstatuoja, kad 2006-08-24 buvo nustatytas, dalyvaujant ieškovo atstovui ir atsakovui (b.l. 4-5), savavališkos statybos faktas Žirnajų ežero pakrantėje, kuris buvo užfiksuotas 2006-08-01 spalvotoje fotolentelėje (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1140-20/2007, b.l. 18). Iš šios 2006-08-01 spalvotos fotolentelės akivaizdžiai matyti, kad pakrantė užpilta šviežiu smėliu, ant kurio dar neišaugusi žolė, kad pirtis dar be langų ir durų, statybos reikmėms susandėliuoti akmenys, prie statinio stovi naudojama technika – buldozeris, statinys pastatytas iš naujų rastų. Tai reiškė, jog 3 metų senaties terminas žalai, padarytai aplinkai, atlyginti turi būti skaičiuojamas nuo 2006-08-01, kai reido metu buvo nustatytas savavališkas statybos faktas. Byloje nėra duomenų sudarančių teisinį pagrindą taikyti ieškinio senatį arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės. Kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti žalos dydį.
Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas įrodė žalos dydį, nes tiek faktinis, tiek juridinis žalos dydžio pagrindimas yra tinkami. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių šį žalos apskaičiavimą, ir nepaneigus jo kaltės prezumpcijos, yra teisinis pagrindas žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsakovas neginčijo civilinėje byloje esančio įrodymo dėl žalos dydžio (b.l. 7), todėl kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovo atliktais paskaičiavimais ir jais remiasi. Kolegija pažymi, kad žalos suma atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes atsakovas privalo atlyginti padarytą žalą. Kolegija daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas turi atlyginti valstybei 303,65 Lt bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.125 str. 8 d., 1.136 str. - 1.138 str., 6.122 str. 1 d., 6.245 str. – 6.250 str., 6.281 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str., 9 str., 32 str.; CPK 2 str., 5 str., 7 str., 79 str., 80 str. 93 str., 96 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 197 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. P. 10121,76 Lt žalai atlyginti ieškovo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.
Priteisti iš atsakovo V. P. 303,65 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.