Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1980-579/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-15
Bylos Nr.
1S-1980-579/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Jurgis Kiškis, Romualdas Lincevičius
Nuteistasis
V. M.
Nr. 1S-1980-579/2012
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Gintarei Veželytei-Putnikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų PN 2012-08-30 nutarimą Nr. LK-132 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M..

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008-09-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 111 str. 1 d., 253 str. 2 d., 227³ 1 d., 250 str. 2 d., 111 str. 1 d., 24 str. 5 d. 180 str. 1 d. 63 str. 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau teistas 1996-10-01 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 1 d., 273 str. 1 d., 312 str. 1 d., 312 str. 2 d. 207 str. 1 d. 5 (penkių) metų laisvės atėmimo bausme. 2007-03-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 104 str. 64 str. 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausme

Bausmės pabaiga - 2016-10-11. Nuteistasis V. M. bus atlikęs 2/3 paskirtos bausmės 2013-02-10.

Žemesnės instancijos teismas

2012 m. rugpjūčio 30 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu Nr. LK-132 nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 3 p. ir BVK 157 str. 3 d. taikant intensyvią priežiūrą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, drausmine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti, skatintas 9 kartus, gyvens pas tėvus, dirbs vadybininku, dalyvavo privalomosiose socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal OASys metodiką - vidutinis.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į šį nutarimą siūlė nutarimo netvirtinti.

Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti šį nutarimą, konstatavus, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei priimti naują sprendimą - Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo patvirtinti. Nurodo, jog teismas buvo šališkas, nepagrįstai pranašumą suteikė socialinio tyrimo išvadai ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Skunde teigiama, jog socialinio tyrimo išvada neatitinka nuteistojo asmenybės kaitos tendencijų. Pažymi, kad dar 2012-03-30 Kauno apygardos teismas pabrėžė, jog nuteistojo elgesio tendencijos keičiasi į gerąją pusę. Nuteistasis skunde nurodo, jog socialinio tyrimo išvadą rengė nauji, nuteistojo nepažįstantys darbuotojai, todėl nerealu, kad vos pusvalandį pabendravus būtų galima išsamiai apibūdinti tikrąsias nuteistojo elgesio tendencijas. Nuteistojo teigimu, pateikta socialinio tyrimo išvada prieštarauja toms aplinkybėms, kad nuteistasis ketina toliau dirbti ankstesnėje darbovietėje, tam, kad jis padėjo atskleisti S. G. nusikaltimus, yra pasižymėjęs socialinių renginių veikloje, parodė pavyzdinę iniciatyvą mokytis, aukštu balu baigė vidurinę, įgijo suvirintojo specialybę, baigė autokrautuvų kursus, pradėjo studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje. Taip pat nuteistasis teigia, jog socialinio tyrimo išvada, kuria rėmėsi teismas, apibūdina praeities reiškinius. Be to, siekiant patikrinti šios išvados teiginių teisingumą reikėtų atsižvelgti į buvusios nusikalstamos grupės mikrostruktūrą, patirtą psichinę prievartą, elgesio tendencijas po pasitraukimo iš nusikalstamos grupės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina, kad svarstant nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo klausimą, Komisijoje dalyvavo pirmininkas ir 4 nariai, t. y. iš viso 5 nariai. Komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Tačiau, „už“ balsavo tik 3 komisijos nariai, vienas - susilaikė, o vienas balsavo „prieš“. Tokiu būdu 3 komisijos narių balsų negalima laikyti komisijos narių dauguma, nes komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys (LR teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 p.). Tad Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą priimtas nesilaikant minėto įsakymo 34 punkto reikalavimų (nesant Komisijos narių balsų daugumos, t. y. 4 narių balsavusių „už“). Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, nors jos vienos pakako padaryti išvadai, jog Komisijos nutarimas neatitinka esminio formaliojo pagrindo, ir kitų aplinkybių teismas galėjo net nesvarstyti.

Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą, t. y. nustačius, jog yra pagrindas manyti, kad asmenį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos jis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

Teisėjų kolegijos manymu, apylinkės teismas, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nagrinėdamas lygtinio paleidimo komisijos nutarimą nebuvo šališkas, įvertino visas reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. M. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, skatintas, mokėsi, galiojančių nuobaudų neturi, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Vis dėlto šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija gali būti sėkminga.

Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 2 d.

Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. nuteistas ir atlieka bausmę už kelių tyčinių, sunkių ir pavojingų savo pobūdžiu nusikaltimų padarymą (teroro aktas, nužudymas, sunkus kūno sužalojimas, plėšimas), kurie susiję ne tik su pavieniu smurto vartojimu, tačiau ir veiksmais, keliančiais pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai. Anksčiau teistas. Surinkti duomenys patvirtina, jog nusikaltimus V. M. pradėjo daryti būdamas nepilnametis, vyrauja sunkūs smurtiniai nusikaltimai. Be to, V. M. kartą buvo lygtinai paleistas, tačiau ši priemonė nebuvo pakankama pasiekti bausmės tikslus, nes nuteistasis elgesio nepakeitė, jis vėl nusikalto. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo padidintą jo pavojingumą visuomenei ir šios aplinkybės turi neigiamą reikšmę sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Todėl priimant sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, neatlikus jam didelės bausmės, paskirtos už tokius sunkius nusikaltimus, dalies, jo elgesys bausmės atlikimo įstaigoje turėtų būti nepriekaištingas, o asmeninės savybės turi byloti apie neigiamą požiūrį į nusikalstamą veiką, tačiau taip nėra. Pataisos įstaigoje nuteistasis nors ir skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, tačiau jo elgesys nebuvo pavyzdingas. Jis baustas drausmine tvarka už psichiką veikiančios medžiagos (marihuanos) vartojimą. Nors ši nuobauda negaliojanti, tačiau ji rodo, jog nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas.

Taip pat sprendžiant dėl sėkmingo bausmės tikslų užtikrinimo svarbu įvertinti ir asmenines, charakterio savybes, iš kurių būtų galima spręsti apie teigiamo, pozityvaus elgesio laisvėje prognozes. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis tvirtai laikos kriminalinės subkultūros požiūrių, turi neigiamas nuostatas teisėsaugos institucijoms, linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį. Be to, apibūdinant gyvenimo stilių ir draugus, pažymėta, jog nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina nusikaltimo riziką. Paprastai reiškia didelę ištikimybę grupei, yra jos narys, rūpinasi savo autoritetu grupėje, paklūsta jos normoms, idėjoms, principams.

Pažymėtina, jog nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė. Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žemesnė už vidutinę, tačiau ši išvada padaryta vertinat ne pagal OASys vertinimo metodiką, tačiau pagal HCR-20 Smurto rizikos vertinimo metodiką ir čia kalbama apie smurtinio nusikaltimo riziką.

Visos šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl galimybės sėkmingai nuteistąjį taisyti taikant lygtinį paleidimą ir savo neigiama reikšme persveria nuteistojo skunde minimas teigiamas aplinkybes- tai, kad jis įgijo specialybę, įstojo į kolegiją, laisvėje turės darbą. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės dėl to, jog jis padėjo atskleisti S. G. nusikalstamas veikas, priklausydamas nusikalstamai grupei, patyrė psichologinį spaudimą, nepašalina nuteistojo pavojingumo ir negali būti priemonė išvengti atpildo už nusikalstamą, didelės žalos padariusį, elgesį ar priemonė nepagrįstai žymiai sušvelninti savo padėtį, taip išvengiant nepageidaujamų neigiamų pasekmių.

Aptartų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis dar nėra atlikęs tokios bausmės dalies, kuri leistų pagrįstai tikėtis jo teigiamo, nenusikalstamo, įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Be to, šiuo atveju, neatlikus žymios dalies bausmės, kuri skirta už eilę pavojingų nusikaltimų, nuteistojo lygtinis paleidimas akivaizdžiai reikštų nerealizuotus bausmės tikslus. Būtų neužtikrintas nubaudimas bei pažeistas teisingumo principas, todėl teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija netinkamai įvertino visas šias aplinkybes ir padarė prieštaraujančią faktinėms aplinkybėms išvadą, jog visos paminėtos aplinkybės leidžia tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apylinkės teismas nagrinėdamas šį nutarimą bausmių vykdymo kodekso reikalavimų nepažeidė, tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai padarė priešingą išvadą, jog šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje V. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai: Jurgis KiškisRomualdas Lincevičius