Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-154-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
II-154-271/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-11009-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pareiškėjas
V. V.
Kategorijos
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr.II-154-271/2015
Proceso Nr. 4-68-3-11009-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.6.
Vilniaus miesto apylinkės teismasNUTARIMASVilnius, 2015 m. balandžio 3 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Glambienei, G.Osinskajai, dalyvaujant skundo pareiškėjai V. V., Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato atstovui Vaidui Maziliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini),

skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-08-26 nutarimo Nr. 14N-17346337-14,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresn.tyrėja J. S. 2014-08-26 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 14P-17346337-14, kuriuo V. V. pagal LR ATPK 124(1) str. 2 d. skyrė 100 litų baudą už tai, kad ji vairuodama automobilį Peugoet 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014-08-14 nuo 06:43 val. iki 15:05 val. Mindaugo gt. 11 pastatė jį kelio ženklo „stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo vietoje ir paliko jį ten stovėti, tuo pažeisdama kelių eismo taisyklių 1 priedo 529 ženklo reikalavimus.

Šalies argumentai

V. V. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-08-26 nutarimą Nr. 14N-17346337-14. Skunde nurodo, kad nutarimas surašytas nesuprantamai ir nelogiškai, nes nutarime įvardinta pažeidimo vieta – Mindaugo g. 11, Vilniuje, kurioje kelio ženklų Nr. 529 „stovėjimo ribotą laiką vieta“ iš viso nėra. Pareigūnų pateiktose fotonuotraukose, kurias jiems pateikė „Maxima“ darbuotojai, automobilis „Peugeot“ matomas stovintis ne Mindaugo, o T. Ševčenkos gatvėje. Pažeidimo negalėjo iš viso būti, nes iš minėtų dokumentų (protokolo ir nutarimo) matyti, kad pažeidimas fiksuotas 6.43 val., iš karto, neva pastačius automobilį, bet ženklas „stovėjimo ribotą laiką vieta“ leidžia stovėti tam tikrą laiką, nurodytą ženkle. Ir pažeidimas gali būti fiksuojamas tik praėjus tam tikram laikui, nurodytam ženkle (t.y., po dviejų ar keturių valandų) ar panašiai. Šiuo atveju pažeidimas buvo fiksuotas iš karto, nepraėjus ženkle nurodytam leistinam stovėjimo laikui, t.y., tada, kai jokio pažeidimo dar negalėjo būti. Jos neva padarytą pažeidimą fiksavo ne policijos pareigūnas, o „Maxima“ darbuotojai, atsiųsdami vaizdinę medžiagą, fotonuotraukas ir automobilių sąrašą. Dokumentuose nėra nurodyta, kokiomis techninėmis priemonėmis buvo padaryta minėta vaizdinė medžiaga, nepateikta tų techninių priemonių dokumentų (metrologijos patikros, sertifikatų, kitų jų naudojimo teisėtumą patvirtinančių duomenų). „Maxima“ darbuotojų pateikta vaizdinė medžiaga, kurios pagrindu jai buvo surašytas protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Ši pateikta vaizdinė medžiaga vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, bet negali būti traktuojama kaip tikrai padarytas pažeidimas. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turi būti užfiksuoti ir patikrinti LR ATPK nustatyta tvarka, tokią teisę turinčių pareigūnų. Jai nebuvo pateikta jokių įgaliotų valstybės pareigūnų patvirtintų dokumentų, patvirtinančių, kad protokole ir nutarime nurodytoje vietoje ženklas „stovėjimo ribotą laiką vieta“ yra įrengtas teisėtai, o ne savavališkai ir turi juridinę galią. Jai nebuvo pateikta įrodymų, kada dokumentuose nurodytas ženklas buvo įrengtas. Jai nebuvo pateikta įrodymų, kad ženklai tiek Mindaugo g. 11, tiek statmenai Mindaugo g. 11, kertančioje T. Ševčenkos gatvėje sustatyti aiškiai, nedviprasmiškai, lengvai ir suprantamai. Važiuojant Mindaugo gatve ir ties Mindaugo g. 11, sukant į dešinę, į T. Ševčenkos gatvę, kelio ženklai, tarp jų ir ženklas „stovėjimo ribotą laiką vieta“ stovi dešinėje T. Ševčenkos g. pusėje. Kairėje T. Ševčenkos gatvės pusėje jokių ženklų, ribojančių stovėjimo laiką ar kitokių ženklų, reglamentuojančių automobilių eismą T. Ševčenkos gatve, nėra. Minėtoje T. Ševčenkos gatvėje eismo juostos yra pažymėtos išilginėmis ženklinimo linijomis. Vairuotojų, atvykstančių iš Mindaugo gatvės, apie draudimus kairėje gatvės pusėje neinformuoja jokie kelio ženklai. Kadangi jos rytinis maršrutas (gyvena Gelvonų g.) gali eiti tik per Mindaugo gatvę, pagal aukščiau pateiktus argumentus, ji niekaip negalėjo padaryti pažeidimo (b.l. 11-12).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo netenkinti V. V. skundo, kadangi jos kaltė dėl to, kad ji 2014-08-14 nuo 6.43 val. iki 15.05 val. prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Mindaugo g. 11/T. Ševčenkos g. 2, Vilniuje, pastatė ir paliko stovėti automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama kelio ženklą Nr. 529 „stovėjimo ribotą laiką vieta“, t.y, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124(1) str. 2 d., visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, priimtu nutarimu, PC „Maxima“ darbuotojų pareiškimais, kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Vilniaus miesto 3 policijos komisariatas priėmė teisingą ir objektyvų nutarimą (b.l. 1).

Teismo posėdžio metu skundo pareiškėja V. V. palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais ir paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ji padarė teisės pažeidimą. Duomenis byloje rinko suinteresuoti asmenys – UAB „Maxima Lt“ darbuotojai, policijos pareigūnai į įvykio vietą atvykę nebuvo. Jos automobilis stovėjo visai ne Mindaugo, o Ševčenkos gatvėje. Ji neatmeta galimybės, kad 2014-08-14 savo automobilį Peugeot 206 6:43 val. pastatė prie parduotuvės „Maxima“. Automobilis buvo pastatytas parduotuvės „Maxima“ centrinio įėjimo pusėje, 14 vietų mašinų stovėjimo eilėje, kairės pusės kraštinėje vietoje. Į Ševčenkos gatvę ji įvažiavo iš Mindaugo gatvės, sukant į dešinę (Mindaugo gatvėje vienpusis eismas) Ševčenkos gatvės pradžioje dešinėje kelio pusėje stovėjo kelio ženklas Nr. 529, nustatantis ribotą stovėjimo laiką (2 val.), tačiau šis ženklas reiškė, kad dešinėje kelio pusėje (ten taip pat yra automobilių stovėjimo vietos) galima stovėti ne ilgiau 2 valandų. Kitas toks pat ženklas, kuris stovėjo jos automobilio kairėje (automobilis buvo pastatytas prieš pat jį), yra priešais kitą automobilių stovėjimo aikštelę ir galioja tik tai aikštelei, tačiau ne jos automobilio pastatymo vietai (b.l. 27-28). Nei vienas iš tų dviejų ženklų negaliojo vietai, kurioje buvo pastatytas jos automobilis. Kiek tiksliai stovėjo jos automobilis tą dieną aikštelėje, ji pasakyti negali, nes nebeatsimena. Darbo reikalais jai dažnai tenka dienos metu išvažiuoti. Kad jis ten stovėjo nepertraukiamai, įrodyti turėjo skundžiamą nutarimą priėmusi institucija. Kelių skaitmeniniu fotoaparatu darytų nuotraukų, pareiškėjos nuomone, tam nepakanka.

Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas Vaidas Maziliauskas prašė skundą atmesti, nurodydamas, kad jis pagrįstas ir teisėtas. Pažeidimas yra tęstinis, ir kelių valandų policijos pareigūnai stovėti prie pareiškėjos automobilio, negali. Pagrindo netikėti parduotuvės administracijos teigimu, kad pareiškėjos automobilis nepertraukiamai stovėjo kelias valandas, viršydamas 2 valandų limitą, jie neturi. Jie gavo parduotuvės administracijos pareiškimą su jame nurodytas aplinkybes patvirtinančiomis nuotraukomis, ši medžiaga buvo vertinama ir remiantis šia medžiaga pareiškėja buvo traukiama administracinėn atsakomybėn. Pranešimui buvo suteikta C kategorija, į tokius pranešimus policijos ekipažai nevažiuoja. Paimti 20 giga baitų apimties parduotuvės vaizdo kamerų įrašą su nepertraukiamu pareiškėjos automobilio stovėjimu buvo neracionalu.

Liudytojas I. Š., teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad dirba parduotuvės „Maxima“ apsaugos darbuotoju, apsauga turi stebėti ne tik vidų, tačiau ir automobilių stovėjimo aikšteles. 2014-08-14 stebint automobilių stovėjimo aikšteles prie prekybos centro, buvo pastebėta, kad automobilis Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ilgokai stovi parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Atsukus apsaugos kamerų vaizdo įrašą nustatyta, kad jis pastatytas prie parduotuvės 06:43 val. Buvo toliau stebimas jo stovėjimas. Buvo padarytos 4 automobilio nuotraukos. Stovėjimą užfiksavo parduotuvės apsaugos kamerų vaizdo įrašas. Automobilis buvo periodiškai stebimas, tai darė visi apsaugos darbuotojai, dažniausiai pats liudytojas. Automobilis stovėjo prie pat prekybos centro pastato, kairėje nuo centrinio įėjimo. Liudytojas pats asmeniškai darė nuotraukas. Fotoaparatas yra tarnybinis „Nikon“, sertifikuotas, turi technikinį pasą.

UAB „Maxima Lt“ į teismo užklausimą pateikė atsakymą, kad fotoaparatas, kurio pagalba fiksuotas automobilio Peugeot, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) stovėjimas, metrologinės patikros neturi, naudojamas kaip pagalbinė priemonė (b.l. 82).

V. V. skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėją V. V. ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK atstovą V. M., liudytoją I.Š., įvertinęs surinktą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn V. V. buvo patraukta nepagrįstai, todėl skundas tenkintinas.

Nors V. V. teigė, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad jos automobilis šalia parduotuvės stovėjo nepertraukiamai, tokiu būdu viršydamas dviejų valandų limitą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad jos pakanka teigti, kad automobilis Peugoet 206, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014-08-14 prie parduotuvės „Maxima“ esančios adresu Mindaugo gt. 11, Vilniuje, stovėjimo vietoje buvo pastatytas nuo 06:43 val. iki 15:05 val. Nors pareiškėja teigė, kad byloje esančių ir darytų nuotraukų nepakanka įrodyti fakto, kad automobilis minėtoje stovėjimo vietoje stovėjo nepertraukiamai, tokiu būdu viršydamas 2 valandų limitą, o nuotraukos buvo darytos fotoaparatu, neturinčiu metrologinės patikros, tačiau teismas pažymi, kad fotonuotraukos nėra vienintelis įrodymas byloje ir jos vertintinos bendrame surinktų duomenų kontekste. Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas konstatuojamas remiantis ne vienu atskiru įrodymu, o visa byloje surinktų įrodymų visuma. UAB „Maxima Lt“ 2014-08-14 pareiškime nurodyta, jog 2014-08-14 nuo 6.43 val. iki 15.05 val. buvo užfiksuota, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje X097 „Maxima XXX“ adresu Mindaugo g. 11, Vilniuje, kuri yra „Maxima“ prekybos centro erdvėje (b.l. 4). Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos, patvirtinančios, kad automobilis stovintis užfiksuotas 2014-08-14 d. 09:50 val. ir 12:28 val. (b.l. 4). Liudytoju apklaustas parduotuvės apsaugos darbuotojas patvirtino, kad jis ir jo kolegos stebėjo automobilį ir matė, kad jis stovi nepertraukiamai neleistiną laiko tarpą, t.y. žymiai viršijant 2 valandų limitą. Šią aplinkybę jiems patvirtino ir apsaugos kamerų įrašas. Automobilis buvo fotografuojamas kelis kartus, reaguojant į šią situaciją, t.y. neleistiną nepertraukiamą stovėjimą ir tokiu būdu fiksuojant pažeidimą. Policijos pareigūnas paaiškino, kad apsaugos kamerų vaizdo įrašas nebuvo pridėtas prie bylos dėl pernelyg didelės jo apimties. Teismas neturi pagrindo netikėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus įspėto liudytojo parodymais teisme. Pažymėtina, kad pirmojo byloje nagrinėjimo teisme momentu pati V. V. neginčijo aplinkybės, kad jos automobilis nepertraukiamai stovėjo nuo 6:43 val. iki 15 val. (b.l. 33), tik teigė, kad automobilio stovėjimas nepažeidė jokių kelio ženklų reikalavimų, nes galiojančių ženklų Nr. 529 jos automobilio statymo vietai nebuvo.

LR ATPK 124(1) str. 2 d. numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pareiškėja buvo patraukta atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių 1 priedo kelio ženklo Nr. 529 reikalavimų nesilaikymą. Kelio ženklas Nr. 529 reiškia, jog Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones.

Nors pareiškėja abejojo šalia parduotuvės esančių kelio ženklų teisėtumu, tačiau byloje pateikti duomenys, kad kelio ženklai yra įrengti teisėtai, kelio ženklų schema buvo suderinta su atsakingų institucijų asmenimis ir ant schemos yra jų rezoliucijos. Iš UAB „Maxima Lt“ pateikto prekybos centro „Maxima XXX“ Nr. X-97 transporto brėžinio plano matyti, jog kelio ženklų Nr. 529 įrengimas aplink „Maxima“ parduotuvę, esančią Mindaugo g. 11, Vilniuje, automobilių stovėjimo vietose suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriumi bei Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdyba. Plane pažymėti kelio ženklai Nr. 529, atitinka kelio ženklus, užfiksuotus byloje esančiose nuotraukose.

Tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik jo veikoje nustačius visą jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtį: objektyviąją ir subjektyviąją pusę. Asmens kaltė yra vienas iš subjektyviosios teisės pažeidimo pusės požymių. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis ir sąmoningai pasirenka priešingą teisei elgesio variantą. Pagal teismų praktiką asmuo nebaudžiamas už pažeidimą, kai jis sąžiningai klydo dėl savo veiksmų teisėtumo. Vertinant pareiškėjos atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina nustatyti, ar pareiškėja turėjo galimybę suvokti, kad automobilį ji stato kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje. Eismo organizatoriai privalo naudoti tokias technines eismo reguliavimo priemones, kad eismo organizavimas būtų tinkamas, aiškus ir vienodai suprantamas visiems eismo dalyviams. 1968 m. Kelio ženklų ir signalų konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kelio ženklai turi būti statomi taip, kad vairuotojai, kuriems jie skirti, galėtų juos lengvai ir laiku atpažinti.

Pareiškėja ginčijo faktą, kad ji turėjo pareigą suvokti, jog automobilį ji pastatė kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje. Byloje nustatyta, kad į Ševčenkos gatvę ji įsuko iš Mindaugo gatvės, darydama posūkį į dešinę. Mašiną pastatė prie centrinio „Maximos“ įėjimo, kairėje Ševčenkos gatvės pusėje esančioje automobilių statymo vietų eilėje (14 vietų eilė), kraštinėje kairiojoje vietoje (pareiškėja vietą pažymėjo schemoje, b.l. 72). Jos judėjimo trajektorijoje ir akiratyje buvo du kelio ženklai Nr. 529: vienas tuoj įsukus iš Mindaugo gatvės į Ševčenkos gatvę dešinėje šios gatvės pusėje, kitas – šalia pareiškėjos automobilio pastatymo vietos kairėje, priešais mašinų stovėjimo aikštelę prie parduotuvės šono nuo Mindaugo gatvės pusės. Pagal Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2012-01-31d. įsakymu Nr.3-83 patvirtintų Kelio ženklinimo įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 17 punktą ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, įrengiami dešinėje kelio, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų, o pagal 19 punktą ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviračių takui, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti. Kelio ženklinimo įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 175 punktas, reglamentuojantis būtent kelio ženklo Nr. 529 įrengimo tvarką numato, kad paprastai šis ženklas įrengiamas prie pat stovėjimo aikštelės arba priešais stovėti skirtą kelio ruožą. Tokiu būdu pagrįstas pareiškėjos manymas, kad įsukus į Ševčenkos gatvę jos dešinėje pusėje buvęs kelio ženklas Nr. 529 buvo skirtas eismo reguliavimui (mašinų statymui) dešinėje gatvės pusėje. Atitinkamai antrasis ženklas, pastatytas priešais 13 stovėjimo vietų eilę iš Mindaugo gatvės pusės buvo skirtas eismo reguliavimui joje. Pažymėtina, kad trečias ženklas Nr. 529 stovi kitame Ševčenkos gatvės gale ties įsukimu iš Algirdo gatvės ir taip pat nustato, kad automobilių stovėjimas prie parduotuvės kairėje (14 vietų zonoje, kurioje automobilį ir buvo pastačiusi pareiškėja) taip pat yra apribotas dviem valandomis, tačiau vairuotojas, į Ševčenkos gatvę įsukantis iš Mindaugo gatvės ir ketinantis statyti automobilį kairėje, šio ženklo matyti galimybės neturi. Minėtas Kelio ženklinimo įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 175 punktas numato, kad kelio ženklo Nr. 529 galiojimas priešais įvažiavimą į aikštelę, prieš sankryžą ar už jos gali būti tikslinamas papildomomis lentelėmis Nr. 801-803, 812, 813, be to kai yra poreikis paženklinti kairėje kelio pusėje esančią stovėjimo aikštelę, ženklas Nr. 529 naudojamas su papildomomis lentelėmis Nr. 803, 813 keliuose, turinčiuose eismui abiem kryptimis ne daugiau kaip dvi eismo juostas, arba leidžiama šį ženklą įrengti kairėje kelio pusėje. Šito padaryta nebuvo.

Tokiu būdu byloje surinktų duomenų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo vieno iš pažeidimo subjektyviosios pusės elementų – kaltės, kadangi nepakankamai aiškiai įrengti kelio ženklai sudarė jai galimybę sąžiningai klysti, manant, kad automobilio stovėjimas vietoje, kurioje ji pastatė savo automobilį, nėra apribotas laike. Tokiu būdu pareiškėja galėjo nesuvokti, kad savo veiksmais pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl jos veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 124 (1) straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

skundą patenkinti, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-08-26 nutarimą Nr. 14N-17346337-14 panaikinti, nenustačius V. V. veiksmuose pažeidimo, numatyto LR ATPK 124(1) str. 2 d. sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski