Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant prokurorei Vitalijai Lukšienei, gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiajam I. L. , jo atstovui pagal įstatymą A. L. , kaltinamajam T. P. , jo atstovui pagal įstatymą S. P. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P. a/k (duomenys neskelbtini) gimęs Pakruojo rajone, LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gimnazijos moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis P.Mašioto g., Pakruojis ,neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. , būdamas nepilnametis, kaltinamas tuo ,kad kartu su A. K. , kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, 2011-12-10 apie 10 val. ,Pakruojo rajone, S k., esančiame „Ą“ miške, medžiotojų būrelio „G“ medžioklės metu, viešoje vietoje, pamiškėje, tyčia, nukentėjusiajam nepilnamečiui I. L. sugriebęs už liemenės pargriovė ant žemės, ne mažiau dviejų kartų spyrė nukentėjusiajam į šoną ir galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad datos nelabai pamena, tai buvo praeitais metais, šeštadienį, medžioklės metu, žiemą, galėjo būti gruodžio mėnuo. Kaip visada, susirinko 8 valandą netoli Žeimelio esančioje medžiotojų skerdykloje, sulipę į mašinas, važiavo į „Ą“ mišką dalyvauti medžioklėje. Nuvažiavę prie „Ą“ miško, išsirikiavo palei visas taisykles (medžioklėje jie buvo varovais). Pradėjo varyti į mišką žvėris. Vieną kartą išvarė ir viskas buvo gerai, antrą kartą šoninis vedlys buvo I. L. , jis turėjo orientuotis palei kraštą ir išvesti visus tiesiai. Jie stovėjo truputį toliau, prie kito miško, jis turėjo pasitikti šoninį K. L. , kad galėtų visi kartu tęsti varymą, bet, kai I. buvo netoli K. L. , jis nusuko į kairę, ir, nors žinojo, kad gali jie pasiklysti, paklaidino juos – A. K. , jį, K. L. , G. U. , T. N. . Jis kažkur kitur nuėjo. Jie pasiklydę apie dvi valandas vaikščiojo po mišką, kai išėjo, susirado likusius varovus, tarp jų ir I. L. . A. K. pargriovė I. L. , jis ėjo iš paskos, I. atsistojo, į jį žiūrėjo, šypsojosi, jis tada jį dar kartą pargriovė. Paskui pasivijo A. K. ir nuėjo į kitą miško galą. Pargriovęs spyrė I. į šoną vieną kartą. Kur spyrė A. K. , nematė, nes kalbėjosi su G.i. Pargriovė ir spyrė dėl to, kad jis juos paklaidino, dėl to jie bėgiojo ant linijos, kur medžiotojai šaudo žvėris, visi buvo išsigandę. Kai mušė I., aplinkui buvo keletas varovų, kurie buvo nepilnamečiai. Suaugusių medžiotojų ten nebuvo. Anksčiau piktumų su I. nebuvo, kartu būdavo kieme, nesipyko. Buvo pažįstami, bet ne geri draugai. Jis į galvą nespyrė – į šoną spyrė. Jis matė, kaip A. K. pargriovė I. L. . Atsiprašė nukentėjusiojo, pažadėjo, kad ateityje nieko panašaus nebepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis I. L. ir liudytojai A. K. bei L. S. davė nuoseklius, vienodus parodymus, kuriais netikėti pagrindo nėra, ir kurie paneigia kaltinamojo T. P. parodymus ,kad jis tik vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į šoną.

Nukentėjusysis I. L. parodė, kad žiemą, gruodžio mėnesį, buvo medžioklėje varovais. Buvo šeštadienis, jie visi važiavo į „A“ mišką. Išlipo, sustojo ant linijos. Buvo du varymai. Kraštiniu nebuvo – turėjo kaimynus K ir E. Pirmą kartą gerai išvarė. Antrą kartą, jis išėjo pagal vieną kaimyną, o kitas kaimynas nuėjo į kitą pusę. Jiems medžiotojai sakė, kad jie gerai išėjo. Jie išėjo prie medžiotojų, nepasiklydo, o dalis varovų pasiklydo. Susiskambino su draugais ir susirado pasiklydusius. A. K. ir T. P. supyko ant jo, kad juos blogai išvedė. Kai A. K. ir T. P. atėjo prie jo, jie abu puolė ant jo. Pirmas puolė T, paskui A. Jį kažkuris parvertė ant žemės, pajuto kelis spyrius į šoną ir du smūgius į galvą. Buvo atsigulęs ant kairio šono, spyrė jam į dešinį šoną. Galvą buvo užsidengęs rankomis, kliuvo truputį į ausį. Jis nežino, ar jis juos blogai išvedė – ėjo pagal kaimyną, jam sakė, kad gerai išėjo. Kaltas nesijautė. Kai jį mušė, netoli buvo L. S. , kiti buvo nuėję į šalį. Suaugusiųjų šalia nebuvo.Anksčiau pykčio su T nebuvo. Jis nebandė Ti paaiškinti, kad gerai išėjo, nespėjo, neepagalvojou, nes tikrai neėjo kraštiniu, turėjo du kaimynus, nuėjo pagal kairįjį kaimyną. Jis T atleidžia. Į ekspertizę nuvažiavo po įvykio praėjus trims dienoms. Jam buvo sumuštas šonas. Dėl to teko gerti vaistus.

Liudytojas A. K. parodė ,kad kaltinamąjį pažįsta, yra draugai. Nuvažiavę į mišką, išsirikiavo, praėjo vieną varymą, kitą varymą. I ir kiti turėjo prisivyti juos, turėjo eiti kartu su jais, bet tie, kurie buvo iki I, nuėjo į vieną pusę, o tie, kurie už I, pasiklydo. Turėjo eiti aplink visą mišką, sekti medžiotojų šūvių garsus. Suradę varovus, eidami pastebėjo Irūną. T ir jis priėjo prie jo. Jis priėjęs pastūmė I. T buvo pasilikęs pašnekėti su draugais. T irgi priėjo prie I. Supyko ant I, nes jis žodžiavosi ir nuėjo ne į tą pusę. Jie turėjo su jais susilyginti ir eiti tiesiai, bet jie nuėjo į kitą pusę, todėl jie pasiklydo. Klaidžiojo gal apie valandą, kol surado kitus varovus. Supyko ant I, kad paklaidino. Kai pastūmė, I parkrito ant žemės, tada jis nuėjo tolyn. Jis jo nespardė. Ką darė T. P. , nematė, nes buvo nuėjęs toliau stoti į eilę. Nuėjęs į šalį, girdėjo duslius smūgius. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė, kai buvo apklausiamas tyrėjos. Tada papasakojo teisingai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 21-22) teisingi.

Liudytojas L. S. parodė, kad kada buvo medžioklė, neprisimena. Sniego nebuvo. Buvo šeštadienis. Buvo daug varovų vaikų. Varovai išsirikiavo varyti žvėris. Jis ėjo į visus varymus. Kai buvo antras ar trečias varymas, iš galo išėjo T ir A, apsižodžiavo ir apsistumdė su I. L. . T ir A priėjo prie I. L. , apsižodžiavo, pastūmė A. I pargriuvo. Kai A apsižodžiavo, paskui apsižodžiavo T dėl to, kad I juos paklaidino Žodžiai buvo keiksmažodžiai. Nematė, kad kuris spirtų I, nes ėjo rikiuotis. Nematė, kad paskui I būtų sumuštas, jis toliau varymuose dalyvavo. Policijoje parodymus davė teisingus, tada įvykius geriau atsiminė. Prašo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 15-16), parodymai teisingi, nes tada geriau atsiminė.

Iš specialisto išvados matyti, kad I. L. duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos mastas nenustatomas (b.l.14).

T. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK284str.1d., kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jis viešoje vietoje- medžiotojų būrelio „G“ medžioklės metu, viešoje vietoje, pamiškėje, matant aplinkiniams, įžūliu elgesiu, tyčia, nukentėjusiajam I. L. sugriebęs už liemenės, pargriovęs ant žemės, ne mažiau dviejų kartų spyrė nukentėjusiajam į šoną ir galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą , taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką .

Kaltinamojo T. P. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. P. nepilnametis (b.l.40), neteistas (b.l.41), nebaustas administracine tvarka (b.l.42), nėra įtrauktas į Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK dominančių vaikų sąrašą ar profilaktinę įskaitą (b.l.43),gyvena su tėvais, (b.l.44), mokosi, charakterizuojamas teigiama (b.l.45), pirmą kartą padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjęs jam atleido, T. P. pažadėjo ateityje nusikaltimų nebedaryti, nusikaltimu turtinė žala nepadaryta, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 93str.1d.1p.), taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą (LR BK 93str.2d.,82str.1d.5p.,87str.1d.,2d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-299, 303 str.4 d., 304-307 str., str.

nusprendė:

T P pagal LR BK 284str.1d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ,o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (LR BK 93str.1d. 1p.)

Vadovaujantis LR BK 82str.1d.5p.,87str.1d.,2d.1p.,93str.2d. T. P. skirti auklėjamojo poveikio priemonę-elgesio apribojimą 1 mėnesiui, įpareigojant jį tuo metu būti savo namuose nuo 22val. iki 6val.,jei tai nesusiję su darbu.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.