Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-368-1017/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
1-368-1017/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
K. M., E. R.
Advokatai
Gintaras Algirdas Perednis, Renata Todesaitė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam D. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Gintarui Algirdui Peredniui,nukentėjusiesiems K. M. ir E. R.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei Renatai Todesaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „K“ vairuotoju – ekspeditoriumi, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2016 m. sausio 30 d., apie 3.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, ties Juzeliūno g. 22 esančiu namu, Vilniuje, tyčia, įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, priėjęs prie taksi automobilyje ant galinės sėdynės sėdinčio nukentėjusiojo K. M., kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veido sritį, o iš automobilio išlipusiai nukentėjusiajai E. R. kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, nuo ko pastaroji nugriuvo ant žemės. Po to jis, grįžęs prie automobilyje likusio K. M., kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jam į galvos sritį ir nugaros sritį, o E. R. atsistojus ir bandant įlipti atgal į automobilį, jis, sugriebęs E. R. už plaukų, ištempė ją iš automobilio salono, pagriovė ant žemės, ir koja ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jai į šonus; ranka paėmęs E. R. už plaukų, ją pakėlė, ir, laikydamas už plaukų, kumščiu vieną kartą sudavė jai į nosį. Tokiais savo veiksmais jis nukentėjusiajai E. R. padarė poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje juosmens srityje, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o nukentėjusiajam K. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nosies sumušimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. B. nurodė, kad supranta, kuo kaltinamas, kaltę pripažino iš dalies. Savo veiksmus vertino blogai, gailėjosi, civilinius ieškinius iš esmės pripažino, žadėjo atlyginti padarytą žalą. Paaiškino, kad 2016 m. sausio 30 d., apie 18 val. jis iš savo namų išėjo į kiemą parūkyti. Gatvėje išgirdo besikalbančius žmones ir pamatė kompaniją, kuri buvo pas kaimyną D. S., ir kuri bandė lipti per tvorą. Grįžus kaimynui, jie pradėjo vakarėlį. Kaimynas ir jį pakvietė į svečius. Vakarėlyje dalyvavo vaikinas su mergina, t. y. K. M. su E. R., ir kaimynas. Jam atėjus, K. M. miegojo ant sofos. Pas kaimyną jis atėjo blaivus, gerti pradėjo nuo 20.00 val. Po kurio laiko, kai jis jau buvo išgėręs, išėjo parūkyti į lauką, o K. M. atėjo palaikyti kompanijos. Jie abu kalbėjosi. Netikėtai K. M. pasakė, kad jis, t. y. D. B., vienas su vaiku gyvena kaip „pidaras“, o jis yra gėjus ir jie gali gyventi kartu. Po tokių K. M. žodžių jis pasijuto labai įžeistas, tačiau nuo konflikto susilaikė ir įėjo atgal. Jį įžeidė toks pasakymas, tačiau į įžeidimą jis sureagavo vėliau, nes pyktis kaupėsi, iki K. M. išėjimo iš D. S. namų su juo nekonfliktavo. Po to jis užmigo, miegojo porą valandų, ir per miegus išgirdo, kad visi ruošiasi išeiti. Išeidami jie pasakė kažką apie „amžiną atilsį“ ir išėjo. Tuomet jis pabudo ir dėl K. M. žodžių, pasakytų rūkant, išėjo į lauką. Lauke pamatė taksi automobilį. Jis stovėjo netoli jo namo vartų, ten yra maža neapšviesta gatvelė. Jis suprato, kad tai yra vieša vieta. Automobilio gale sėdėjo K. M. su mergina, priekyje sėdėjo E. R., o dar vienas vaikinas jau buvo išvažiavęs. Jis priėjo prie galinių automobilio durelių iš keleivio pusės, atidarė jas, ir, paklausęs „kas pidaras“, kumščiu du kartus trenkė K. M. į veido sritį, tačiau į kurią vietą, neatsimena. K. M. užsidengė, pasilenkė. Tuomet iš automobilio išlipo E. R. ir pradėjo garsiai rėkauti, kad jie nesimuštų. Jis, atsisukdamas, ranka vieną kartą trenkė jai į veido sritį virš lūpos. Smūgio tikslas buvo, kad ji duotų jiems išsiaiškinti. Kad trenks nukentėjusiajai, suvokė. Tuo metu E. R. stovėjo prie priekinių durelių šonu į automobilį. Po smūgio ji nukrito atgal, nes neišlaikė pusiausvyros, po to atsikėlė ir atsisėdo į automobilį. K. M. irgi įsėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Jis neatsimena, kad po E. R. suduoto smūgio būtų priėjęs prie K. M. ir dar būtų sudavęs jam smūgius. Be to, už plaukų E. R. tikrai netampė, laikydamas už jų, į nosį nesudavė, jos, gulinčios ant žemės, nespardė. Įvykio metu buvo išsimiegojęs, šiek tiek girtas, bet įvykį atsimena gerai. Grumtynių metu taksi vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio ir sakė, kad gana. Paaiškino, kad jis E. R. į veido sritį sudavė vieną kartą, ir ji nukrito, o po to jis negalėjo K. M. suduoti dar penkių smūgių. Jis jam sudavė tik vieną slystantį smūgį į nugarą, į galvos sritį smūgių nebuvo. Po įvykio taksi automobilis išvažiavo greitai. Pažymėjo, kad dėl įvykio labai pergyveno, norėjo nukentėjusiųjų atsiprašyti, bylą užbaigti taikiai. Skambino E. R., jos atsiprašė, pokalbio metu ji verkė; su K. M. turėjo susitikti, tačiau po to pastarasis parašė, kad bendrauti nenori. Nurodė, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginęs nėra. Gauna minimalų atlyginimą, turi mikroautobusą ir motorolerį, gyvena su sūnumi. Mano, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtaką jo poelgiui, be to, jis prieš vartodamas alkoholį, vartojo antidepresantus, ir jo reakcija į pasisakymus buvo per daug audringa, bet jis nėra konfliktinis žmogus (2 t., b. l. 109-110). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (1 t., b. l. 84-85, 88-89).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. R. paaiškino, kad 2016 m. sausio 29 d. vakarą ji su kolegomis K. M. ir L. V. nuėjo pas D. S. į svečius. Kartu buvo dar vienas vaikinas, vėliau prie jų prisijungė D. B., jie visi kartu bendravo. Vakarėlio metu jokio konflikto su K. M. nebuvo, tačiau D. B. kartas nuo karto juos pavadindavo „pidarais“ dėl to, kad jie su juo nebendravo. Vėliau, kai D. S. jau buvo užmigęs, o D. B. snaudė, ji su L. V. tvarkėsi. Susitvarkę užpūtė žvakes ir K. M., užgesindamas žvakę, pasakė: „Amžinąjį atilsį“. Atvažiavo taksi, ji atsisėdo į automobilio priekį, K. M. atsisėdo gale už jos, o L. V. – gale už taksi automobilio vairuotojo. Jam pasakė, kur vežti. Tuo metu atsidarė namo durys ir išėjo D. B., palikęs atidarytas namo duris. Ji išlipo iš taksi automobilio uždaryti namo duris, nes šeimininkas tuo metu miegojo. D. B. atidarė taksi automobilio dureles ir, paklausęs „kas pasakė amžinąjį atilsį?“, kumščiu sudavė K. M. į galvą. Jis susikniaubė, o ji D. B. pasakė: „Ką tu darai?“. Tuomet D. B. jai trenkė į kairę nosies pusę. Ji nukrito ant žemės, nukrito jos akiniai, burna buvo pilna kraujo. Ji grįžo į automobilį. Tuomet D. B. viena ranka ją už plaukų ištraukė iš taksi automobilio, trenkė durelėmis, ji nukrito ant žemės, o jis su koja 2-3 kartus jai spyrė į dešinę pilvo pusę. Kai ji pasisuko, jis jai pataikė į nugarą, ir, pasakęs: „Ką tu dar čia, žiurke?“, vėl davė jai į nosį, pradėjo bėgti kraujas. K. M. jis mušė smūgiuodamas, o kol ji kėlėsi po pirmojo smūgio, jis vėl smūgiavo K. M., o po to vėl mušė ją. Jai buvo suduoti ne mažiau kaip du smūgiai. Kaltinamasis jai smūgius sudavė lauke, K. M. mušė automobilyje. Iš karto po įvykio jie kvietė greitąją pagalbą. Jai buvo sumušta pilvo ertmė, nugara, iki šiol pažeista nosies pertvara, buvo ištinusi nosis, buvo daug sumušimų. Be to, lūžo jos akiniai, pasikeitė nosies forma ir ji gaminosi dvejus akinius. Kokius vaistus reikia vartoti, jai patarė draugai. Paaiškino, kad dėl šio įvykio jos darbinė veikla sutrikusi nebuvo, tačiau ji gėrė raminamuosius, nes sutriko miegas, be to, ji nepasitiki žmonėmis, bijo kompanijų, bijo ir D. B., taip pat nepasitiki ir vyrais, nes mano, kad sulauks smurto, todėl dabar dažniausiai būna namuose. Pažymėjo, kad ją sumušė pirmą kartą gyvenime, ir tai padarė be jokios priežasties. Nurodė, kad kaltinamasis po įvykio su ja buvo susisiekęs ir sakė, kad augina vaiką, norėjo susitikti, bet pagalbos nesiūlė. Ji pateiktą civilinį ieškinį palaiko (2 t., b. l. 119-120). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (1 t., b. l. 30-33).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. M. paaiškino, kad įvykio dieną jis, E. R., L. V. ir R. I. atvyko pas D. S.; D. B. prie jų prisijungė vėliau, jis tai išeidavo, tai grįždavo atgal į vakarėlį. Vakaro metu jis su D. B. bendravo, jokių konfliktų tarp jų nekilo, būdavo tik, kad D. B. juos pavadindavo „pidarais“. Neneigia, kad kartu su juo buvo išėjęs parūkyti, tačiau rūkymo metu jis jo gėjumi nepavadino, kartu gyventi nesiūlė. Vakarėliui pasibaigus jie išsikvietė du taksi automobilius, sutvarkė namą. Paaiškino, kad jiems išvykstant D. S. miegojo, D. B., apsvaigęs nuo alkoholio, snaudė ant grindų; kiek jis buvo išgėręs, nežino. R. I. išvažiavo su pirmu atvažiavusiu taksi automobiliu. Atvykus antram taksi automobiliui, L. V. su E. R. išėjo į lauką, jis užgesino žvakes ir užgesindamas pasakė „Amžinąjį atilsį“. Taksi automobilyje L. V. atsisėdo gale už vairuotojo, o jis – už E. R.. Tuomet atsidarė namo durys ir iš namo išėjo D. B.. Durys liko atidarytos, ir jie nusprendė, kad kas reikia uždaryti. E. R. išlipo uždaryti durų, o D. B. atidarė galines automobilio duris ir, paklausęs „Kas pasakė apie amžinąją atilsį?“, jam, sėdinčiam automobilyje, kumščiu sudavė į dešinį žandą, taip pat smūgį į nosį, pradėjo mušti per galvą. Į veido sritį jis gavo 1-2 smūgius, tuomet pasisuko nuo kaltinamojo nugara link L. V., o D. B. pradėjo daužyti jo galvą kumščiu. E. R. pasakė „Ką tu darai?“, o D. B. pasakė „Ką tu čia, žiurke?, ir priėjo prie jos durelių. Po to E. R. jis nematė, girdėjo tik, kaip ji rėkė, bet D. B. veiksmų nematė, nes buvo pasilenkęs. Po to D. B. jam vėl sudavė kelis kartus į galvą, jis vėl nuo jo nusisuko, susigūžė. Patikslino, kad D. B. smūgiavo 4-5 kartus, du kartus – į galvą, ilgą laiką po įvykio ant galvos buvo guzas. Kaip D. B. dingo, jis nežino. E. R. verkė, jie pradėjo ja rūpintis. Taksi pavažiavo 20-30 m ir jie nutarė skambinti greitajai pagalbai ir policijai. Pirmą kartą D. B. jam trenkė 1-2 kartus į veidą, jis susigūžė ir gavo smūgį į galvą iš nugaros. O antrą kartą D. B. jam, susigūžusiam, vėl iš nugaros sudavė smūgius į galvą. Jis matė, kad D. B. E. R. sudavė vieną kartą, ir po to girdėjo tik šauksmą, jos nesimatė, D. B. irgi. Paaiškino, kad jam buvo sutrenkta galva, pirko ir 2-3 savaites gėrė vaistus nuo skausmo. Be to, po įvykio išliko psichiniai padariniai – anksčiau buvo drąsus, emocinių sutrikimų neturėjo, o dabar bijo vakare išeiti į gatvę, be to, apie pusmetį laiko buvo sutrikęs miegas, tačiau psichologinės pagalbos nesikreipė, galvojo, kad pats susitvarkys. Po įvykio jautėsi pažemintas, negali pilnavertiškai gyventi. Pažymėjo, kad po įvykio kaltinamasis prašė susitikti, jie dėl to buvo susitarę, bet jam rekomendavo su juo nesusitikti, ir jie nesusitiko. Paaiškino, kad įvykį matė taksi vairuotojas ir L. V., taksisto veikla buvo sutrikdyta, nes jis laukė, kol atvažiuos greitoji pagalba. Aplink įvykio vietą yra gyvenamųjų namų kvartalas, aplinkui gyvena žmonės (2 t., b. l. 121-122). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, tarp jų, kad kaltinamasis, atidaręs automobilio dureles, iškart kumščiu trenkė jam 2 kartus į veido sritį, vėliau D. B. grįžo prie jo ir vėl pradėjo smūgiuoti kumščiu į pakaušį – jam buvo suduoti apie 5 smūgiai; nustojęs jį mušti, D. B. priėjo prie automobilio priekinių durelių, kur jau sėdėjo E. R. ir, paėmęs Eglę už plaukų, ją ištraukė iš automobilio bei kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą (1 t., b. l. 12-15).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja vyriausioji patrulė A. L. paaiškino, kad įvykio dieną atvykus pareigūnams, iš taksi automobilio, kurio markė arba „Galaxy“, arba „Sharan“, šoko būsenoje išlipo trys neblaivūs asmenys, kurie paaiškino, kad juos sumušė pažįstamas vyriškis. Taksi automobilis nuo įvykio vietos buvo pavažiavęs gal 20 metrų. Įvykio vietoje buvo tamsu ir purvina, matėsi, kad nukentėjusi moteris buvo purvina, išvoliota. Asmuo sulaikytas nebuvo, nes pareigūnai jo nerado, be to, gavo kitą skubų iškvietimą ir išvažiavo. Daugiau aplinkybių neprisiminė, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 120). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. nurodė, kad 2016 m. sausio 30 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. J., apie 3 val. 15 min. gavo pranešimą, kad Juzeliūno g. 22 sumušta moteris ir vyras. Jiems atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi akivaizdžiai neblaivūs E. R. ir K. M., kurie paaiškino, kad buvo vakarėlyje pas savo pažįstamą, adresu Juzeliūno g. 22, Vilniuje. Jiems išėjus iš vakarėlio ir įsėdus į taksi automobilį, prie taksi automobilio priėjo vyras, kuris taip pat dalyvavo vakarėlyje ir be jokios priežasties sumušė E. R. ir K. M.. E. R. papildė, kad minėtas vyras pribėgęs prie taksi, pradėjo mušti automobilio salone sėdėjusį K. M., o kai ji pradėjo šaukti, kad nemuštų, sudavė jai į nosį ir už plaukų ištempęs iš automobilio, pargriovė ant žemės. Buvo matyti, kad E. R. drabužiai purvini. Buvo iškviesta GMP 0882, kuri apžiūrėjusi minėtus piliečius nuvežė į RVUL. Minėto įvykio liudytojai taksi vairuotojas J. V. ir L. V.. Asmuo sumušęs minėtus asmenys iki jų atvykimo pasišalino (1 t., b. l. 72-73).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja L. V. nurodė, kad įvykio dieną ji, jos kolegos K. M. ir E. R. buvo pas D. S.; vyko vakarėlis. Ten atsirado D. B.. Jis tai buvo, tai nebuvo, vis išeidavo namo pasižiūrėti vaiko. Ji su juo nebendravo, jokio konflikto tarp K. M. ir D. B. negirdėjo. Po vakarėlio ji iškvietė taksi, D. S. nuėjo į viršų miegoti, D. B. miegojo ant žemės. Ji, K. M. ir E. R. aptvarkė namus. Po to ji nuėjo į taksi automobilį, K. M. atsisėdo šalia jos ant galinės sėdynės, E. R. – priekyje. Pamatė, kaip iš namo išėjo D. B.. Jis ėjo link jų, jie dar pagalvojo, kad jis eina atsisveikinti. D. B. atidarė galines automobilio duris ir pradėjo šaukti: „Kas pasakė amžinąją atilsį?“, ir trenkė kumščiu į veidą K. M., kuris susigūžė link jos. Kodėl E. R. išlipo iš automobilio, ji nežino. D. B. į veidą K. M. kumščiu sudavė vieną kartą. E. R. stovėjo lauke, o D. B. trenkė jai į veidą. Ji pamatė, kad E. R. nesimato, bet ji rėkė, tada vėl grįžo D. B. ir vėl daužė į galvą K. M., sudavė mažiausiai 5 kartus. Ji pati šaukė taksistui, kad jis padėtų. Tuomet D. B. E. R. pasigavo už plaukų ir trenkė jai į veidą, ji nukrito, jis spardė į šonus – tai girdėjosi, be to, ji matė spardymo judesius. Po to E. R. kruvina atsisėdo į automobilį, o ji pradėjo šaukti: „Važiuojame iš čia“. Pavažiavę nutarė iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Ji į ligoninę važiavo su tuo pačiu taksi automobiliu, taksistui sumokėjo 10 Eur, o E. R. su K. M. važiavo greitosios pagalbos automobiliu. Eglė po įvykio buvo šoke, iki šiol yra palūžusi, o Kipras buvo išsigandęs, sutrikęs. Mano, kad D. B. įvykio metu buvo neblaivus (2 t., b. l. 122). Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-62).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. S. nurodė, kad D. B. yra jo kaimynas. Pats jis įvykyje nedalyvavo ir kas įvyko, nematė. Paaiškino, kad įvykio dieną jo namuose buvo E. R., L. V., K. M., R. I., o D. B. prisijungė vėliau. Jie visi tarpusavyje bendravo, jokių konfliktų kilę nebuvo. Pirmas išvažiavo R. I., o E. R., L. V. ir K. M. išvažiavo paskutiniai, tačiau to jis nematė, nes nuėjo miegoti. Apie įvykį jam tą pačią naktį papasakojo D. B., kuris sakė, kad blogai pasielgė. Iš pasakojimo suprato, kad įvyko konfliktas, kurio metu nukentėjo K. M. ir E. R.. Tuomet jis paskambino K. M., telefoną pakėlė L. V., kuri pasakė, kad jie yra ligoninėje, detalizuoti įvykio ji negalėjo. Pažymėjo, kad po įvykio jis su nukentėjusiaisiais nebendravo, K. M. elgėsi taip, kaip visada, su Egle jis porą dienų nebuvo susitikęs, ji su juo bendravo nenoriai. Ant jos veido akivaizdžiai nieko nematė. Po įvykio nukentėjusieji jam aiškino, kad jie tiesiog sėdėjo automobilyje ir buvo užpulti dėl įžeidžiančių pasisakymų, o D. B. jam sakė, kad tie pasisakymai buvo susiję su netradicine orientacija. Pažymėjo, kad D. B. agresyvumo anksčiau nepastebėjo, jis ir išgėręs alkoholio yra ramaus būdo. Jie abu kartu bendrauja iki šiol (2 t., b. l. 130). Iš esmės analogiškus paaiškinimus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 69-70).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. V. nurodė, kad įvykio naktį jis vairavo sidabrinės spalvos Ford Galaxy markės taksi automobilį; gavo iškvietimą ir atvyko į nuosavų namų kvartalą. Atvykus į jo automobilį įsėdo dvi moterys ir vyras, jie buvo išgėrę. Vyresnė moteris, buvusi su akiniais, atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o jaunesnė moteris ir vyras – į galinę; vyras atsisėdo už priekinės keleivio sėdynės. Jis pradėjo apsisukinėti, sustojo skersai. Kiemas buvo nelabai apšviestas ir jis pamatė, kad iš namo išėjo vyriškis, kuris mojuoja ranka. Vyriškis buvo girtas, ėjo netiesiai, kažką murmėjo, agresijos iš jo pusės nesimatė. Keleiviai paprašė pristabdyti. Vyriškis atėjo iš dešinės automobilio keleivio pusės ir priėjo prie galinių durelių. Jos buvo atidarytos, ir priėjęs vyriškis kažką pasakė ant galinės sėdynės sėdėjusiam keleiviui ir iš karto jam smogė kumščiu į veidą. Priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi moteris pradėjo klykti, šaukti, atidarė automobilio duris ir iššoko į lauką. Tuomet vyriškis apsisuko ir kumščiu trenkė jai į veidą. Moteris nukrito ant žemės, o vyriškis vėl pasisuko, ir, priėjęs prie automobilio, dar kartą trenkė galinėje sėdynėje sėdėjusiam keleiviui. Kiek kartų trenkė, tiksliai pasakyti negali, buvo suduoti 3-4 smūgiai į viršutinę kūno dalį. Nukentėjusysis sėdėjo normaliai, dengėsi nuo smūgių, iš automobilio išlipęs nebuvo. Tuo laiku nukentėjusioji atsikėlė ir stovėjo prie atidarytų automobilio durelių. Jis pats norėjo pasišalinti, kai pamatė, kad vyras vėl atsisuko į moterį ir dar kartą ranka trenkė jai į viršutinę kūno dalį. Po šio, antro smūgio ji pargriuvo, jam atrodo, jog prie jos buvo priartėjęs jai smūgiavęs vyriškis, bet tiksliai pasakyti to negali, jam nesimatė, kas ten vyko. Smūgiavęs vyriškis pats pasitraukė, nuėjo link to namo, iš kurio išėjo. Nukentėjusioji visada buvo sąmoninga. Ji pati įsėdo į automobilį, jai iš nosies bėgo kraujas, jos akiniai buvo sveiki, ji kažką apie juos sakė, bet jam visgi atrodo, kad akiniai buvo sveiki. Kraujas veido srityje bėgo ir nukentėjusiajam. Jie išvažiavo. Kartu buvusi jaunesnė mergina kvietė policiją ir greitąją pagalbą. Atvažiavo pareigūnai, medikai, paėmė abu nukentėjusiuosius, ir visi nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Jaunesnioji mergina į ligoninę važiavo kartu su juo taksi automobilyje, po to už suteiktą paslaugą su juo atsiskaitė. Jis jų prie ligoninės nelaukė. Dėl šio įvykio jis sugaišo apie valandą laiko. Patikslino, kad nepamena, ar po pirmo, ar po antro smūgio nukrito nukentėjusioji, tačiau ji tikrai buvo nukritusi. Kad koja būtų suduoti smūgiai, jis nematė. Po įvykio nukentėjusieji sakė, kad juos užpuolęs vyras įsižeidė dėl jam pasakytų žodžių „Amžiną atilsį“ ar pan., bent jie taip interpretavo tuo metu. Kalbos dėl netradicinės orientacijos nebuvo (2 t., b. l. 130-133). Iš esmės analogiškus paaiškinimus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 1, b. l. 64-65).

Tyrėjo S. D. (S. D.) 2016 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. sausio 30 d., apie 3.00 val., Juzeliūno g. 22, Vilniuje, iš matymo pažįstamas Deimontas sumušė E. R. ir K. M. (1 t., b. l. 1).

Vyriausiosios patrulės A. L. 2016 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. sausio 30 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. J., apie 3 val. 15 min., buvo gautas pranešimas, kad Juzeliūno g. 22 sumušta moteris ir vyras. Atvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivūs E. R. ir K. M., kurie paaiškino, kad buvo vakarėlyje pas savo pažįstamą, išėjus iš vakarėlio ir įsėdus į taksi automobilį, kurį vairavo J. V., atėjo nepažįstamas pilietis, kuris gyvena šalia jų draugo, kur vyko vakarėlis ir sumušė E. R. ir K. M.. Įvykį matė ir gali paliudyti kartu su jais buvusi L. V.. GMP 0882, apžiūrėjusi piliečius, nuvežė į RVUL (1 t., b. l. 8).

K. M. 2016 m. sausio 30 d. pareiškime nurodė, kad bendradarbio D. S. kaimynas beišvykstant (jau taksi automobilyje) pavartojo fizinį smurtą, t. y. trenkė jam į veidą, o paskui daužė per galvą (tai patvirtina medicinos įstaigos dokumentai). Kitą kolegę, E. R. sužalojo veido srityje bei spardė. Ji taip pat kreipėsi į medicinos įstaigą ir turi tai patvirtinančius dokumentus. Negali šiuo metu parašyti smurtautoją identifikuojančių duomenų, išskyrus vardą, t. y. Deimantas (1 t., b. l. 10).

Apžiūros protokole pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog K. M. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2016 m. sausio 29 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šis sužalojimas galėjo atsirasti nuo vieno trauminio poveikio (1 t., b. l. 27).

E. R. 2016 m. sausio 30 d. pareiškime nurodė, kad 2016 m. sausio 30 d., apie 3 val., išsikvietė taksi automobilį važiuoti iš kolegos D. S. namų (Juzeliūno g. 22, Vilniuje) į savo namus. Į taksi automobilį įsėdo trise: K. M., L. V. ir ji, E. R.. Jau esant taksi automobilyje, prie jų priėjo D. S. kaimynas D. B., kuris prieš tai buvo jo namuose. Atidaręs galines dureles, jis smogė į veidą Kiprui. Ji išlipo iš taksi (sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje), tada D. B. smogė jai kumščiu į nosį; ji pargriuvo. Kai bandė grįžti į automobilį, jis sugriebė ją už plaukų ir dar kartą smogė kumščiu į nosį. Kai nukrito, pradėjo ją spardyti. Kol atsikėlė ir grįžo į taksi, jis mušė Kiprą. Pavažiavę šiek tiek toliau nuo namų, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Paaiškino, jog D. S. kaimynas prieš tai jai nebuvo pažįstamas. Greitojoje pagalboje (Lazdynų ligoninėje) jai nustatytas nosies lūžis ir dešinio šono sumušimas (1 t., b. l. 28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G351/2016(01) konstatuota, kad E. R. padaryta poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje juosmens srityje, paveikius kietais bukais daiktais ar įrankiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. sausio 30 d. E. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kliniškai nustatytas nosikaulių lūžis nepatvirtintas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinamas (1 t., b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal įvykio metu galiojusią BK 284 straipsnio redakciją, BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66-942/2017, 2K-146-511/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą (kaltinamojo paaiškinimus, išsamius ir nuoseklius nukentėjusiųjų K. M. ir E. R. paaiškinimus teisiamajame posėdyje, kurie sutampa su aplinkybėmis, jų nurodytomis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pareiškimuose, taip pat liudytojų L. V., J. V., A. L. ir D. S. paaiškinimus teisme, sutampančiais su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybinių pranešimų, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, apžiūros protokolo ir specialisto išvados duomenis), sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. B. 2016 m. sausio 30 d., apie 3.00 val., gatvėje, ties Juzeliūno g. 22 esančiu namu, Vilniuje, priėjęs prie taksi automobilyje ant galinės sėdynės sėdinčio nukentėjusiojo K. M., kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veido sritį, o iš automobilio išlipusiai nukentėjusiajai E. R. kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, nuo ko pastaroji nugriuvo ant žemės. Dėl šios kaltinimo dalies byloje ginčo nekilo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis pripažino, kad jis, priėjęs prie galinių automobilio durelių iš keleivio pusės ir atidaręs dureles, kumščiu du kartus trenkė K. M. į veido sritį, tuomet vieną kartą kumščiu trenkė E. R. į veido sritį virš lūpos, po ko ji nukrito ant žemės. Šias aplinkybes patvirtina ir aukščiau nurodyti įrodymai.

Nors kaltinamasis teigia, jog kitų smurtinių veiksmų jis neatliko nukentėjusiųjų atžvilgiu, ši jo versija yra paneigta aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Visų pirma, nukentėjusysis K. M. nuosekliai teigia, jog kaltinamasis, sudavęs smūgį E. R., pakartotinai grįžo prie nukentėjusiojo K. M. ir kumščiu sudavė jam 5 smūgius į galvos ir nugaros sritis. Tai, kad kaltinamasis pakartotinai sudavė smūgius nukentėjusiajam K. M., patvirtino ir nukentėjusioji E. R.. Be to, šias aplinkybes išsamiai nurodė liudytoja L. V., kuri paaiškino, kad kaltinamasis, po to, kai sudavė smūgį E. R., vėl smūgiavo kumščiu į galvą K. M. mažiausiai 5 kartus. Taip pat ir liudytojas J. V. patvirtino, kad po smūgio sudavimo E. R., kaltinamasis pakartotinai smūgiavo kumščiu į K. M. viršutinę kūno dalį.

Be to, nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimai ir kiti rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad pakartotiniai smurtinio pobūdžio veiksmai buvo atlikti ir nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu. Nukentėjusioji E. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausų metu bei pareiškime), tiek ir bylą nagrinėjant teisme nuosekliai teigė, kad kaltinamasis, sugriebęs ją už plaukų, ištempė iš taksi automobilio salono, jai nukritus ant žemės, pradėjo ją spardyti ir dar kartą smogė kumščiu į nosį. Nukentėjusysis K. M. tyrimo metu taip pat nurodė, kad kaltinamasis, paėmęs E. R. už plaukų, ją ištraukė iš automobilio bei kumščiu vieną kartą trenkė jai į veidą; be to, pareiškime jis nurodė, kad kaltinamasis E. R. sužalojo veido srityje bei spardė. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojų paaiškinimai. Liudytoja A. L. teisme paaiškino, kad, atvykus į įvykio vietą, matėsi, jog nukentėjusi moteris buvo purvina, išvoliota, o pagal ikiteisminio tyrimo metu duotus šios liudytojos paaiškinimus (kuriuos ji patvirtino teisme), liudytoja nurodė, jog kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai moteriai į nosį ir už plaukų ištempęs iš automobilio, pargriovė ant žemės. Liudytoja L. V. teisme paaiškino, kad Deimantas B. E. R. pasigavo už plaukų ir trenkė jai į veidą, ji nukrito, jis spardė į šonus – tai girdėjosi, be to, ji matė spardymo judesius, o liudytojas J. V. patvirtino, kad kaltinamasis dar kartą ranka trenkė nukentėjusiajai moteriai į viršutinę kūno dalį, po šio smūgio ji pargriuvo, vėlesni kaltinamojo veiksmai jam nesimatė, nes užstojo durelės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog: 1) kaltinamasis D. B. nukentėjusiajam K. M. ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu sudavė į veido sritį ir ne mažiau kaip 5 kartus į galvos ir nugaros sritį, šiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nosies sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo K. M. sveikatą, ką patvirtina apžiūros protokole suformuluota specialisto išvada; 2) kaltinamasis D. B. nukentėjusiajai E. R. kumščiu 1 kartą sudavė į veido sritį, po ko dar vieną kartą kumščiu sudavė jai į nosį bei koja spyrė nukentėjusiajai į šonus ne mažiau kaip 4 kartus, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veido kairėje pusėje ir nugaros dešinėje pusėje juosmens srityje, t. y. nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios E. R. sveikatą, ką patvirtina specialisto išvada.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad paminėti kaltinamojo veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – gyvenamųjų namų kvartale, gatvėje, prie namo, esančio Juzeliūno g. 22, Vilniuje. Minėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas. Nagrinėjamu atveju smurtas viešoje vietoje buvo panaudotas net dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tarp jų – ir moters, iš esmės nesant tokius kaltinamojo veiksmus pateisinančios priežasties, dėl ko pripažintina, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-648/2016). Pats kaltinamasis pripažįsta, jog priežasties atlikti smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją E. R. nebuvo. Be to, nors jis nurodo, kad buvo supykęs ir įsižeidęs dėl nukentėjusiojo K. M. pasakytos frazės vakarėlio metu, pažymėtina, jog byloje nėra kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šį kaltinamojo teiginį, įskaitant ir liudytoją J. V., kuris nepažįsta nei vieno iš įvykyje dalyvavusių asmenų, t. y. nešališkas. Būtent liudytojas J. V. patvirtino, kad kaltinamasis, atidaręs taksi automobilio duris, pasakė ne „Kas čia pidaras“, kaip teigė kaltinamasis, bet žodžius, susijusius su „Amžiną atilsį“. Be kita ko, nukentėjusiojo žodžiai, dėl kurių kaltinamasis, pasak jo, įsižeidė buvo pasakyti vakarėlio metu, o kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti jau po vakarėlio, praėjus pakankamai ilgai laiko tarpui. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje prieš nukentėjusiuosius, nesant priežasties, tai matant kitiems asmenims, pripažintinas įžūliu kaltinamojo elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai parodė nepagarbą aplinkiniams.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismo vertinimu, kaltinamasis, viešoje vietoje panaudojęs fizinį smurtą, nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet privalėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kadangi prieš nukentėjusiuosius viešoje vietoje – gatvėje buvo panaudotas smurtas, tai matant kitiems asmenims – liudytojams L. V. ir J. V., be to, nukentėjusieji jau buvo taksi automobilyje, t. y. ruošėsi išvykti namo, o dėl kaltinamojo veiksmų jie bei liudytoja L. V. negalėjo laiku ir saugiai grįžti namo, be to, buvo sutrikdyta taksi automobilio vairuotojo – J. V. įprastinė darbo veikla, jis privalėjo likti įvykio vietoje, laukti, kol atvyks pareigūnai ir užfiksuos įvykio aplinkybes. Tai patvirtina faktą, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka. Be to, neturi reikšmės kaltinamojo pozicija, kad jis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Taip pat, teismo vertinimu, byloje įrodyta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė, būdamas neblaivus. Tai patvirtino jo paties paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, kuomet jis pripažino, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo poelgiui. Faktą, jog kaltinamasis vakarėlio metu vartojo alkoholinius gėrimus, nurodė tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusieji bei liudytojai. Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl gynybos versija dėl galimo vartojamų vaistų poveikio atmestina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo D. B. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, kaltinamajam esant neblaiviam, be aiškios priežasties panaudotas smurtas dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jų sveikata), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, dirbantis, našlys, turintis vieną mažametį vaiką, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas nedelsiant sumokėjęs, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dalį savo veiksmų pripažino, gailėjosi dėl jų, pažadėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, norėjo susitaikyti su nukentėjusiaisiais. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis nuo 1998 metų 11 kartų gydėsi VšĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre“; diagnozė – pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

Įvertinus paminėtas aplinkybes ir atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, kad iš dalies pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų, kad sutinka atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, taip pat į kaltinamojo sveikatos būklę, teismas sprendžia, jog įvykdyta nusikalstama veika buvo vienkartinio pobūdžio, todėl kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jos dydį nustatant artimą vidurkiui (BK 41 str., 46 str. 1 d., 54-55 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 90,43 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl D. B. neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos (1 t., b. l. 53-56), kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Nukentėjusysis K. M. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 17). Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jam nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs patinimu. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis buvo pristatytas į VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, jam buvo suteiktas radiologo ir otorinolaringologo paslaugos. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jam buvo sutrenkta galva, pirko ir 2-3 savaites gėrė vaistus nuo skausmo; be to, po įvykio išliko psichiniai padariniai – anksčiau buvo drąsus, emocinių sutrikimų neturėjo, o dabar bijo vakare išeiti į gatvę, apie pusmetį laiko buvo sutrikęs miegas, tačiau psichologinės pagalbos nesikreipė, galvojo, kad pats susitvarkys; po įvykio jautėsi pažemintas, negali pilnavertiškai gyventi.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, be priežasties, atlikti septyni smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata ir pažeista viešoji tvarka), kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai (nukentėjusysis buvo pažemintas kitų žmonių akivaizdoje, prarado saugomo jausmą, patyrė laiko sąnaudas ir nepatogumus dėl gydymosi bei įvykusio tyrimo), kaltinamojo finansinę padėtį (uždirba 600 Eur/mėn., vertingo kito turto neturi, išlaiko mažametį sūnų), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo K. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji E. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 113 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 35). Byloje ginčo dėl nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydžio nėra, ši ieškinio dalis yra visiškai pagrįsta nukentėjusiosios paaiškinimais dėl sugadintų akinių bei į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais, susijusiais su naujų akinių gamyba, todėl šis ieškinio reikalavimas visiškai tenkintinas (1 t., b. l. 40-41). Nustatyta, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jai padarytos poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje ir nugaros dešinėje pusėje juosmens srityje. Pagal specialisto išvadą, nosikaulių lūžis nepatvirtintas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl sužalojimu nevertinamas. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo pristatyta į VšĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“, jai suteiktos radiologo ir ortopedo traumatologo paslaugos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad jai buvo sumušta pilvo ertmė, nugara, iki šiol pažeista nosies pertvara, buvo ištinusi nosis, buvo daug sumušimų; be to, lūžo jos akiniai, pasikeitė nosies forma ir ji gaminosi dvejus akinius; dėl šio įvykio jos darbinė veikla sutrikusi nebuvo, tačiau ji gėrė raminamuosius, nes sutriko miegas, be to, ji nepasitiki žmonėmis, bijo kompanijų ir kaltinamojo, taip pat nepasitiki ir vyrais, nes mano, kad sulauks smurto, todėl dabar dažniausiai būna namuose. Tai, kad nukentėjusioji iki šiol išgyvena dėl jos atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, patvirtino ir liudytoja L. V..

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, be priežasties, kumščiais ir kojomis atlikti mažiausiai šeši smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata ir pažeista viešoji tvarka), kilusias pasekmes tiek nukentėjusiosios sveikatai, tiek ir jos psichologinei būsenai (nukentėjusioji prarado saugomo jausmą, nebepasitiki žmonėmis, patyrė laiko sąnaudas ir nepatogumus dėl gydymosi bei įvykusio tyrimo), kaltinamojo finansinę padėtį, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios E. R. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu bei į bylą pateiktus atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, patenkintinas nukentėjusiųjų prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo – iš kaltinamojo nukentėjusiojo K. M. naudai priteistina 600 Eur atstovavimo išlaidų, nukentėjusiosios E. R. naudai – 600 Eur atstovavimo išlaidų ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas visuomenės labui.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš D. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 90,43 Eur (devyniasdešimt eurų keturiasdešimt tris centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiojo K. M. civilinį ieškinį ir priteisti iš D. B. nukentėjusiajam K. M. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti nukentėjusiosios E. R. civilinį ieškinį ir priteisti iš D. B. nukentėjusiajai E. R. 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) turtinės žalos atlyginimo ir 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. B. K. M. 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš D. B. E. R. 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė