Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2014 m. kovo 15 d. 8.39 val. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė šalia stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Be to, J. V. nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Be to, J. V. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,58 promilės.

J. V. teismo posėdžio metu kaltu dėl padarytų pažeidimų neprisipažino ir nurodė, kad 2014 m. kovo 15 d. ryte sėdo į automobilį, stūmėsi atbuline eiga iki kito kiemo. Ten pamatė, kad nebepravažiuos, grįžo atgal, išlipo iš automobilio ir nuėjo namo, toliau niekur nebevažiavo.

Nežino, ar galėjo kliudyti kokią mašiną. Garso jokio nebuvo, važiavo iš lėto. Apgadinimų nematė, šiai dienai mašina nėra apgadinta. Nubrozdinimų buvo iš anksčiau, nes tai darbinė mašina, visokius geležis, įrankius vežioja, tai visko būna. Policijos pareigūnai jam neparodė jokio apgadinimo. Kito automobilio po įvykio nematė. Jokių asmenų kieme nebuvo, tuščias kiemas. Nepažįsta to žmogaus, kurio automobilį galimai apgadino. Grįžęs namo gėrė. Būtinumo važiuoti nebuvo, todėl ir gėrė. Jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vairuotojo pažymėjimą turi, bet tuo metu, kai pareigūnai prašė vairuotojo pažymėjimo, jis nebuvo mašinoje, todėl neprivalėjo jo pateikti. Pamatęs per langą policijos pareigūnus, nulipo į apačią, tuomet jam pasakė, kas buvo. Policijos pareigūnai atvažiavo tą pačią dieną. Nepamena, kurią mašiną apgadino, nes kieme buvo gal koks 50 automobilių.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad žino, kodėl yra iškviestas, tik nesupranta kodėl ir kam. Kovo 15 d. krovėsi daiktus į savo automobilį, tuo metu į jo automobilį atsitrenkė kita mašina. Mašina net šoktelėjo. Alkoholio kvapo neužuodė, bet akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas buvo neblaivus. Jis važiavo atbuline eiga. Atsitrenkęs neišlipo, nuvažiavo atgal. Automobilį pastatė toje pačioje vietoje, išlipo ir nuėjo į laiptinę. Jis yra jo kaimynas. Nuėjo iki jo automobilio, apžiūrėjo ir paskambino policijos pareigūnams. Pareigūnai atvyko po 20-30 min. Parodė abu automobilius. Kol pareigūnai apžiūrinėjo automobilius, J. V. išėjo iš laiptinės ir klausė, kas nutiko. Nesuprato, ką jis kalbėjo. Pažeidėjas nesuprato kas įvyko, nes buvo labai neblaivus. Jis stovėjo toliau, negirdėjo, ką jis aiškino pareigūnams. Apgadinimai nebuvo dideli, apgadino bamperį. Mano, kad pažeidėjas turėjo suprasti, kas nutiko. Važiavo atbuline eiga, atsitrenkė ir nuvažiavo ten, kur stovėjo prieš tai. Tada nuėjo į namus. Mašiną paliko kiemo viduryje. J. V. automobilio dažai nubraižyti.

Liudytojas A. V. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra iškviestas, nieko nepamena. Gavo pranešimą apie automobilio apgadinimą ir pasišalinimą. Nuvažiavus nukentėjusysis papasakojo apie apgadinimą. Atvažiavo į vietą per 15-20 min. Rado nukentėjusiojo automobilį ir vidury kiemo stovėjo pažeidėjo automobilis. Befotografuojant pažeidėjo automobilį, jis išėjo iš laiptinės. Sakė, kad niekur nevažiavo nuo vakar vakaro. Pažeidėjas buvo neblaivus, neigė padaręs pažeidimą. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, sakė, kad jam pačiam reikės. Nepamena, ką sakė apie alkoholio vartojimo momentą.

Liudytoja I. V. teisme parodė, kad nežino, kodėl yra iškviesta. Kovo 15 d. šiek tiek pamena, kad gavo pranešimą, juos atvykusius pasitiko nukentėjusysis. Nurodė konkretų automobilį, kuris buvo numestas vidury kiemo. Abi mašinos buvo apgadintos. Ji kalbėjosi su nukentėjusiuoju, o kolega sutiko pažeidėją prie laiptinės. Asmuo tikrai buvo neblaivus, ką sakė apie alkoholio vartojimo momentą – nepamena. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė, atsisakė pateikti, sakė, kad jam reikia vairuotojo pažymėjimo darbui. Nepamena, ką pažeidėjas aiškino. Jis ginčijosi dėl visko, viską neigė. Pažeidėjo automobilis trukdė eismui, todėl iškvietė transportą, kad jį nuvilktų į aikštelę. Nukentėjusysis sakė, kad tuo metu, kai krovėsi daiktus į automobilį, atsitrenkė kaimynas, nuvažiavo į tą pačią vietą, kur stovėjo, išlipo ir nuėjo į laiptinę.

Motyvuojamoji dalis

Be liudytojų parodymų J. V. veiksmai įrodomi administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota įvykio vieta bei veiksmų seka (12 b. l.), asmens blaivumo testo duomenimis – J. V. 2014-03-15 8.59 val. nustatytas sunkus 2,58 promilės girtumas (13 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (14 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (15 b. l.), administracinio sulaikymo protokolu (16 b. l.), Šiaulių apskrities VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (18, 19, 20 b. l.), transporto priemonių techninės apžiūros aktais ir fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad transporto priemonei „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas bamperis, transporto priemonei „Volkswagen Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, apgadinimai ant abiejų automobilių yra tame pačiame aukštyje (21, 22, 23-24 b. l.), A. S. paaiškinimu (17 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (26 b. l.).

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Teisme nagrinėjant bylą, J. V. neigė savo kaltę dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, jis teigė, kad įvykio dienos rytą jis sėdo į savo automobilį, važiavo atbuline eiga, kieme buvo daug automobilių ir kadangi pamatė, kad neišvažiuos, sugrįžo į stovėjimo vietą ir daugiau niekur nevažiavo, todėl sugrįžęs ir vartojo alkoholį, be to, jokio automobilio neapgadino. Tačiau teismas jo tokius paaiškinimus iš dalies atmeta ir vertina juos kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą gynybinę versiją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir išvengti administracinės atsakomybės. Teisme liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad jam kraunantis daiktus į automobilį, atsitrenkė J. V. vairuojamas automobilis, nuo smūgio automobilis net šoktelėjo, atsitrenkęs asmuo neišlipo, o nuvažiavo atgal, pastatė automobilį kiemo viduryje ir išlipęs nuėjo į laiptinę. Teismas remiasi tokiais A. S. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, duoti davus priesaiką teisme, be to, teisme nenustatytas ir jo suinteresuotumas melagingai apkaltinti J. V. administracinių teisės pažeidimų padarymu. Pažymėtina ir tai, kad A. S. parodymus patvirtino ne tik kiti teisme apklausti liudytojai, bet ir kita rašytinė bylos medžiaga. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. V. suprato, jog atsitrenkė į A. S. transporto priemonę, nes būtent į ją atsitrenkęs, pavažiavo atgal į priekį. Tiek liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai – A. V. ir I. V., patvirtino, jog ir J. V. ir A. S. transporto priemonės buvo apgadintos, tiek iš byloje esančių transporto priemonių techninės apžiūros aktų ir fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonei „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas bamperis, transporto priemonei „Volkswagen Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis, o apgadinimai ant abiejų automobilių yra tame pačiame aukštyje. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teismui teigti, kad J. V. vairuojamas automobilis kliudė kieme stovėjusį automobilį ir lėmė nukentėjusiojo automobilio apgadinimą. Todėl teismas sprendžia, kad J. V. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Teisme apklaustas J. V. teigė, kad kadangi jokio įvykio nebuvo, jis, pastatęs automobilį, grįžo namo ir gėrė, be to, jam nebuvo ir būtino tą dieną kur nors važiuoti. Tačiau teismas daro priešingą išvadą. Aiškinantis bylos aplinkybes, nustatyta, kad J. V., atbuline eiga vairuodamas automobilį, atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. V. suprato sukėlęs eismo įvykį, nes jis, atsitrenkęs į A. S. automobilį, sustojo, o prie jo priėjus apgadintos transporto priemonės savininkui A. S., nuvažiavo į priekį ir palikęs automobilį nuėjo namo. Teisme paaiškėjo ir tai, kad J. V. transporto priemonę paliko stovėti viduryje kelio. Tai nurodė ne tik A. S., bet ir liudytojai A. V. ir I. V., kurie teigė, kad pažeidėjo automobilis trukdė eismui, todėl buvo iškviestas transportas, kad jį nuvilktų į aikštelę. Tiriant bylą, nustatyta, kad J. V. į A. S. automobilį atsitrenkė 2014 m. kovo 15 d. 8.39 val., remiantis asmens blaivumo testo duomenimis – J. V. 2014-03-15 8.59 val. nustatytas sunkus 2,58 promilės girtumas. Tokių aplinkybių visumos analizė leidžia teigti, kad J. V. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kas rodo, kad jis padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, tiek pats J. V. teigė, kad jis policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo nepateikė, tiek į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnai, kurie buvo teisme apklausti liudytojais – A. V. ir I. V., patvirtino, kad J. V. jiems nepateikė vairuotojo pažymėjimo, kas reiškia, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį.

J. V. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, J. V. už pažeidimus, skiriamos administracinės nuobaudos – minimalios baudos, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Paskirtos nuobaudos subendrinamos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutarė:

J. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirti – 20 Lt (dvidešimties litų) baudą.

J. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, paskirti – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

J. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. V. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.