- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1892-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10965-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Skolininkas
- S. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.4.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutarties civilinėje byloje pagal skolininko S. G. prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-19 priėmė teismo įsakymą, juo kreditorei iš skolininko priteisė 417,28 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio, 4,51 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 3 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismo įsakymas, negavus prieštaravimų, 2016-09-15 įsiteisėjo.Skolininkas 2016-09-16 teismui pateikė prieštaravimus dėl teismo 2016-08-19 įsakymo.2016-09-19 teismo nutartimi prieštaravimus atsisakyta priimti, nes prieštaravimai pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą. 2016-09-21 teisme gautas skolininko prašymas atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti ir priimti skolininko prieštaravimus.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-9-22 nutartimi atsisakė priimti skolininko S. G. prašymą atnaujinti praleistą terminą motyvuodamas tuo, kad 2016-08-19 priimtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir gali būti priverstinai vykdomas, bei pažymėjo, jog nutartis neskundžiama.Teisme gautas skolininko atskirasis skundas. Apeliantas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti klausimą dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 439 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu;Skolininkas su prieštaravimais pateikė duomenis apie tai, kad kreditorės skola buvo padengta dar iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui, o pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos duomenis vertinti;Skolininkas klaidingai ant jam likusio dokumentų egzemplioriaus užsirašė dokumentų gavimo datą (08-26 vietoj 08-25). Tik susipažinus su elektronine byla , matyti, kad ant teismui grąžinto pranešimo nurodoma dokumentų gavimo data 08-25. Pažymi, kad terminas buvo praleistas tik 1 dieną;Prašymas dėl termino atnaujinimo 2016-09-21 pateiktas dėl to, kad tik 2016-09-20 gauta nutartis, kuria prieštaravimus atsisakyta priimti.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kurioje nurodyta, jog nutartis dėl atsisakymo atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti neskundžiama.LR CPK 439 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pateikė pasibaigus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes tokia galimybė yra įtvirtinta LR CPK 439 straipsnio 2 dalyje.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininkė praleido terminą prieštaravimams pateikti, tačiau, atsisakydamas praleistą terminą, motyvavo tuo, kad teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir gali būti priverstinai vykdomas, prašymas atnaujinti terminą pateiktas baigtoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai taikė termino skolininko prieštaravimams paduoti praleidimo teisines pasekmes, pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę prieštarauti kreditoriaus pareiškimui, priimtam teismo įsakymui, apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Nepriėmus prieštaravimų, nebuvo sudarytos galimybės bylą išnagrinėti ginčo teisenos tvarka, o tuo pačiu ir teikti apeliaciją. Šiuo atveju nagrinėjant bylą dėl teismo įsakymo išdavimo teisė prieštarauti kreditoriaus pareiškimui ir jo pagrindu išduotam teismo įsakymui, kaip jau minėta, įgyvendinama per CPK 439 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą, kurio praleidimas gali reikšti tai, kad asmuo tokią teisę prarado (CPK 75 str. 1 d.). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę teikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo dėl įstatyme nustatytos procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino termino praleidimo priežasčių, t. y. neanalizavo, ar termino praleidimą lėmusios priežastys teismo gali būti pripažintos svarbiomis, dėl ko, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, jog teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, todėl prašymą, pateiktą baigtoje byloje, atsisakė priimti. Sutiktina su apeliantu, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą savo praktikoje pažymėjo, jog konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas). Pažymėtina, jog LR Konstitucinio Teismo išaiškinimais taip pat vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2013). Iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, jog skolos, dėl kurios priteisimo kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nei pareiškimo teismui pateikimo dieną, nei teismo įsakymo išdavimo dieną nebuvo, t. y. kreditorės skola buvo padengta dar iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo teismui, o pirmosios instancijos teismas atsisakė šiuos duomenis vertinti. Iš kreditorės ir skolininko susirašinėjimo el. paštu matyti, jog kreditorė aplinkybės, kad minėtos skolos nėra, neginčija. Taip pat pažymėtina, jog terminas prištaravimams pateikti praleistas tik vieną dieną. Be to, skolininkas, sužinojęs apie teismo įsakymo išdavimo, kreipėsi į kreditorę bandydamas išspręsti situaciją, t. y. ėmėsi aktyvių veiksmų, ir tik nepavykus su kreditore susitarti, pateikė teismui prieštaravimus. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skolininkas terminą prieštaravimams pareikšti dėl kreditorės pateikto reikalavimo praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas taip pat mano, kad aplinkybės, dėl kurių atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą yra įvertintos formaliai, nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais taikant įstatymus (CK 1.5 straipsnis). Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam principai civiliniame procese suponuoja nepatenkintai šaliai suteikti teisę skųsti teismo sprendimą ir suteikti jai dar vieną galimybę įrodyti savo tiesą. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pašalinti bet kokias abejones kreditorės pareiškimo pagrįstumu turi būti sudaryta galimybė skolininkui pateikti prieštaravimas. Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – atnaujintinas praleistas terminas prieštaravimams paduoti, o prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui LR CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutartį panaikinti, atnaujinti skolininkui S. G. terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.