Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-15 · Administracinė byla Nr. I-173-142/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-15
Bylos Nr.
I-173-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02610-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
Z. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-173-142/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02610-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Z. Z. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1­–3), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos (toliau – Seimo kontrolierių įstaiga) ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis).

Paaiškina, kad dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės ir finansinės padėties ginčo laikotarpiu pareiškėjai buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Nurodo, kad taip buvo pažeista pareiškėjos konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniai lygiateisiškumo, teisingumo ir teisinės valstybės principai.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Seimo kontrolierių įstaiga, atstovaudama atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašo atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirti asmenų praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos ir kol bus skirtos kompensavimui reikalingos lėšos. Nurodo, kad kol minėta tvarka nenustatyta ir kol nėra paskirtų lėšų, Seimo kontrolierių įstaiga neturi finansinių galimybių kompensuoti darbo užmokesčio nepriemokos (b. l. 22–24).

Teismo posėdyje Seimo kontrolierių įstaigos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 44).

Atsiliepimas

Tarnyba, atstovaudama atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjos skundą tenkinti tik tuo atveju, jei bus sukurtas atitinkamas teisinis reguliavimas išsprendžiantis klausimą dėl papildomų lėšų skyrimo į Tarnybos biudžetą susidariusiai darbo užmokesčio nepriemokai kompensuoti (b. l. 27–28).

Teismo posėdyje Tarnybos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai ginčo laikotarpiu neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojos (Seimo kontrolierės, vėliau Žurnalistų etikos inspektorės) pareigas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas šiame nutarime prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, kuriomis buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime taip pat nurodė, kad, Konstituciniam Teismui pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų sumažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijai, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas be nepagrįsto delsimo nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Kad būtų užtikrintas deramas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo vykdymas, Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. KT14-S-9/2014 dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas nurodė, kad „asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais“, o „įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka“.

Patirtų praradimų kompensavimo dydžius, terminus ir kitus esminius elementus nustato Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Darbo užmokesčio grąžinimo įstatymas), įsigaliojęs 2015 m. rugsėjo 1 d. Šiame įstatyme patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas yra nustatytas taip pat ir karjeros valstybės tarnautojams.

Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Darbo užmokesčio grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Kompensavimo tvarka Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme yra grindžiama proporcingumo principu (2 straipsnio 2 dalis), kuris yra reikšmingas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas. Praradimų kompensavimas, nesilaikant Darbo užmokesčio grąžinimo įstatyme nustatytų dydžių ir terminų, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pateiktą išaiškinimą, nebūtų konstituciškai teisingas, pažeistų konstitucinį socialinės darnos imperatyvą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A602-669/2016, Nr. A-668-602/2016).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti nagrinėjamu ginčo laikotarpiu neišmokėtą darbo užmokesčio nepriemoką nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. Z. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė